Įveikiantys akmenis
Bronius VERTELKA
|
Simpoziumo vadovas Vytautas
Tallat-Kelpša (kairėje) ir skulptorius
Tomas Altnurmė iš Talino (Estija)
|
|
Skulptorius Gerardas Fuber
de la Vega į Panevėžį
atvyko iš Meksikos
|
|
Kauniečiai skulptoriai (iš kairės):
Donatas Dovidavičius
ir Andrius Siderkevičius
|
Mieste, prie Nevėžio krantų, vyksta antrasis tarptautinis akmens skulptūrų simpoziumas Skulptūra tarp mūsų. Profesionalūs akmens skulptoriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Meksikos UAB Aukštaitijos vandenys teritorijoje kuria dekoratyvinio pobūdžio skulptūras teatro tema.
Simpoziumo organizatorius miesto Dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša pasakojo, jog idėja rengti tokius kūrybinius suėjimus gimė senokai. Pirmasis skulptūros simpoziumas Skulptūros tarp mūsų vyko 2005-aisiais. Toks pavadinimas reiškė, kad bet kas gali bendrauti su menininkais, stebėti, kaip jie dirba. Šiemet švenčiamas režisieriaus Juozo Miltinio 100-metis, todėl simpoziumo darbai simbolizuos teatrą.
Vyrus surado per Dailininkų sąjungą, išplatinę informaciją po visą pasaulį. Atsiliepė labai daug norinčių dalyvauti menininkų. Buvo paraiškų net iš Tailando, Turkijos, Graikijos, Italijos, Meksikos, Rumunijos. Nemažai skulptorių atkrito vien dėl to, kad simpoziume turėjo dirbti su granitu, lauko rieduliais, o ne su minkštu akmeniu marmuru, dolomitu. Sužinojęs apie tokią sąlygą, ne vienas savo ketinimo atsisakė. Kai kas negalėjo atvykti ir todėl, kad lėšų buvo gauta autoriniams honorarams, bet ne kelionėms.
Renginį rėmė miesto savivaldybė. Geranoriškai pasielgė bendrovė Aukštaitijos vandenys, skulptoriams leidusi dirbti savo teritorijoje. Suteikė transportą parsivežti akmenų iš vieno Ukmergės rajono karjero. Čia pat vietoje yra kur nusiprausti. Tarp simpoziumo dalyvių vyrauja bičiuliški santykiai, čia nėra pavydo, jei reikia, vienas kitam padeda, dalijasi įrankiais.
Senokai norėjau aplankyti Lietuvą. Norėjau aplankyti kaunietį Kęstutį Lanauską. Su juo bei kitais lietuviais skulptoriais susipažinau simpoziumo Taline metu. Iš jūsų skulptorių yra ko pasimokyti, čia jie gerbiami kaip menininkai, švytėjo estas Tomas Altnurmė.
Tokie simpoziumai yra reikalingi. Bent kartą per metus stengiuosi ištrūkti iš savo miesto aplinkos, kad bent truputį reabilituočiau smegenis. Čia pasijunti iš tikrųjų laisvas. Dirbdamas pagal užsakymą, esi jau priklausomas nuo savininko, teigė kaunietis Andrius Siderkevičius.
Kartu su juo padirbėti į Panevėžį atvyko Donatas Dovidavičius. Abu jie buvę kurso draugai, sugebėjo baigti magistratūrą ir dalyvavo ne viename simpoziume. Donatas dirba ne vien su akmeniu, bet ir su medžiu, metalu. Viešėdamas Islandijoje, kur vyko ne tiek užsidirbti, kiek susipažinti su šia paslaptinga šalimi, pasižymėjo jau kaip dizaineris. Andrius ir Donatas turi vieno danų skulptoriaus kvietimą, tačiau abejoja, ar verta pas jį vykti. Dar jauni, bet jau patyrę kaip menininkai, jie sakė, kad ir Lietuvoje užsakymų gauna pakankamai, tik reikia netingėti. Kauniečiai tikino, kad šis simpoziumas tikrai gerai organizuotas.
Tarpusavyje skulptoriai bendrauja pagal poreikį: lietuviškai, rusiškai, angliškai. Pastebėję, kad Gerardui Fuber de la Vegai reikia pasukti akmenį, padėti jam puolė visi, kurie tuo metu nebuvo užimti savo darbu. Meksikietis už tai atsidėkojo šypsena. Tikrai bičiulystei žodžių nereikia.
Akmens skulptūrų simpoziumas baigsis birželio 26-ąją. Skulptūras tikimasi pastatyti miesto Senvagėje iki rugsėjo pradžioje vyksiančių Panevėžio 504-ojo gimtadienio renginių.
Panevėžys
Autoriaus nuotraukos
© 2007 XXI amžius
|