|
Apie auras ir kitus panašius dalykus
Petras KATINAS
Po dvejų metų į Daukanto aikštės rūmus ketinanti atsisėsti K.Prunskienė nusprendė papildyti savo valstiečių-liaudininkų partiją keliomis grupelėmis V.Muntiano pilietininkais ir R.Ozolo Centro partijėle. Esą tokiu būdu bus suburtas stiprus centras. Tačiau apie kokį centrą deklaruoja K.Prunskienė, suprasti sunku. Jeigu pasivadinusius valstiečiais-liaudininkais ir galima būtų kaip nors apibūdinti, tai tik ne centru, o tiktai interesų grupe. Na, o kai dėl vyriausios valstietės sumanymo po savo sparnu priglausti V.Muntiano ir R.Ozolo mizerius, tai visai neaišku, kam jai to prireikė. Juk šturmuojant Prezidento rūmus jai reikės kur kas svaresnės pagalbos, nei jos galėtų suteikti į šlovingąsias valstiečių gretas įsiliejusieji. Be to, K.Prunskienės pirmasis pavaduotojas latifundininkas milijonierius Ramūnas Karbauskis išplatino viešą laišką partiečiams, ragindamas nepriimti į savo gretas tokių neaiškių tipų kaip pilietininkai ir R.Ozolo centristai, nes tai būtų pražūtingas valstiečių partijai veiksmas, netgi savo istorinių šaknų atsisakymas. Apie kokias istorines šaknis šneka R.Karbauskis? Juk, atvirai pasakius, ištakos turėtų kilti iš K.Prunskienės kažkada įkurtos Moterų partijos. O neseniai prie valstiečių prikergtas liaudininkų pavadinimas tėra tiktai paprasta ekvilibristika, su istoriniais Lietuvos liaudininkais neturintis absoliučiai nieko bendra. Tai, geriausiu atveju, tiktai stambiųjų žemvaldžių, žemgrobių grupuotė, savo populistiniais lozungais niekuo nesiskirianti nuo kokių nors darbiečių ar paksininkų. R.Karbauskis savo laiške gąsdina, kad toks jo partinės viršininkės veiksmas netgi pažeis gerą partijos aurą, kuri dabar, laiško autoriaus įsivaizdavimu, tiesiog šviečia ir spindi, nes mūsų žmonės politikoje ne dėl valdžios, o iš idėjos. Pasirodo, valstiečių-liaudininkų kūrėjai ir vadovai netgi idėjų turi! Įdomu tiktai, kokių idėjų turi K.Prunskienė, A.Pekeliūnas ar frakcijos seniūnė VRM veteranė A.Staponkienė, ir kokios gi tos auros ir nimbai spindi virš jų galvų? Ir išvis, jeigu V.Muntiano pilietininkams nebėra kur dėtis, nes pati frakcija nustojo egzistavusi ir įsitraukė į valstiečių gretas, o sveikatos ministras prisiglaudė pas socdemus, tai ko čia prireikė Kovo 11-osios Akto signatarui R.Ozolui? Juk šis nuolat deklaruoja apie tautiškumo, tapatybės išsaugojimą, ko niekad neišgirsi iš valstiečių šnekorių.
Užtat pateikti save kaip paprastą žmonių gynėją draugė Kazimira pasinaudoja kiekviena proga. Štai Švietimo ir mokslo ministerijai parengus politinių partijų susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos, valstiečiai piestu stojo prieš tokio partijų susitarimo pasirašymą. Nesvarbu, kad neva žemdirbių gynėjai puikiai žino, jog situacija visuose Lietuvos universitetuose, kurių jau berods septyniolika, kritinė. Studentai už mokslą jau ir dabar moka, o įvedus mokestį už aukštąjį mokslą oficialiai, niekas labai nuo to nepasikeistų. Juk verkiant reikia ką nors daryti, sprendžiant aukštąjį mokslą užgriuvusias problemas. Pirmiausia todėl, kad nė vienas iš septyniolikos Lietuvos universitetų nepakliūva ne tik į šimtą geriausių pasaulio universitetų, bet ir niekuo nepasižymi tarp penkių šimtų. Bet iš kur gali atsirasti ta mokymo kokybė, jeigu dėstytojo alga siekia tik tūkstantį ar truputį daugiau litų. Tad verkiant reikia pagaliau išmėžti tas Augijo arklides, apsivalyti nuo sustabarėjusių vidutinybių, mokančių studentus iš 1965 metais leistų vadovėlių, pagaliau kai kurių sovietizmu persisunkusių profesorių. Toli žvalgytis nereikia. Štai Estijoje aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai kelis ar net keliolika kartų didesni nei Lietuvoje.
Be to, Europos Sąjungos tarybos Mokslinių ir techninių tyrimų komiteto ekspertai neseniai patvirtino, kad Lietuvoje dabar veikiančios aukštosios mokyklos tapo uždarais mokslo centrais, beveik nėra bendradarbiavimo su novatoriškomis pramonės įmonėmis. Bet juk valstiečiams ne tas rūpi. Pirmiausia pasisakydami prieš mokamą aukštąjį mokslą valstiečiai siekia tik pigaus populiarumo, kaišydami populistinius pagalius net į koalicijos partnerių ratus.
Kai dėl populizmo, tai, skirtingai nuo valstiečių ar paksininkų, vadinamieji socialdemokratai žengė jiems labai neįprastą žingsnį, kuris tikrai nepridės populiarumo nei jiems patiems, o ypač Seimui, kaip institucijai. Jie sugalvojo įstatymo projektą dėl valstybinės rentos suteikimo kadenciją baigusiems parlamentarams, ir mokėti tą rentą net iki dviejų trečdalių dabartinių seimūnų atlyginimo. Pasak šio projekto autorių, vieno iš socdemų ilgasėdžio A.Salamakino ir frakcijos seniūnės I.Šiaulienės, jie, įvesdami rentą, siekia tiktai vieno socialinio teisingumo! Na, o paprasčiau kalbant, siekia suteikti pateptiesiems dar daugiau privilegijų. Taigi ir sulaukęs kokių 40-45 metų buvęs tautos išrinktasis, nieko nedirbdamas, iki gyvos galvos gaus tokio dydžio pensiją, apie kurią paprastas žmogus gali tik svajoti. A.Salamakinas ir I.Šiaulienė aiškina, kad ketverius metus pabuvę parlamente seniūnai praranda savo kvalifikaciją, todėl be rentos neišgyventų. Bet kas gi vertė juos brautis į Seimą visokiais įmanomais ir neįmanomais būdais, kas gi liepė jiems kišti galvas į tokį nepelningą verslą? Dabar mokesčių mokėtojams Seimo išlaikymas kainuoja per 100 mln. litų per metus. Įvedus valstybės rentą, ta suma dar padidėtų. Kita vertus, po tokios socdemų socialinės iniciatyvos, ir taip jau nepaprastai kritęs mūsų įstatymų leidžiamosios institucijos Seimo populiarumas ir pasitikėjimas juo, kuo nė kiek neabejoja sociologinių tyrimų centrų vadovai, nukris iki nulio. Tačiau tas pats A.Salamakinas, kaip pagrindinis tos valstybės rentos sumanymo autorius, dėl to nė kiek nesijaudina. Jis, kaip koks sovietinių ideologinių pasakų herojus Matrosovas, pasirengęs aukotis nuėjusių nuo scenos pateptųjų vardan. Jis pareiškė nebijąs atsakomybės dėl tos rentos įstatymo ir atlaikysiąs visuomenės pasipiktinimą, kuris kilo vos tik paskelbus apie tokį sumanymą. Pasirodo, jam ir kitiems socdemams pirmiausia rūpi tai, kad eksparlamentarai, baigę kadenciją, netaptų kokiais nors bomžais ar liumpenais, tupinėjančiais apie šiukšlių konteinerius. Tik kodėl šie gailestingieji samariečiai visiškai nepasirūpina daugeliu kitų nelaimingųjų, per visas bedarbysčių negandas praradusių ne tik kvalifikaciją, bet ir namus, o per tai ir šeimas. Negi tos rentos įstatymo kūrėjams neaišku, kad nemaža dalis, ypač dabartinio Seimo narių, atėjo į parlamentą, tiksliau, buvo tam tikrų interesų grupių bei klanų kooptuoti į jį, siekiant prastumti toms grupėms naudingus įstatymus. Pagaliau kaip atrodys visuomenė, kai tokiems Seimo milijonieriams, kaip Bosui, Bradauskui, Daukšiui bei panašiems, reikės mokėti mokesčių mokėtojų pinigus, kad jie netaptų bomžais.
Kita vertus, dar reikia gerai pagalvoti, iš kokių šaltinių kilo šis sumanymas. Juk ne kas kitas, o Prezidentas, pagaliau nušalinus VSD šefą KGB rezervininką A.Pocių, pareikalavo, kad šiam didžiai nusipelniusiam aukštos valstybinės kvalifikacijos asmeniui būtų suteikta aukšta valdžios kėdė, galbūt net diplomatinis rangas, kad jis neatsidurtų gatvėje. Gal tai sugalvojo ir ne Prezidentas, nes dar anksčiau apie tokio vertingo kadro išsaugojimą ragino Prezidento vyriausiasis patarėjas Lauras Bielinis. Jeigu taip yra, tai rodo, kad Prezidentūroje sprendimus diktuoja ne jos šeimininkas, o klerkai. Na, o dėl A.Pociaus nuopelnų valstybei, tai jie iš tiesų įspūdingi. Juk ne juokas vos ne metus šokdinti visą Seimą, pusvelčiui privatizuoti tarnybinį butą ir t.t.
Tad kurgi einame? Su Dievo pagalba išsilaisvinę iš okupacijos, tapome neregėtos gausybės valdininkų terorizuojama šalimi. Ir ne tik. Tampame Rusijos Gazprom respublika.
© 2007 XXI amžius
|