|
Palangos dekanate
Šventovė tapo kurorto simboliu
Palanga. Birželio 2 dieną Palangos Švč. M. Marijos
Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko mokslinė konferencija, skirta bažnyčios
100-mečio jubiliejui. Konferenciją organizavo Palangos miesto savivaldybė,
Lietuvos dailės muziejus ir Palangos parapija.
Konferenciją atidarė Palangos parapijos klebonas kan. dr. Algis Genutis. Jis tarė sveikinimo žodį, priminė, kad Palangos bažnyčia yra tarsi miesto atpažinimo simbolis. Klebonas pasidžiaugė, kad mokslininkai ir menininkai neliko abejingi šiam bažnyčios jubiliejui atkreipdami dėmesį į joje esančius meno ir architektūros turtus, kaip į svarbų krikščioniškosios Lietuvos sakralinio meno paveldą, kurį reikia puoselėti ir išsaugoti dėl jo unikalumo. Konferencijos dalyvius taip pat sveikino Palangos miesto meras Remigijus Alvydas Kirstukas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Konferencijos metu buvo perskaityta keturiolika pranešimų. Telšių vyskupo Jono Borutos, SJ, vardu pranešimą Palangos Romos katalikų bažnyčios reikšmė įtvirtinant ir puoselėjant kriščionybę Lietuvos pajūrio krašte perskaitė Telšių vyskupo generalvikaras prel. dr. Juozas Šiurys.
Dera atkreipti dėmesį į keletą svarbesnių pranešimų. Regimanta Stankevičienė skaitė pranešimą Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveiklo Švč. Mergelė Marija su Jėzumi ikonografijos ir istorijos bruožai. Pranešėja tvirtino, kad šis paveikslas yra vienas seniausių Marijos paveikslų Lietuvoje, kurio kilmė siekia net XVII a. vidurį. Šiuo metu jis restauruojamas Lietuvos dailės muziejaus Restauracijos centre. Apie šio paveikslo ir jo apkaustų restauravimą pasakojo dr. Jūratė Senvaitienė. Dr. Rūta Janonienė analizavo bažnyčios meno vertybes (altorius, paveikslus ir kitus sakralinio meno kūrinius).
Morta Baužienė kalbėjo apie bažnyčios architektūrą (įvairius laikotarpius, neogotiką). Bažnyčią projektavęs švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas yra suprojektavęs ir daugiau Lietuvos bažnyčių. Statant Palangos bažnyčią buvo panaudota net 18 formų plytų, kurios, sukomponuotos į vieną bendrą derinį, puošia tiek vidų, tiek išorę. Palangos miesto bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Audra Lukauskytė priminė, kad bažnyčioje daug medžio drožinių, o šiuos darbus atlikęs liaudies meistras Andrius Liebus.
Pranešimą skaitęs Egidijus Miltakis apžvelgė bažnyčioje saugomus archyvus. Prelegentas teigė, jog atrastas raštas, datuotas 1775 metais, kuriame aprašytas bažnyčios inventorius ir mediniai altoriai; du iš jų ir šiandien puošia bažnyčios šonines navas. Išlikusio rašto dėka dabar yra žinoma, kaip anuomet atrodė minėti altoriai. Konferencijos dalyviams buvo pristatytas fotomenininko Ado Sendrausko albumas Palangos bažnyčia šimtmečio išvakarėse, kuriame yra užfiksuoti svarbiausi architektūriniai fragmentai ir sakralinio meno kūriniai.
Konferencijoje nuspręstą visą vykusios konferencijos medžiagą publikuoti atkirame Žemaičių žemės rugpjūčio mėnesio leidinyje, prieš pat 100-mečio iškilmes.
Konferencija užbaigta iškilmingomis šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. dr. J.Šiurys.
Kun. Saulius STUMBRA
© 2007 XXI amžius
|