Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Benedikto XVI ir Dž.Bušo susitikimas: dėmesys globaliniams klausimams

Mindaugas BUIKA

JAV prezidentas Šventajam Tėvui padovanojo „Mozės lazdą“, kurioje išraižyta Dešimt Dievo įsakymų

Džordžas Bušas susitiko ir su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarcizijumi Bertone

Popiežius Benediktas XVI su prezidentu Džordžu Bušu ir jo žmona Lora

JAV prezidentas atidžiai apžiūri Šventojo Tėvo jam įteiktas dovanas. Kairėje – Popiežiaus namų prefektas amerikietis arkivyskupas Džonas Harvis

Benediktas XVI nuoširdžiai pasveikino jam artimas pažiūras turintį Džordžą Bušą

JAV pirmoji ledi Lora Buš prie popiežiaus Jono Pauliaus II kapo Vatikano bazilikoje Reuters, AFP ir AP nuotraukos

Prezidentas Džordžas Bušas baigęs vizitą pas Popiežių, eidamas pro pagarbą rodančius šveicarų gvardiečius, mojuoja jį palydėjusiems asmenims

Maldos reikšmė tautos gyvenime

Kaip ir buvo galima tikėtis, dviejų įtakingiausių planetos žmonių – popiežiaus Benedikto XVI ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džordžo Bušo – susitikime aptartas labai platus tarptautinės politikos ir visuomenės gyvenimo klausimų spektras. Birželio 9 dieną Vatikane apsilankiusiam JAV vadovui Šventojo Tėvo suteiktoje privačioje audiencijoje buvo kalbėta apie reikalus pasaulyje (nuo Artimųjų Rytų ir Afrikos iki Lotynų Amerikos) bei aptartos moralės problemos (nuo religijos laisvės iki gyvybės apsaugos ir jaunimo ugdymo). Diskusijoje vyravo nuoširdi atmosfera, nes tarėsi du sąjungininkai, dedantys pastangas užtikrinti žmogiškąjį orumą remiantis krikščioniškojo mokymo nuostatomis ir pamaldžiu pasitikėjimu Dievo pagalba.

Gerai žinomi prezidento Dž.Bušo tvirtas tikėjimas maldos galia ir jo nuopelnai gyvybės kultūrai, kas Bažnyčioje atitinkamai įvertinta. „Maldos nuolankume mes pripažįstame žmogiškųjų jėgų ir žmogiškosios išminties ribas, – rašė jis skelbdamas 56-ąją Nacionalinę maldos dieną, kuri JAV kasmet švenčiama gegužės pirmąjį ketvirtadienį. – Todėl siekiame jėgų ir išminties, kurios ateina iš aukštybių… Mes prašome Visagalio būti šalia mūsų ir vadovauti mums visur… Mes pasitikime mylinčio Dievo pažadu: prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir surasite“. Dalyvaudamas balandžio 13 dieną sostinėje Vašingtone surengtuose nacionaliniuose katalikų maldos pusryčiuose Dž.Bušas savo pasisakyme pažymėjo, kad „pamaldi tauta yra stipri tauta. Pamaldi tauta yra tauta, kurios tikroji stiprybė glūdi jos vyrų ir moterų širdyse“.

Dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas yra vienas iš nedaugelio valstybių vadovų, kuris dažnai, atsiradus atitinkamai progai, nedvejodamas pasiremia popiežiaus Benedikto XVI mokymu. Štai minėtame katalikų maldos susitikime, pabrėždamas tikinčiųjų bendruomenių ir organizacijų socialinės tarnystės reikšmę, jis priminė Šventojo Tėvo pastabą, kad „valstybės santvarka niekada nebus tokia teisinga, kad galėtų padaryti nebereikalingą artimo meilės tarnystės poreikį“.

Vykdoma etinė politika ginant gyvybę

Toje pačioje kalboje Dž.Bušas nurodė, jog dabar, kai ypač paplitęs manipuliavimas gyvybe, nerodant pagarbos jos vidiniam orumui, „mes privalome darbuotis dėl gyvybės kultūros, kurioje stipresnis gintų silpnąjį ir kur kiekvienoje žmogiškoje gyvybėje pripažintume mūsų Kūrėjo atvaizdą“. Gegužės mėnesį JAV prezidentas laiške Kongresui bei kitais būdais perspėjo, kad pasirengęs vetuoti kiekvieną žmogaus gyvybei ar tradicinei šeimai priešišką įstatymą, ar tai būtų abortų liberalizavimas, ar leidimas klonuoti žmogaus embrionus, ar homoseksualų „santuokos“ įteisinimas.

Dž.Bušas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, jog aukštai vertina Jungtinių Valstijų katalikišką švietimo sistemą tiek dėl mokymo dalykinio ir dorovinio turinio, tiek dėl stengimosi į jas priimti ir neturtingų šeimų vaikus, nors pačios mokyklos išgyvena finansinius sunkumus. „Amerikos katalikų mokyklos vaidina gyvybišką vaidmenį mūsų tautos gyvenime, – neseniai kalbėjo šalies vadovas. – Šios vargingų migrantų pastatytos mokyklos su atsidavusių seserų ir brolių vienuolių bei kunigų pedagogų personalu milijonams amerikiečių suteikė žinias ir išugdė charakterį, reikalingą sėkmingam gyvenimui“.

Balandžio viduryje savo rezidencijoje Baltuosiuose rūmuose priėmęs katalikiškų mokyklų ir jas kuruojančių Bažnyčios hierarchų atstovus prezidentas Dž.Bušas reiškė nepasitenkinimą, jog kai kurios iš tų mokyklų priverstos užsidaryti dėl finansinių problemų. Jis pažadėjo katalikiškąsias mokyklas kuo daugiau įtraukti į valstybės dotuojamą vadinamąją vaučerių sistemą, kad šias mokyklas pasirinkę tėvai – dėl viešųjų mokyklų suprastėjusios reputacijos – gautų finansinę kompensaciją ir galėtų sumokėti už savo vaikų studijas. Dabartinio JAV vadovo tvirtos religinės nuostatos ir palankumas Katalikų Bažnyčiai atsispindėjo 2004 metų rinkimuose, kai už antrajai prezidentavimo kadencijai savo kandidatūrą iškėlusį Dž.Bušą balsavo 52 proc. katalikų rinkėjų, o už jo liberalųjį varžovą senatorių Džoną Kerį – tik 47 proc., nors Dž.Keris formaliai yra katalikas, o Dž.Bušas priklauso metodistų bažnytinei bendruomenei.

Birželio 9 dienos audiencija buvo pirmasis popiežiaus Benedikto XVI ir prezidento Dž.Bušo susitikimas. Iki tol JAV prezidentas su žmona lankėsi Vatikane 2005 m. balandžio 8 d. per popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves ir susitiko su laidotuvėms vadovavusiu tuometiniu Kardinolų kolegijos dekanu kardinolu Jozefu Ratcingeriu, būsimuoju popiežiumi Benediktu XVI. Dabartinio Šventojo Tėvo inauguracijos iškilmėse Jungtinių Valstijų delegacijai vadovavo prezidento jaunesnysis brolis tuometis Floridos valstijos gubernatorius Džebas Bušas, kuris yra atsivertęs į katalikybę. Prezidento Dž.Bušo žmona Lora popiežiaus Benedikto privačioje audiencijoje buvo priimta 2006 metų vasarį, kai lankėsi Romoje.

Dabartinis JAV prezidentas per pirmąją prezidentavimo kadenciją (2000-2004) su popiežiumi Jonu Pauliumi II buvo susitikęs net tris kartus, ir tai yra rekordas. Ypač buvo įsimintinas Dž.Bušo apsilankymas Apaštališkuosiuose rūmuose 2004 metais, kai Jonui Pauliui II jis įteikė Laisvės medalį, vieną aukščiausių Jungtinių Valstijų apdovanojimų, suteikiamų civiliams asmenims. Per birželio 9-osios vizitą popiežiaus Jono Pauliaus II kapą Vatikano bazilikoje aplankė JAV pirmoji ledi L.Buš.

Prezidentas pasirengęs išklausyti Popiežių

Prieš susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI duotame interviu italų spaudai prezidentas Dž.Bušas sakė, kad jis pirmiausia yra „pasirengęs išklausyti“ Šventojo Tėvo pastabas dėl tarptautinės padėties vertinimų. Jis taip pat aiškino, kad Popiežiaus audiencija visada yra „jaudinantis patyrimas“. Dž.Bušas prisipažino „nesąs pakankamai poetiškas“, kad tiksliai apibūdintų, „ką reiškia būti Šventojo Tėvo artumoje“. Vis dėlto, atrodo, ir pats Benediktas XVI iš galingiausios pasaulio valstybės vadovo norėjo gauti daugiau informacijos apie jo gimtosios Vokietijos pajūrio kurorte Heiligendame vykusio Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimą.

Pokalbio pradžioje dalyvaujant fotografams ir žurnalistams, kurie gaudė kiekvieną ištartą žodį, prezidentas Dž.Bušas pripažino, jog Heiligendame vyravo „skirtingos nuomonės“, tačiau, jo įsitikinimu, galutiniai rezultatai buvo „geri“. Prieš G8 susitikimą popiežius Benediktas XVI ir pasaulio vyskupai kvietė ekonomiškai stipriausių valstybių lyderius didesnį dėmesį skirti paramai Afrikos žemynui, kurį vis dar kankina skurdas ir kitos nelaimės. Heiligendame susitarta, kad kovai su „juodajame kontinente“ išplitusia AIDS epidemija būtų skirta 60 milijardų dolerių, ir pusę šios didžiulės sumos suteiks būtent Jungtinės Valstijos. Svarbiausia, kad naudojant tas lėšas JAV vyriausybės politika „atitinka Šventojo Sosto iškeliamas vertybes, tiek susijusias su AIDS ligonių gydymu, tiek ir likusių gyventojų kultūriniu ugdymu, kad jie sutvarkytų savo šeimos gyvenimą bei elgesį“, tuo mažindami minėtos ligos pavojų, aiškino Jungtinių Valstijų ambasadorius Vatikane Frensis Runis.

Dėmesys Irako krikščionių bendruomenei

Žurnalistai taip pat išgirdo, kaip Popiežius paklausė Dž.Bušo apie dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu rezultatus. Buvo aiškiai matyti, kad JAV prezidentas apie tai nenorėjo kalbėti esant pašaliniams. „Aš apie tai jums papasakosiu po minutės“, – pasakė jis Šventajam Tėvui, ir abu pokalbio dalyviai, vienas kitą suprasdami, nusišypsojo. Gerai žinomi Dž.Bušo ir V.Putino nesutarimai dėl JAV priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Rytų Europoje, ir Heiligendame šios įtampos nepavyko visiškai likviduoti, nors Rusijos prezidentas pasiūlė radarus įrengti buvusioje sovietų bazėje Azerbaidžane. (Sistema būtų skirta apsisaugoti nuo branduolinį ginklą siekiančio sukurti ir terorizmą remiančio Irano režimo pavojaus.)

Kaip ir reikėjo tikėtis, beveik 40 minučių trukusiame privačiame popiežiaus Benedikto XVI ir prezidento Dž.Bušo pokalbyje – vėliau maždaug tiek pat laiko JAV prezidentas skyrė pasitarimui su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarcizijumi Bertone – prioritetinė reikšmė buvo teikiama padėčiai Artimųjų Rytų regione. Po prezidento Dž.Bušo vizito paskelbtame Vatikano spaudos tarnybos komunikate aiškinama, kad buvo aptartas nesilpnėjantis konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos arabų praėjus 40 metų nuo Vakarinio Jordano kranto okupacijos, taip pat pastarieji įvykiai Libane, kur bandoma neutralizuoti radikaliąsias palestiniečių pabėgėlių grupuotes.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas „rimtą susirūpinimą keliančiai padėčiai Irake ir kritiškoms sąlygoms, kuriose gyvena vietos krikščionių bendruomenė“, teigiama komunikate. Dėl įsivyravusio smurto ir diskriminacijos, – kaip tik birželio pradžioje buvo nužudyti keturi Irako chaldėjų katalikų dvasininkai, – dešimtys tūkstančių krikščionių išvyko iš šalies ir sunkiai gyvena kaip pabėgėliai kaimyninėse valstybėse. Vėliau kartu su Italijos premjeru Romanu Prodžiu dalyvaudamas spaudos konferencijoje, prezidentas Dž.Bušas pastebėjo, kad Popiežius susitikime išsakė savo susirūpinimą, jog besiformuojančioje Irako visuomenėje „krikščionių religija iš viso nebus toleruojama“. JAV vadovas paskubėjo užtikrinti Šventąjį Tėvą, jog amerikiečiai stengiasi, kad būtų įgyvendinamos naujosios Irako konstitucijos nuostatos, pagal kurias turi būti gerbiami visi žmonės, nepriklausomai nuo jų pažiūrų ir išpažįstamo tikėjimo.

Svarstytos moralės ir religijos laisvės problemos

Savo privačiame pokalbyje su Benediktu XVI ir derybose su Vatikano atstovais prezidentas Dž.Bušas svarstė padėtį humanitarinę krizę išgyvenančiame Darfuro regione (Rytų Sudanas) bei „pasikeitė nuomonėmis apie padėtį Lotynų Amerikoje“. Gegužės mėnesį Popiežius lankėsi Brazilijoje, o balandį kelias Lotynų Amerikos šalis aplankė JAV prezidentas, todėl buvo galima pasidalyti tiesioginiais įspūdžiais. Bažnyčia ne kartą kritiškai atsiliepė apie žmogaus teises pažeidinėjantį „Čaveso socializmą“ Venesueloje, taip pat reiškė susirūpinimą dėl tolesnių įvykių perspektyvos Kuboje. Prieš vizitą Vatikane prezidentas Dž.Bušas sakė, kad norėtų su Popiežiumi pasitarti dėl Kubos ir „jos troškimo būti laisva“ nuo susenusio Fidelio Kastro komunistinio režimo.

„Taip pat buvo aptartos šio meto moralinės ir religinės problemos, susijusios su žmogaus teisėmis ir religijos laisve, gyvybės apsauga, santuoka ir šeima, naujosios kartos ugdymu, darniu valstybių vystymusi“, – pabrėžiama Vatikano spaudos tarnybos komunikate. Be abejo, dėl „žmogaus teisių ir religijos laisvės“ klausimų, tai, matyt, užsiminta ir apie komunistų valdomą Kiniją, nes, kaip prieš vizitą į Vatikaną žiniasklaidai aiškino prezidentas Dž.Bušas, jis nori padrąsinti Šventąjį Tėvą atvirai kalbėti „apie religijos laisvės“ tenykštes problemas ir toliau „ginti Kinijos katalikus“ nuo persekiojimų. Dar prieš Velykas buvo pranešta, kad popiežius Benediktas XVI rengia laišką Kinijos katalikams, ir visi laukia šio svarbaus dokumento pasirodymo.

Kaip minėta, JAV vadovas ir Popiežius sutaria tokiais klausimais, kaip gyvybės apsauga, santuoka ir šeima bei jaunosios kartos ugdymas, ir čia tik galima konstatuoti bendras pastangas įtvirtinant gyvybę ir meilės civilizaciją. Prieš prezidento Dž.Bušo vizitą Vatikano valstybės sekretorius kardinolas T.Bertonė interviu Italijos katalikų dienraščiui „Avvenire“ gyrė prezidento poziciją dėl abortų ir eksperimentų su žmogaus embrionais suvaržymo. „Jungtinės Valstijos yra didi šalis, ir dabartinis jos prezidentas ypač išsiskiria savo pozityviomis iniciatyvomis ginant gyvybę nuo pat jos prasidėjimo“, – sakė kardinolas.

Artimo meilės ir tikėjimo vienybė

Po privačios audiencijos ir JAV prezidento palydos pristatymo, popiežius Benediktas XVI ir Dž.Bušas apsikeitė dovanomis. Šventasis Tėvas įteikė graviūrą, vaizduojančią Šv. Petro baziliką XVII amžiuje, ir pontifikato aukso medalį. Prezidentas Popiežiui padovanojo medinę „Mozės lazdą“, kurioje išrašyti Dešimt Dievo įsakymų. Dž.Bušas atkreipė dėmesį, kad šį dirbinį talentingai padarė vienas Dalaso miesto (Teksaso valstija) buvęs benamis. Prezidentas Benediktui XVI taip pat įteikė Jungtinių Valstijų pirmojo arkivyskupo Džono Kerolo retą autobiografijos leidinį bei kitų istorinių dokumentų iš Nacionalinio archyvo litografinį rinkinį.

Po istorinio vizito Vatikane prezidentas Dž.Bušas tą pačią dieną pasimatė su Šv. Egidijaus bendruomenės vadovais, su kuriais taip pat svarstė humanitarinės paramos Afrikai ir kitiems regionams klausimus.

JAV valstybės vadovas, kuris yra žinomas krikščioniškų karitatyvinių ir socialinių organizacijų rėmėjas, pabrėžė, jog pagalbos vargstantiems programos „negali būti efektingos be mylinčių žmonių, pasirengusių padėti savo artimui“. Jis sakė didžiuojąsis tokiomis organizacijomis kaip Šv. Egidijaus bendruomenė. Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas Andrea Rikardis ir dabartinis vadovas Markas Impaljacas informavo Dž.Bušą, kad organizacija turi daugiau kaip 60 tūkstančių narių 70 šalių, kurie savanoriškai darbuojasi rodydami solidarumą vargšams, ypač AIDS ligoniams, badaujantiems.

„Atrodo, viską galima pirkti arba parduoti, bet Jėzus sakė, kad ką gavote be užmokesčio, tą ir duokite be užmokesčio. Šie Jėzaus žodžiai yra mūsų bendruomenės narių įkvėpimo veiklai šaltinis“, – aiškino M.Impaljacas. Kartu jis pabrėžė, jog negali būti tikros meilės be tikėjimo ir kad Šv. Egidijaus bendruomenės nariai ypatingą dėmesį skiria asmeninei maldai bei kasdieniam Šventojo Rašto skaitymui. Prezidentas Dž.Bušas, kuris taip pat kasdien skaito Bibliją, Šv. Egidijaus bendruomenės vadovams sakė, kad buvusioje audiencijoje popiežius Benediktas XVI kvietė Jungtines Valstijas „vaidinti svarbų vaidmenį mažinant kentėjimus“ pasaulyje ir kad jis pažadėjęs, „tai daryti“.

© 2007 „XXI amžius“