Devintinių procesija Kaune
|
Devintinių procesija eina Laisvės alėja
|
Švenčiant Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmes, Kauno gatvėmis nuo Įgulos bažnyčios iki Arkikatedros Bazilikos vyko Devintinių procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu. Joje, jau tapusioje tradicine, karštą vasaros dieną gausiai dalyvavo mieste tarnaujantys I dekanato kunigai, arkivyskupijos vienuolinių bendruomenių nariai, kunigų seminarijos auklėtiniai, tikintieji su savo parapijų vėliavomis. Eisenai, susirikiavusiai prie minėtos bažnyčios Laisvės alėjos pradžioje, vadovavo ir Švč. Sakramentą nešė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Pakeliui į Arkikatedrą eucharistinis Jėzus buvo pagarbintas keturiose iš anksto numatytose vietose prie parengtų altorėlių. Prie kiekvieno jų pagerbus Švč. Sakramentą, juo buvo ir laiminama, klausoma Dievo žodžio ir dvasininkų homilijų.
Eucharistinė procesija pradėta Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Švč. Sakramento išstatymu ir pagarbinimu. Giedojo Įgulos bažnyčios choras. Pirmąjį kartą Viešpats Jėzus Švenčiausiajame Sakramente buvo pagarbintas sustojus ant Įgulos bažnyčios laiptų prie jos lankytojų papuošto altorėlio. Ištrauką iš Evangelijos pagal Matą giedodamas skelbė Įgulos bažnyčioje tarnaujantis kun. Artūras Kazlauskas. Jis pasakė ir trumpą homiliją pabrėždamas, jog savo palaiminimą Eucharistija Viešpats skiria visiems, tačiau šią dovaną ne visi sugebame priimti. Vėliau giedodama procesija pajudėjo Arkikatedros Bazilikos link. Jos metu giedojo senamiesčio bažnyčių chorai, vadovaujami Arkikatedros choro vadovės Vitos Vaitkevičienės.
Antroje sustojimo vietoje, Vilniaus gatvėje ties istorinės Prezidentūros kiemeliu, altorėlį parengę buvo Švč. Sakramento koplyčios ir Karmelitų parapijos tikintieji. Čia sustojusi eisena pagarbino Jėzų Eucharistijoje, Evangeliją pagal Morkų giedodamas skelbė mons. Adolfas Grušas. Pasak jo homilijos žodžių, pasakytų šioje vietoje, Eucharistija tebėra paslaptis, kuri neaprėpiama menkomis žmogaus pastangomis ir supratimu, tačiau Viešpaties malonės dėka galime ją priimti, dėkoti ir dalytis su kitais. Trečiąkart eucharistinė eisena sustojo prie Arkivyskupijos jaunimo centro Vilniaus gatvėje parengto altorėlio (tuo pasirūpino Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bendruomenė; čia giedojo ir šio rektorato choras). Evangeliją pagal Luką giedodamas skelbė Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijos klebonas kun. Emilis Jotkus, o savo homilijoje atkreipė dėmesį, jog dalyvavimu procesijoje liudijame ir patikriname savo tikėjimą, ar esame verti priimti eucharistinį Jėzų.
Paskutinį kartą Devintinių procesijos dalyviai sustojo prie Arkikatedros Bazilikos ir čia parengto altorėlio. Evangeliją pagal Joną skaitė vyskupas Jonas Ivanauskas, o savo žodyje priminė Marijos apsireiškimą, atkreipusį dėmesį į jos Sūnų Jėzų Kristų. Primindamas pasirengimo Šiluvos Jubiliejui laikotarpį, ganytojas minėjo Eucharistijos dienų parapijose ir kitąmet švęsimo Eucharistinio kongreso svarbą. Viskas tam, kad būtume gyvos vynmedžio šakelės, dėmesingos ir jautrios Dievo meilės ženklams savo gyvenime, sakė vysk. J.Ivanauskas.
Devintinių procesija, liudijusi gyvąjį Dievą, esantį Eucharistijoje, baigėsi Arkikatedroje Bazilikoje padėkos himnu Tave, Dieve, garbiname, Lietuvos pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai malda, Švč. Sakramento pagarbinimu bei palaiminimu. Iškilmingas Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šv. Mišias koncelebravo arkivysk. S.Tamkevičus drauge su vysk. J.Ivanausku bei kunigais. Ypač gausiai į Arkikatedrą susirinkusiems tikintiesiems arkivyskupas pasakė homiliją, joje pabrėždamas Eucharistijos dvasinę svarbą žmogaus gyvenime ir pareigą rodyti išskirtinį dėmesį ir meilę eucharistiniam Jėzui. Padėkojo procesijos dalyviams ir rengėjams bei tiems, kurie rūpinasi nuolatine adoracija Arkikatedroje Bazilikoje dieną, o Švč. Sakramento koplyčioje naktį bei adoracija kitose arkivyskupijos bažnyčiose, taip pat rengiant Eucharistijos šventes savo parapijose. Ganytojas priminė, jog ne išoriškai, bet pirmiau vidiniu nusiteikimu galima pagarbinti eucharistinį Jėzų, priimti Jį į savo širdį taip vaduojantis nuo pačių blogiausių savo polinkių ir ydų. Arkivyskupas priminė popiežiaus Benedikto XVI apaštališkąjį paraginimą Sacramentis caritatis ir jame apibūdinamą Eucharistiją kaip meilės sakramentą. Ganytojas paminėjo žmones, gyvenančius ne bažnytinėje santuokoje ir negalinčius priimti Eucharistijos, sakydamas, jog Bažnyčia, pripažindama santuokos neišardomumą, neatstumia jų. Jie gali ir turi jaustis Bažnyčios bendruomenės nariais, klausytis Dievo žodžio, krikščioniškai auklėti savo vaikus. Užbaigdamas ganytojas kvietė priimti Jėzų į savo širdį tam, kad visu savo gyvenimu teiktume Jam garbę ir šlovę.
Kauno arkivyskupijos
spaudos tarnyba
Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka
© 2007 XXI amžius
|