Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius pabrėžia Vatikano bibliotekosir archyvo kultūrinę ir istorinę misiją

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI lankosi Vatikano apaštališkoje bibliotekoje ir slaptajame archyve

Kultūros ir tikėjimo sintezės įprasminimas

Popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas Vatikano apaštališkoje bibliotekoje ir slaptajame archyve sukėlė nemažą susidomėjimą tiek dėl išsakytų minčių bei palinkėjimų, tiek dėl po vizito padarytų naujų paskyrimų į vadovaujančias pareigas Šventojo Sosto institucijose. Pažymėtina, kad Apaštališkoji biblioteka nuo liepos 14 dienos uždaroma remontui, kuris truks net trejus metus, nes Renesanso epochoje statytos patalpos reikalauja esminio sutvirtinimo, kartu pertvarkant ir modernizuojant pagal šių dienų reikalavimus.

Birželio 25-osios susitikime kreipdamasis į personalo narius Šventasis Tėvas pažymėjo, kad Vatikano biblioteka vadinama „apaštališkąja“, nes ši institucija nuo pat įkūrimo pirmiausia yra laikoma „Popiežiaus biblioteka“. Šiandien ji yra tapusi pažinimo, kultūros ir žmogiškumo „svetingais namais, kurie atveria duris mokslininkams iš viso pasaulio, neatsižvelgiant į jų kilmę, rasę ir kultūrą“. Todėl bibliotekos tarnautojų uždavinys – saugoti „sintezę tarp kultūros ir tikėjimo“, kuri įprasminta čia talpinamuose unikaliuose dokumentuose ir kituose senoviniuose raštuose.

Vatikano biblioteką 1450 metais įkūrė popiežius Mykolas V, joje sudėta jo asmeninė kolekcija, sudaryta iš kelių šimtų senovinių manuskriptų. 1475-ųjų birželį bule „Ad Decorum Militantis Ecclesiae“ popiežius Sikstas IV suteikė bibliotekai juridinį statusą. 1587 metais popiežius Sikstas V įpareigojo italą architektą Domeniką Fontaną sukurti projektą bibliotekos pastatui, kuris yra naudojamas iki šiol.

Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II savo apaštalinėje konstitucijoje „Pastor bonus“ yra nurodęs, kad Vatikano bibliotekos tarnystės misija – „būti Bažnyčios didžiuoju įrankiu kultūrai vystyti, išsaugoti ir skleisti“. Dabar Vatikano bibliotekoje yra sukaupta beveik du milijonai senovinių ir šiuolaikinių knygų, 150 tūkst. manuskriptų, 300 tūkst. senųjų monetų bei medalių ir apie 20 tūkst. meno dirbinių. Tarp unikalių objektų, saugomų Vatikano bibliotekoje, yra „Codex Vaticanus“, seniausias žinomas (IV amžius) graikų kalba rašytas pilno Biblijos teksto manuskriptas. Kartais jos saugyklos ir dabar pasipildo neįkainojamos vertės raštais. Štai praėjusiais metais viena šveicarų šeima dovanojo bibliotekai Bodmerio papirusą (XIV-XV amžiai), kuriame yra seniausi žinomi šventųjų Jono ir Luko evangelijų fragmentai. Bodmerio papirusas XX a. 6-ajame dešimtmetyje atrastas Egipte.

Bibliotekos remontas ir nauji paskyrimai

Dabar kiekvieną dieną Vatikano biblioteką, gavę atitinkamą leidimą, aplanko apie 100 mokslininkų. Popiežius Benediktas XVI birželio 25 dienos pokalbyje su personalu prisipažino, kad prieš dešimt metų, tai yra sulaukęs savo 70-mečio, tuomet kaip kardinolas Jozefas Ratcingeris, užėmęs Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto postą, prašė savo pirmtaką Joną Paulių II atleisti iš šių pareigų, kad galėtų atsidėti studijoms ir darbui su Vatikano bibliotekoje saugomais žmonijos ir krikščionybės istorijos ir kultūros šedevrais. „Viešpats man skyrė kitus planus ir aš čia esu tarp jūsų ne kaip nekantrus senovinių tekstų tyrinėtojas, bet kaip ganytojas, pašauktas drąsinti visus tikinčiuosius bendradarbiauti dėl pasaulio išganymo, kad kiekvienas atliktų jam skirtą Dievo valią“, – sakė Šventasis Tėvas.

Kaip minėta, Vatikano apaštališkoji biblioteka netrukus bus uždaryta trejiems metams dėl prasidedančio remonto. Kadangi joje saugomi raštai dažnai yra vienintelis žinių pasirėmimo šaltinis, sprendimas dėl ilgalaikio uždarymo sukėlė dalies mokslininkų nuostabą ir netgi nepasitenkinimą. Tačiau, kaip pažymėjo Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“ publikuotame straipsnyje iki šiol Apaštališkosios bibliotekos prefekto pareigas ėjęs vyskupas Rafaelė Farina, panašūs fundamentalaus remonto projektai yra taikomi ir kitoms žymioms bibliotekoms.

Štai irgi katalikiškais turtais visame pasaulyje garsi Milano šv. Ambraziejaus biblioteka remontui buvo uždaryta net septyneriems metams. Beje, tos bibliotekos, kurią 1607 metais įkūrė kardinolas Frederikas Boromėjus, ligšiolinis prefektas monsinjoras Čezarė Pazinis popiežiaus Benedikto XVI birželio 25 dieną paskelbtu sprendimu paskirtas naujuoju Vatikano apaštališkosios bibliotekos prefektu. Tuo tarpu vyskupas R.Farina, SDB, pakeltas tituliniu arkivyskupu ir paskirtas taip pat svarbią kultūrinę ir istorinę reikšmę turinčios institucijos – Vatikano slaptojo archyvo – vadovu, užimdamas oficialias Šv. Romos Bažnyčios archyvaro pareigas. (Buvęs Bažnyčios archyvaras kardinolas Žanas Lui Toranas paskirtas Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininku.)

Kalbėdamas apie Vatikano slaptojo archyvo, kurio durys tyrinėtojams buvo atvertos 1881 metais popiežiaus Leono XIII nurodymu, reikšmę Šventasis Tėvas paaiškino, jog dabar mokslininkai turi galimybę susipažinti ne tik su dokumentais iš senosios praeities, bet ir iš naujosios epochos. To patvirtinimu gali būti popiežiaus Benedikto XVI nurodymas paankstinti, neįprasta tokiais atvejais procedūra, Pijaus XI, kuris mirė 1939 metais, pontifikato dokumentų išviešinimą. Šių dokumentų aktualumą pabrėžia tas faktas, kad daugelis jų yra susiję su vėlesniu popiežiumi Pijumi XII, kuris prie savo pirmtako užėmė Vatikano valstybės sekretoriaus pareigas.

Objektyvi tarnyba prieš partines nuostatas

Gerai žinomi, tačiau niekuo nepagrįsti kaltinimai popiežiui Pijui XII dėl neva jam būdingo antisemitizmo ar netgi palankumo Hitleriui, dėl to „nutylėjimo“ apie nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais. Esant stipriems, ypač žydų, organizacijų priekaištams, kad Vatikanas tarsi slepia Pijų XII inkriminuojančius dokumentus, tiek popiežiaus Jono Pauliaus II, tiek ir dabartinio Šventojo Tėvo sprendimais atitinkama Vatikano slaptojo archyvo medžiaga buvo išviešinta anksčiau nesilaikant tarptautinių teisinių nuostatų. Tačiau sudaryta jungtinė žydų ir katalikų istorikų komisija po nuodugnaus dokumentų tyrimo turėjo pripažinti, kad nerasta jokių įrodymų minėtiems kaltinimams patvirtinti.

Iš Vokietijos kilęs popiežius Benediktas XVI, gerai suvokdamas esamą situaciją, pastarajame susitikime su Vatikano bibliotekos ir archyvo darbuotojais pripažino, kad Bažnyčios dokumentų studijos bei tyrimų rezultatų publikacijos gali ne tik stiprinti „susidomėjimą istorija, bet taip pat sukelti ir polemiką“. Jis pagyrė Vatikano slaptojo archyvo kolektyvą už „objektyvią ir nesuinteresuotą tarnybą“, kuri padeda atmesti „sterilias ir dažnai partines istorines nuostatas“ ir be jokio slapukavimo bei prietarų pateikia tyrinėtojams turimus dokumentus, kurių katalogai sudaryti su reikiamu solidarumu bei kompetencija.

Pokalbyje Šventasis Tėvas priminė, kad tiek Vatikano biblioteka, tiek ir archyvas disponuoja reikiama technologija, – kompiuteriais, mikrofilmais, slaidais, skaitmeniniu atvaizdavimu, – kuri kartu su geru katalogavimu užtikrina turimo „didžiulio paveldo apsaugą ir naudojimą“. Beje, Vatikano bibliotekos remonto laikotarpiu ši technologija iš dalies padės kompensuoti negalėjimą pasiekti saugomų raštų originalų. Manuskriptų ir senųjų knygų kopijos bus išduodamos tyrinėtojams jų reprodukcinių fotografijų pavidalu. Vatikano bibliotekos manuskriptų 37 tūkst. mikrofilmų yra saugomi St. Luiso universiteto (JAV, Misurio valstija) bibliotekoje, ir jie taip pat prieinami mokslininkams.

Vizito Vatikano bibliotekoje ir slaptajame archyve pabaigoje popiežius Benediktas XVI paragino susitikimo dalyvius į savo darbą žiūrėti kaip į „realią misiją, kurios imtis reikia karštai ir kartu kantriai, su reikiama pagarba ir tikėjimo dvasia“. Kaip tik šių institucijų darnus veikimas kuria „Šventojo Sosto palankų atvaizdą“, o krikščioniškas liudijimas turi evangelizacinį poveikį.

© 2007 „XXI amžius“