Radviliškiečiai pasitinka miesto sukaktį
Laima MACYTĖ
|
Žvilgsnis į Radviliškį
|
Radviliškio 440 metų paminėjimo istoriniame šaltinyje jubiliejų
miesto gyventojai pasitinka darbais. Jaunatvišku ryžtu trykšdami
jaunieji radviliškiečiai dalyvavo konkurse ,,Aš savo miestui.
Konkurso projektą laimėjo jaunieji krikščionys demokratai, o jo
sumanytoja Ieva Čepononytė. Finaliniame konkurse, kuris įvyko
miesto Kultūros rūmų salėje, buvo išrinkti gražiausios dainos, eilėraščio
apie miestą nugalėtojai, geriausiai apie miestą, jo istoriją žinantis
,,žiniukas. Malonu, kad konkurse dalyvavo ne tik Radviliškio miesto,
bet ir kitų rajono mokyklų moksleiviai.
Vyko ir kitas didelis renginys konkursas ,,Prakalbinkime
Radviliškio praeitį. Šį renginį organizavo miesto seniūnija ir
viešoji biblioteka.
Kalbiname renginių, skirtų Radviliškio 440 metų jubiliejui,
vadovus ir organizatorius.
Leonas GRIGALIŪNAS, Radviliškio miesto seniūnas.
Radviliškio miesto 440 metų jubiliejui paminėti mero potvarkiu
sudaryta komisija. Ji rūpinasi šventės organizavimo reikalais. Jubiliejinei
datai paminėti organizuojama daug ir įvairių renginių. Jie skelbiami
internete. Mokyklose jau įvyko mokinių poezijos, dainų kūrybos konkursas
,,Aš savo miestui; išrinktas geriausias miesto istorijos ,,žiniukas.
J.Tumo-Vaižganto gimnazijos gimnazistai ir viešosios bibliotekos
darbuotojos surengė kraštotyrinę ekspediciją senosiomis miesto gatvėmis.
Sporto centras organizuoja įvairius sportinius renginius. Štai neseniai
baigėsi paplūdimio tinklinio varžybos Radviliškio miesto 440 metų
jubiliejinei taurei laimėti, kuriose dalyvavo šešiolika vyrų ir
trys moterų komandos. Šventės neįsivaizduojamos be kultūros skyriaus
ir kultūros rūmų darbuotojų iniciatyvos.
1996 metais sugalvojome švęsti miesto šventę. Ji sutapo su Valstybės diena. Tad turime švenčių organizavimo patirtį. Darnus visų tarnybų darbas lemia tai, kad šventės būtų įsimintinos, išskirtinės, gražios, kad jos būtų organizuojamos su ugnele, fantazija. Štai turime jubiliejinį miesto ženklą. Nauja tai, kad bus įteiktos rajono savivaldybės mero regalijos. Pirmą kartą bus apdovanoti miesto garbės piliečiai. Turime septynis kandidatus. Svarbu, kad šventėje dalyvaujantys žmonės nebūtų tik pasyvūs stebėtojai, bet ir patys dalyvautų renginiuose. Todėl sumanėme šventinę eiseną miesto gatvėmis. Tai ne paradas. Šiam renginiui suteikiame kitokį akcentą, kitokią mintį kad patys gyventojai kūrybingai dalyvautų šventėje. Laukiame svečių iš Baltarusijos, Lenkijos dviejų miestų, Vokietijos.
Malonu, kad rajono savivaldybės Tarybos finansavimo remiami galime keisti miesto vaizdą: tiesiame šaligatvius, rekultivuojame vejas, sodiname naujus gėlynus, rengiame alpinariumus. Tai radviliškiečių moterų, gražiausių sodybų šeimininkių, darbas. Džiugu tai, kad šią tradiciją perima ir daugiabučių namų gyventojai.
|
Ieva ČEPONONYTĖ, Vaižganto gimnazijos gimnazistė.
Šio projekto idėja kilo man su tėčiu besikalbant apie Radviliškio
miesto šventę. Kadangi šie metai yra jubiliejiniai, todėl nusprendžiau,
kad reikia kažko naujo, įdomaus. Mintis apie dainos, skirtos Radviliškiui,
konkursą kilo netikėtai. Tėčiui pasakiau, kad jubiliejaus proga
galėtume visame mieste, galbūt net ir rajone, paskelbti konkursą,
skirtą naujam Radviliškio himnui sukurti. Išklausęs šią idėją, jis
man pritarė. Kitą dieną parėjęs namo pasakė, kad savaitės pabaigoje
renkamės aptarti projekto galimybių, paprašė susirinkti komandą,
su kuria norėčiau dirbti. Sunkiausia buvo sutelkti stiprią ir vieningą
komandą su įdomiais pasiūlymais ir idėjomis. Kadangi pati priklausau
Jaunųjų krikščionių demokratų organizacijai, tai iš čia ir pakalbinau
jaunas merginas. Likę komandos nariai buvo savivaldybės nariai,
įvairių mokyklų mokytojai ir įstaigų vadovai.
Susitikę pirmąjį kartą nusprendėme, kad vyks ne vien dainos, tačiau ir eilėraščio, ir žinių konkursas. Aptarėme konkurso Aš savo miestui nuostatus; visi žinojome, kad šiuo projektu mes norime, jog ir Radviliškio gyventojai daugiau sužinotų apie patį miestelį.
Iš pradžių reikėjo atlikti daug darbų: visoms mokslo įstaigoms paskelbti apie konkursą, laukti jų aktyvumo, apmąstyti, kaip viską pateikti, ką mes parodysime nuvažiavę į mokyklas. Tačiau visi dirbome su užsidegimu, todėl darbai vyko sklandžiai ir greitai.
Pirmiausia registracijoje paaiškėjo, kad užsiregistravo net dešimt įstaigų: du darželiai, penkios miesto mokyklos, dvi rajono švietimo įstaigos, Darbo užimtumo centras. Aktyvumas tikrai buvo didesnis nei tikėjausi.
Vėliau reikėjo paruošti savo programą ir aplankyti visus užsiregistravusius dalyvius. Tai buvo sunkiausia, nes moksleiviams reikėjo derinti pamokas, darbuotojams darbo laiką. Nuvažiavę į kiekvieną mokyklą ar darželį mes matydavome jų norą ir užsidegimą pasirodyti kuo geriau ir išradingiau. Tai buvo lyg padėka mums, nes matėme, kad idėja yra priimta ir ja susidomėta. Aplankę visas mokyklas turėjome išrinkti tuos dalyvius, kurie pasirodė geriausiai juk jie dalyvaus finaliniame renginyje. Kadangi dainų buvo daug ir visos jos buvo labai gražios, tai mes visas jas ir išrinkome. Bet eilėraščių buvo dvigubai daugiau... Iš kiekvienos amžiaus grupės jų buvo trys specialiai sudaryta komisija išrinko po vieną eilėraštį.
Buvo labai smagu matyti, kiek daug žmonių atėjo pažiūrėti renginio, kaip visa mūsų komanda rūpinosi, lakstė dėl kiekvienos smulkmenos.Visų atmintyje išliko prisiminimai apie kartu praleistą laiką. Tikiuosi, kad mūsų viltys pasiteisino: sužinojome daugiau faktų apie savo miestą, taip pat įdomiai praleidome laiką. Norėčiau padėkoti visai komandai, kuri dirbo kartu ir prisidėjo prie šio projekto kūrimo ir įgyvendinimo.
|
Vilma MERKYTĖ, viešosios bibliotekos renginių
organizatorė. Radviliškio miesto 440 metų jubiliejui paminėti
J.Tumo-Vaižganto gimnazijos gimnazistai Aurimas Adomavičius, Donatas
Lukoševičius, Sandra Mikonytė, Vikinta Morkytė, Greta Rasiulytė,
Indrė Simanavičiūtė, Justas Skaburskis, Vytautė Šaučūnaitė, Vaiva
Švedarauskaitė, klasės auklėtoja Vaida Zaukaitė ir Viešosios bibliotekos
bibliotekininkės informacijos-kraštotyros skyriaus vedėja Daiva
Paulauskienė, renginių organizatorė Vilma Merkytė organizavo kraštotyrinę
ekspediciją senosiomis Radviliškio miesto gatvėmis. Lankyti J.Basanavičiaus,
Daujočių, S.Daukanto, Jankaus, J.Jaramino, Kražių, G.Sakalausko
gatvių gyventojai. Dvylikos žmonių grupė tris dienas lankė radviliškiečius,
domėjosi miesto praeitimi, užrašė jų atsiminimus. Deja, senųjų miesto
gyventojų radome mažai: vieni išsikėlę gyventi kitur, kiti jau
mirę.
Štai ką įdomaus pavyko sužinoti. Elena Pumputytė-Steponaitienė, gim. 1908 metais, Radviliškyje gyvena nuo 1931-ųjų. Senolė pasakojo, kad Klaipėdos gatvėje buvo žydų getas. Prisimena Šaulių namuose matytus filmus, klausėsi miesto gaisrininkų orkestro. Ji pati turėjo nedidelę krautuvėlę. Joje E.Steponaitienė pardavinėjo savo kepamą duoną, o čia buvo galima įsigyti įvairių prekių. Mieste buvo Goldyno malūnas, Glezerio fabrikas. Ji pati pažinojo Joną Marcinkevičių. Jankaus gatvėje buvo ligoninė, karšykla, kepykla. Ši gatvė išlaikė savo senąjį pavadinimą. J.Basanavičiaus gatvės gyventojas pasakojo, kad jo senelis Jonas Tarbūnas šioje gatvelėje (anksčiau ji vadinosi Šiaulėnų gatve) turėjo odos dirbtuvėlę. Išdirbdavo kailius, siuvo kailinius, nagines, pakinktus. Buvo ir žydų dirbtuvėlė. Jos abi konkuruodavo. Gatvės gale stovėjo malūnas. Marijona Safranavičiūtė, gim. 1922 metais, gyvena Kražių gatvėje. Ji pasakojo apie Radviliškyje gyvenusius ir dirbusius gydytojus Misevičių, Simanavičių, Tokerį.
Kraštotyrinės ekspedicijos medžiaga saugoma viešojoje bibliotekoje.
© 2007 XXI amžius
|