|
Lietuva, tėvyne mūsų...
Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė
...Tu didvyrių žemė... Ar kas nors juos mūsų valstybėje dar mena? Ar paminklus stato, ar vainikus pina, ar nors žvakę švenčių proga pažibina? Ne. Tik okupantų balvonai visuose kampuose tai po vieną, tai grupėmis ant tiltų stovi, tai ištisais parkais Grūte puikuojasi...
...Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia... O kaip pasemsi, jei mūsų istoriją kuria dar sovietiniai institutai, rašantys Seimui peticijas apie Klaipėdos krašto okupaciją, kurią įvykdė... lietuviai, o ne vokiečiai! Kai profesoriaus vardą turintys mokslininkai dar ir šiandien kartoja KGB sufabrikuotą mitą, kad Lietuvos partizanai plėšė kaimus ir žudė sodiečių vaikus! O istrebitelių-stribų gaujos, kurioms pirmaisiais pokario metais netgi algų nemokėjo, nes patys ją pasiimdavo natūra ir neribotai, niekur neminimi.
...Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės... Tie takai jau dilgėlėmis užžėlė. O ką daryti, kai Lietuvos šviesuoliai Kauno Vytauto Didžiojo universitete surengė konferenciją apie homoseksualizmo plėtrą? O valdžia sėkmingai iš Baudžiamojo kodekso išėmė straipsnį apie homoseksualų baudimą? Didžiuosius ir mažuosius ekranus užpylė sekso revoliucijos banga... Pasekmės jau šiandien badyte bado akis: 60 proc. vaikelių gimsta nesantuokoje. Ženkliai padaugėjo išsigimusių pamestinukų skaičius vaikų prieglaudose. Atsirado ŽIV problema bei įsikūrė AIDS centras...
...Tegul dirba tavo naudai ir visų gėrybei... O tą naudą tik elitas gaudo. Todėl pusė milijono darbštuolių buvo priversti išvykti iš Tėvynės duoneliauti svetur. Na, o kaip dirba mūsų patys svarbiausieji valstybėje pareigūnai, seimūnai, nesinori net rašyti, vis tiek nieko gero tautai taip ir nepadarė per visą pusmetį. Vienok, sugiedojo himną ir išsiskirstė atostogauti!
Valstybės dienos minėjimo išvakarės sutapo su mūsų nomenklatūros elito seimūnų atostogų de facto (bet ne de jure) pradžia. Šią atskiro aptarimo vertą situaciją specialiai išskyriau kitu šriftu. Nes seimūnų atostogos dyvų dyvas: LR Seimo statuto 15 straipsnyje sakoma, kad Seimo narys laiką tarp Seimo sesijų, jeigu jis neturi dalyvauti Seimo komitetų, komisijų posėdžiuose, planuoja savarankiškai. Kadangi neposėdžiaus, tai nieko kito nelieka, kaip pasirinkti kitą veltėdžiavimo formą atostogauti. Tačiau Statutas nenumato, kad seimūnams suteikiamos atostogos, tai ir įsakymo apie atostogas niekas neturi teisės rašyti. O kai nėra įsakymo, tai ir išleisti atostogų negalima. Tad neišleistieji atostogų atostogauja, jiems, tarsi dirbantiems, mokamas atlyginimas su visais priedais, jie gali naudotis Seimo autoūkio paslaugomis ir kitomis tik seimūnams suteiktomis lengvatomis. Nes jie nomenklatūros elitas, jie išrinkti vadovauti, spręsti mūsų likimus.
Atsipalaidavę mūsų išrinktieji paskutinę sesijos dieną įstatymus kepė kaip blynus, o kuris dar pajėgė sugiedojo himną. Nes, anot opozicijos, kai kurie Socialdemokratų frakcijos nariai į dienos pabaigą nelabai apvertė liežuvį.
O atsipalaiduoti reikėjo: buvo labai įtempta paskutinioji pavasario sesijos savaitė ir ypač paskutinioji darbo diena. Juk su rentos įstatymu sprendėsi naujos, pasaulyje neregėtos profesijos Seimo narys įteisinimas. Tad kas gali paneigti, kad daug nervų kainavo skandalingas bandymas prastumti rentų įstatymą seimūnams? Pradedant į posėdžio dienotvarkę neįtraukto įstatymo projekto prastūmimu, profesionaliai seimūnų suvaidinta nuostaba: iš kur ir kaip šis projektas pateko, kas pasiūlė, bei po kitu tariamu šio įstatymo pataisų ir papildymų svarstymu, ir atviru melu. Juk ta komedija su pataisomis ir papildymais buvo vaidinta labai rimtai ir solidžiai rinkėjams kvailinti. Taip pat ir melas. Rentos įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad tokias garantijas turi visų Europos šalių parlamentarai. Tačiau žinoma, kad Slovakijoje, Slovėnijoje, Latvijoje parlamentarams atskirų pensijų sistemų nėra, o nuo 2003 metų Estijoje panaikinta tokia buvusi sistema, kuri bandyta įteisinti Lietuvoje. O kitose valstybėse pensijos parlamentarams, kaip ir visiems, mokamos sulaukus pensinio amžiaus. Labai norėjo patys sau pasiskirti išlaikymą iki gyvos galvos, net ir praradę Seimo mandatą. Juk ne vienas jaučia, kad su šia kadencija baigsis ir katino dienos. Vieni demonstravo gražbylystės aukštumas, kiti aimanavo, kad aukštai šokę nenori žemai tūpti, nes per tarnystę liaudžiai tapo neįgaliais: pamiršo savo specialybę, degradavo, niekas nenori priimti į darbą, tampama socialiai remtinais. Argi ne visuomenės pasigailėjimo vertas šis nomenklatūros elitas? Susigraudinę dėl apgailėtinos savo ateities, vieningai ir sutartinai balsavo socialdemokratai, A.Zuoko liberalcentristai, valstiečiai ir politinio pabėgėlio statuso belaukiančio Viktoro Uspaskich bendrapartiečiai. Aišku, Darbo partijos atstovai vylėsi vienu šūviu nušauti du zuikius: pasirūpinti išlaikymu iki gyvos galvos, o parodę lojalumą rentos įstatymo autoriams, gal susilauks socialdemokratų palankumo priims į savo gretas, ir pavyks įsitaisyti Seime per 2008 metų rinkimus. Juk Darbo partija baigia sugriūti, tiesa?
Pirmas savitvardą prarado peckeliūnu pravardžiuojamas Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas, rinkęs parašus po rentos įstatymu. Į žurnalistų klausimus parlamentaras atrėžė: Jums vidurius gal paleido, atsiprašant? Kaip jūs taip drįstate klausti apskritai? O jums skauda, jeigu aš daugiau gaunu? Ir galų gale, jeigu norit, kad Seimas gerai dirbtų, tai sudarykit jam geras sąlygas. O Viktoras Muntianas netgi pagąsdino Prezidentą: jeigu V.Adamkus nepasirašys rentų įstatymo, tai padarys jis Seimo pirmininkas! Nes gali. Pagal įstatymą.
Neišdegė parlamentarams pasigerinti gyvenimo sąlygų. Pabandys dar kartelį susirinkę rudenį, sugalvoję labiau įtikinamesnių motyvų...
Tuo tarpu nuskurdinti pensininkai, dar 1995 metais, taip pat paskubomis priimtu Pensijos įstatymu, buvo du trečdaliai apgrobti ir iki šiolei neprisiminti nė vienos vyriausybės. Tuo įstatymu jiems buvo trigubai sumažintos pensijos, uždirbtos dar sovietmečiu, o tai reiškė nacionalizaciją! Nors Lietuvos Konstitucija gina nuosavybę, bet niekas, nei 1996 metais atėję į valdžią konservatoriai to įstatymo neatšaukė, nei po A.M.Brazausko išrinktas V.Adamkus pensininkų neprisiminė, nors žadėjo naują politiką ir būti visiems vienodai lygus... O besikeičiančios socialinio aprūpinimo ministrės (Degutienė, Blinkevičiūtė) netgi pagilino šią nacionalizacijos žaizdą dar ir nemokėjo pensijų dirbantiems pensininkams! Ir iki šiolei negrąžina nacionalizuotų kapeikėlių! Nors pinigų ižde yra dvigubai daugiau nei pernai ir trigubai daugiau nei tada, kai nacionalizavo pensijas! Tačiau nė viena vyriausybė neatsiskaito tautai, kur sunaudojami surinkti mokesčiai. Še tau ir demokratija!
Bet seimūnai rūpinasi tik savimi gyvenimas mažytis, nėra ko varžytis. Neišdegė rentos nutarė dar kartą save pamaloninti, nes tariamai kilniu motyvu priėmę įstatymą nuo ateinančių metų 50-čia litų padidinti bazinę algą valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams, sau pasididino atlygį daug daugiau. Dabar eilinio parlamentaro atlyginimas siekia 4199 litus, o pasididinę gaus 4655 litus.
Paskutinėmis pavasario sesijos dienomis išvydome ir daugiau keistenybių. Jungtinėmis G.Kirkilo vyriausybės ir seimūnų pajėgomis tariamai dėl energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos įtakos sukurtas trigalvis slibinas Seimas nusprendė, kad naujos atominės elektrinės statybą finansuos Lietuvos vyriausybė, Rytų skirstomieji elektros tinklai (RST) ir Vilniaus prekybos privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai (VST). Kitaip tariant, karvė ganysis valstybės pievose, bet ją melš privatūs asmenys. Konglomeratas sukurtas nepaisant žinomų ekonomikos ir bankininkystės specialistų pagrįstų ir viešai išsakytų nuogąstavimų dėl šio Lietuvai pavojingo darinio, į kompaniją priimant privatų VST kapitalą. Kad visiems būtų aiškiau, primename: iš prekybos alkoholiu turtus susikrovęs koncerno Vilniaus prekyba prezidentas Nerijus Numavičius pirmasis milijardierius Lietuvos istorijoje, savo turtais pranokęs Achemos prezidentą Bronislovą Lubį. Tai rodo, kad į politiką atvirai kišasi verslininkai, ir neabejotinai jis bandys formuoti naujojo Seimo sudėtį.
Nemokėję mokesčių valstybei, prieš kratą partijos būstinėje sugebėję išnešti beveik milijoną litų, pajuokos objektu tapusios Darbo partijos nariai vaidina valstybininkus inicijavo interpeliaciją keturiems buvusios A.M.Brazausko ir dabartinės vyriausybės nariams dėl antikonstitucinio Alitos privatizavimo. Interpeliacija buvo keliama V.Blinkevičiūtei, R.Žakaitienei, A.Kundrotui ir J.Olekai, nes jie, A.M.Brazausko paliepimu, balsavo už ekonomiškai ir politiškai žalingą Alitos privatizavimą.
Taigi matėme dar vieną spektaklį niekas netikėjo, kad dabartinės vyriausybės nariai bus atstatydinti. Nes, viena vertus, įvyktų G.Kirkilo vyriausybės krizė, ir mūsų nomenklatūros elitui sugriūtų visi atostogų planai. Antra vertus, mes gyvename tokioje teisinėje valstybėje, kurioje nei įstatymai, nei teismo sprendimai elitui negalioja. Na ir kas, kad Konstitucinis Teismas nusprendė, jog A.M.Brazausko vyriausybė pažeidė Konstituciją, o kiekviena vyriausybė prisiekia laikytis Konstitucijos. Juk nėra mechanizmo, kaip priversti Konstituciją pažeidusią vyriausybę už tai atsakyti bei ištaisyti klaidas. Ir niekas tokio mechanizmo, neduokdie, net nesiruošia kurti. Todėl Konstitucinio Teismo sprendimai savo keliu, o nomenklatūros elito gyvenimas savo keliu. Tad ir interpeliacijos spektaklis vyko pagal nomenklatūros moralinio nuopuolio principus. Interpeliuojamieji tyčiojosi iš KT sprendimo, valstybei padarytos 36 milijonų žalos nepripažino (nors Aukščiausiasis teismas L.Boscai priteisė iš valstybės biudžeto atiduoti 1,7 milijono litų, Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto L.Boscos pašalinimo iš Alitos viešojo privatizavimo konkurso, o Seimo komisija nustatė, kad dėl padarytos žalos atsakinga A.M.Brazausko vyriausybė). Ir turėti viltį, kad A.M.Brazauskas sės į nusikaltėlių suolą, gali tik visiškas naivuolis. Juk Vyriausybėje visi savi! V.Blinkevičiūtė tvirtai laikosi ir neatiduoda milijonui pensininkų nacionalizuotų pensijų ir sėkmingai dangstosi 40-ties signatarų rentomis tai jie viskuo kalti... O ir R.Žakaitienė, taip pat būdama kultūros ministre, sėkmingai pakėlė kultūros lygį, atsikratydama pasaulinio lygio Lietuvos menininkais, o šiandien, vaidindama jau švietimo ministrę, planuoja atsikratyti mūsų studentija, apmokestindama aukštąjį mokslą. Abiem atvejais dirba ne tautos labui, taigi labai vertinga Vyriausybei! O kuo prastesnis A.Kundrotas, kitoms valstybėms pardavinėjantis Lietuvos limitus taršai, o pats iš ES vis prašantis juos padidinti? Tik va, kur gautas pelnas sunaudojamas neaišku... Na, o J.Olekas, taip sėkmingai nuvairavęs sveikatos apsaugos reformą, kad kiti po jo ministrai niekaip nenusprūstų nuo tiesaus kelio, taip taikliai nuskynęs nuo kelio du Lietuvos karininkus, kad kaip tik tinkamas į krašto apsaugos ministrus...
Tyčiojasi iš teisingumo didysis kovotojas su korupcija Gediminas Kirkilas. Prisiminus baigiamą užtušuoti Vytauto Grigaravičiaus skandalą, vertėtų nepamiršti Premjero teiginio, jog kaltas ne policijos vadas, pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų įstatymą, o kalti netobuli įstatymai, kuriuos būtina nedelsiant keisti. Kaip taikliai pastebi politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius, situaciją galima nusakyti taip: Teisinę sistemą ir juridines normas būtina pritaikinėti prie besikeičiančių korupcinės tikrovės aplinkybių, kad tos aplinkybės būtų įteisintos ir netrukdytų saviems valstybininkams dirbti savo darbo. Ši situacija kriminologijoje vadinama balta apykakliniu nusikalstamumu.
Kai šitaip kalba ir tokiais principais valstybei vadovauja Vyriausybės galva, nusispjauti tikrąja to žodžio prasme Rusijos kunigaikštienei Kazimirai Prunskienei ant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo politinės reklamos bei ministrės savireklamos požymių turinčių straipsnių, apmokamų valstybės biudžeto lėšomis spausdinimo. Maža to, K.Prunskienė netgi nesibodi paimti honorarą...
Ar tokie neįgalūs politikai įgalūs spręsti valstybinius reikalus, rūpintis juos išrinkusiais žmonėmis? Štai tokie apsukrūs politikai dirba tik savo naudai ir savo gėrybei. Ir kol kas jokia saulė, nei Stalino, nei ES, tamsumų neprašalina. Miglinėjame ir klumpame tamsoje, bet nerandame tiesos...
Kad gyventume taip, kaip parašyta Lietuvos himne, privalome siekti ir stengtis visi išsirinkti dorus seimūnus, o šie paskirti sąžiningus ministrus, kurie ne giesmėmis, o darbu, mokslu ir pasiaukojimu veiktų visų naudai ir Lietuvos nepriklausomybei.
O himną, vietoj piketų, sugiedotume jiems mes rinkėjai.
© 2007 XXI amžius
|