Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Su Lietuva širdy suvažiavo patriotai

Kazimieras Dobkevičius

LLKS atstovai (iš kairės): štabo viršininkas, dim. mjr. Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Vytautas Balsys, vėliavnešys Stasys Dovydaitis, Estijos atstovas Ago Anelas ir LLKS valdybos pirm. dim. plk. Vyčio kryžiaus ordininkas Jonas Čeponis

Po turiningo kreipimosi į politinius kalinius ir tremtinius prof. Vytautą Landsbergį suskato kalbinti ir televizijos, ir radijo žurnalistai

Šv. Mišias koncelebravo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius su grupe arkivyskupijos kunigų Autoriaus nuotraukos

Amžinosios ugnies bėgimo estafėteje dalyvavo ir jaunieji Panevėžio Vyčio apygardos bėgikai

Jau septynioliktą kartą į tradicinį partizanų, politinių kalinių, tremtinių, ryšininkų, rėmėjų sąskrydį prie Dubysos, Ariogaloje rinkosi tūkstančiai tautos atstovų iš visų Lietuvos miestų, miestelių, kaimų ir kaimelių. Kiekvienais metais kovotojų už laisvę gretos retėja, tačiau į šį sąskrydį atvyko 10-12 tūkstančių žilagalvių vyrų ir moterų. Galima drąsiai teigti, kad tai Lietuvos aukso fondas, iškentėjęs katorgą, kankinimus, badą ir niekad nepraradęs vilties grįžti į gimtąją Lietuvą. Jiems padėjo tikėjimas Dievu, malda ir begalinis noras dar kartą pamatyti gimtąjį sodžių, šeimos židinį, artimuosius. Šis sąskrydis, pasak vieno politinio kalinio – tarsi didysis Lietuvos Seimas, nes savo skaičiumi artimas dešimčiai Lietuvos seimų. Žmonės, praėję tokią sunkią gyvenimo golgotą ir likę gyvi – verti didžiulės pagarbos.

Šių metų sąskrydis vyko su nauju šūkiu – „Su Lietuva širdy“, kurį organizavo Kauno apskrities viršininko administracija, Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, o vykdė VšĮ Teatro projektai.

Šventinė eisena nuo Ariogalos parapijos bažnyčios į Dubysos slėnį ėjo nenutrūkstama tėkme. Kolonos priekyje plevėsavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio visų devynių apygardų vėliavos, o prieš jas – Estijos, Latvijos, Lietuvos nešamos valstybinės vėliavos. Tarp jų matėme darnias Lietuvos vietinės rinktinės karių gretas, Lietuvos šaulių sąjungos karių koloną, ryšininkus, rėmėjus. Tarp svečių sutikome Latvijos laisvės kovotojų lyderį Ojarsą Stefansą (Ojars Stefans), o taip pat Estijos laisvės kovotojų delegacijos vadovą Ago Anelą (Ago Anelo).

Į susitikimą su Lietuvos patriotais atvyko Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Seimo nariai: Povilas Jakučionis, Rytas Kupčinskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Egidijus Vareikis, Arimantas Dumčius ir kiti. Tarp svečių buvo KAM vadovas Juozas Olekas, o taip pat šeimininkai – Kauno apskrities viršininko administracijos vadovybė, Raseinių rajono valdžia.

Slėnyje, ant aukštos pakylos su stogine danga, įrengtas altorius šv. Mišių aukai. Aukščiausiasis apsaugojo nuo lietaus, debesys praslinko pro Ariogalos miestelį, aplenkė Dubysos slėnį. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius su grupe kunigų koncelebravo šv. Mišias. Per pamokslą ganytojas pasveikino į sąskrydį atvykusius laisvės karius ir priminė raudonojo okupanto žudynes Rainiuose, Pravieniškėse ir kitur. Šimtai tūkstančių gyventojų nuo raudonojo teroro bėgo iš Lietuvos. Dalis, apsisprendusi netarnauti okupantui, nutarė su ginklu rankose kovoti. Į Sibirą trėmė ir visai nekaltus žmones, sakė ganytojas. Katorgoje tremtiniai mąstė tik apie Tėvynę. Tironui Stalinui mirus, tremtiniai grįžo į gimtinę, o kiti ieškojo prieglobsčio šalia Lietuvos – Latvijoje, Kaliningrado srityje. Nūdienos Lietuvoje vyksta neigiami reiškiniai, kai lietuviai išvažiuoja uždarbiauti, palikdami senus tėvus, vaikus, arba vykstama pardavinėti savo kūnus, dauguma siekia tik pinigų, teigė arkivyskupas. Pasak ganytojo, „mes patys padarom taip, kad balsuodami atvedame į valdžią tuos, kurie rūpinasi tik savimi ir savo partijomis. Negalima kurtis svetimose žemėse, o vaikai turi augti Lietuvoje. Tai labai neramina. Briuselio biurokratai siūlo mums partnerystę, nori įpiršti gėjų, lesbiečių šeimas. Mūsų valstybės atstovai turi nuvežti į Briuselį ir Lietuvą mylinčią širdį“, – sakė arkivyskupas S.Tamkevičius.

Priėmę Komuniją ir gavę arkivyskupo palaiminimą sąskrydžio dalyviai iš Kauno apskrities viršininko administracijos viršininko pavaduotojo lūpų išgirdo, jog septynioliktasis sąskrydis skelbiamas atidarytu. Kauno bėgikai, vadovaujami Petro Sventicko, įneša į slėnį ugnies deglą, įžiebtą iš Kauno Amžinosios ugnies aukuro. Sąskrydžio ugnį įžiebia Marijampolės Tauro partizanų apygardos atstovas Raibikis, o sąskrydžio vėliavą pakelia LLKS valdybos pirmininkas dim. pulkininkas Jonas Čeponis ir LPKTS valdybos pirmininkas Antanas Lukša. Iš didelius pergyvenimus patyrusių žmonių širdžių iškilmingai skamba Lietuvos himnas.

Pirmasis į sąskrydžio dalyvius kreipėsi Lietuvos laisvės ideologas, Europos Parlamento narys prof. V.Landsbergis: „Čionai mane visada traukia. Čia susirenka žmonės, kurie žino politinę Lietuvos padėtį savo širdimi. Yra tokia lietuviška patarlė: „Kas myli, tas tyli“. Jūs, tyliai mylėdami, išlaikėte tautos dvasią. Džiugu, kad čia yra jaunų žmonių, o kai kurie jų šiuo metu keliauja per Sibirą, tvarko mūsų tautiečių kapus, kiti slaugo, myli senelius. Kai pagalvoji apie visą visuomenę, tai atrodo, kad ji suskilusi į dvi dalis: viena nedidelė, maža, kuriai svarbu dorovė, tiesa ir laisvė, o kita visuomenė – tai be dorovės, tuštybės visuomenė, kuri platina netikrą gyvenimą. Tą visuomenės dalį rodo televizijoje „Klausimėlio“ laidoje. Tai jauni žmonės, kurie nieko nežino – nei istorijos, nei geografijos. Gėda“.

Lietuvos Seimo narys Povilas Jakučionis ragino Seimą ir Vyriausybę nuo 2008 m. sausio 1 d. padidinti valstybinę pensiją nuo sovietinių represijų nukentėjusiems žmonėms iki 200 litų. Taip pat sudaryti sąlygas ligotų buvusių politinių kalinių ir tremtinių nemokamam sanatoriniam ir reabilitaciniam gydymui. Siūlė visų vaistų ir medicininių protezų bei transporto bilietų kainą kompensuoti 80 procentų.

Kalbėjo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, LPKTS valdybos pirmininkas Antanas Lukša. Pastarasis minėjo, jog reikia nugriauti visus sovietinio laikmečio okupantų paminklus ir išvežti juos į Grūto parką.

LLKS vadovas dim. pulkininkas J.Čeponis kvietė transliuoti Lietuvos himną rytinėje radijo programoje ir taip įprasminti ne tik Lietuvos radijo, bet ir mūsų valstybės dienos ir jos darbų pradžią. Priminė ir dėl sovietinių paminklų pašalinimo, nes tai nėra joks „kultūros paveldas“. Sąskrydžio dalyvius sveikino Latvijos laisvės kovotojų lyderis O.Stefansas bei Estijos laisvės kovotojų sąjungos atstovas Ago Anelas.

Sveikinimus atsiuntė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas V.Muntianas, Seimo narys, Konservatorių partijos lyderis Andrius Kubilius. Sąskrydžio dalyviai priėmė keletą kreipimųsi ir rezoliucijų: „Dėl politinės padėties“, „Dėl buvusių politinių kalinių ir tremtinių socialinių garantijų“ ir kt.

Įspūdingai koncertavo Jungtinis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos choras, o taip pat operos solistas Gintaras Liaugminas. Renginį vedė aktoriai Inesa Paliulytė ir Petras Venslovas, pasirodė folkloro ansanmblis „Salduvė“, vokalinis duetas Deivis ir Eduardas Kaniava, netradicinio folkloro grupė „Kitava“, vokalinis instrumentinis ansamblis „Nemakščiai“, kapela „Atžalynas“, grupė N.E.O. Vakare prie laužo dar ilgai netilo partizanų, tremtinių dainos, šokiai, sąmojai.

© 2007 „XXI amžius“