|
Mintys po atlaidų
Veiviržėnai nėra labai apkiautęs Klaipėdos rajono miestelis. Bent jau iš pažiūros. Į akis krinta sodybų tvarkingumas, darželių spalvingumas ir žibėjimas žiedų šviesos nuo pavasario iki pat didžiųjų rudens šalnų. Miestelis, galima sakyti, glūdi žalumoje. Kartais ir patys veiviržėniškiai pasidžiaugia: Gražūs mūsų Veiviržėnai. Jie ir toliau tvarkosi, atsinaujina, gražėja, modernėja. Gal ir tas, tarytum įgimtas kraštiečiams buities grožio pomėgis turi reikšmės, kad čia neišaugo didelių nusikaltėlių, nors laikas kol kas tebėra nejaukus, Lietuvą šiurpina jos pačios vaikai, išsigimstą į plėšikus, galvažudžius, kitų nedorybių įsikūnijimus.
Veiviržėnų medinė bažnytėlė taip pat gana jauki, nors ir seniai beremontuota, apšepusiomis seniai dažytomis vidinėmis sienomis, lubomis, ne itin vykusiai dekoruotomis. Tik didysis altorius spindi auksu, dar sovietmečiu restauruotas buvusio klebono kun. Juozapo Janauskio pastangomis. Bažnytėlę puošia baroko stiliaus altoriai, skulptūros ir paveikslai.
Nesu iš tų nedaugelio veiviržėniškių (nebūtinai vietinės kilmės), kurie su atkaklia neapykanta žiūri į bažnyčią. (Šnairomis į ją žiūrinčių yra daug.) Pritariu mūsų klebono kun. Česlovo Degučio minčiai, pasakytai viename turiningų jo pamokslų, kad parapija, kurioje yra kunigas, tegul ir nelabai vykęs ar visai prastas, anaiptol ne pavyzdys, vis dėlto yra kitokia, oresnė ir labiau susitelkusi už tą, kurioje visai nėra kunigo. Veiviržėnai kol kas turi du kunigus. Nestiprios sveikatos altarista Klemensas Puidokas dažnai ne vieno pavadinamas šventu žmogumi ir kunigu, spinduliuojančiu meile Dievui ir pagal savo galias be išlygų tarnaujančiu žmonėms. Parapijiečiai gerbia šį dvasininką už paprastumą ir natūralų jo kuklumą.
Veiviržėnuose didžiausi yra Marijos Magdelenos atlaidai. Jie vyksta kone pačiu gražiausiu vasaros metu liepos mėnesio pabaigoje. Ir šiemet į atlaidus (liepos 22-ąją), prie atgaivos šaltinio, suvažiavo, sugužėjo daug žmonių. Reikia pastebėti, kad kol kas ne tik mūsų miesteliui, bet ir parapijai trūksta atgaivos šaltinių ir atsvaros įvairiais kanalais plukdomiems ir skleidžiamiems dvasios teršalams. Stinga daugiau paskatų atsinaujinti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Todėl suprantu mūsų kleboną (beje, intelektualą ir gerą pamokslininką), kuris nevengia palaikyti gerų sumanymų ir iš pasauliečių pusės. Jam klebonaujant bažnytėlėje po pamaldų yra koncertavę ir vokalinio meno profesionalai iš sostinės ar Klaipėdos, ir dūdoriai ar kitokie muzikantai, o taip pat ir kitų parapijų stiprūs bažnytiniai chorai. O per šiuos atlaidus klebonas suteikė progą norėjusiems bažnyčioje pakoncertuoti vietiniams mėgėjams. Meninę programą po Sumos atliko Veiviržėnų kultūros namų mišrus vokalinis ansamblis Viržis. Jame gieda (ir dainuoja) keturios vietinės gimnazijos mokytojos, vaikų darželio darbuotoja, verslininkas ir kultūros namų meno vadovas su šios įstaigos direktore. Labai malonu buvo klausytis ne tik XVIIXVIII amžiuje nežinomų ar girdėtų autorių kūrinėlių Dona Nobis, Cantate Dominum, Angelius suis, O salutaris hostis, Tik-tak, o taip pat ir Johano Sebastiano Bacho 36, 38, 39, 40, 41 ir 42 choralų, Jozefo Kanconės Mažųjų Mišių (Kyrie, Sanctus ir kt.), poros angliškų giesmelių. Žmonės įdėmiai klausėsi šių giesmių, šlovinančių Dievą. Visi, kas pasiliko koncerto klausytis, turėjo progos pasidžiaugti, kad Veiviržėnuose susikūrė tikrai darnus ansamblis, kad jis nevengia bažnyčios ir religinės tematikos, kad kultūros namai sukruto, susivokė, ko reikia, ko trūksta provincijos žmonėms tikros atgaivos. Tas koncertas nuostabi versmelė, o kur tikras grožis, ten ir jo tarsi dvyniabrolis gėris.
Po koncerto klebonas kun. Č.Degutis dėkojo ne tik meno vadovui, žinomam grojimo skrabalais virtuozui Regimantui Šilinskiui, bet ir kultūros namų direktorei Laurai Šeškauskytei bei visam Viržiui už tokį mielą dalyvavimą atlaiduose. Saulę ir šviesą simbolizuojantį saulėgrąžos žiedą buvo bedovanojąs ir meno vadovui, bet apsigalvojo ir pažadėjo jam įteikti per kitus Marijos Magdalenos atlaidus, kai Regimantas atliks čia koncertą skrabalais. Dar ir dėl to, kad parapijos galva pasilikusius išklausyti koncerto pavadino Veiviržėnų druska, visi skirstėsi linksmai nusiteikę, labai praturtėję ir pagražėję.
Elena SKAUDVILAITĖ
Veiviržėnai, Klaipėdos rajonas
© 2007 XXI amžius
|