Atnaujintas 2007 rugpjūčio 10 d.
Nr.60
(1557)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Liudija kagėbistinis braižas

Voragyvių klasei priklausantys skorpionai (lot. scorpiones) savo auką nužudo žnyplėmis arba nunuodija. Buthidae šeimos skorpionai esą atsakingi už didžiausią mirčių skaičių. Tačiau iš tikrųjų baisesnių už scorpiones sovieticus nei gamtoje, nei žmonijos istorijoje nėra; jų aukų skaičius viršija šimtą milijonų. Jei gamtiniai skorpionai įsikūrę tik tam tikrose žemės vietose, tai sovietinių skorpionų žnyplės ir nuodai pasiekia žmogų atokiausiuose žemės kampeliuose. Nors pagrindinė sovietinių skorpionų buveinė formaliai patyrė griūtį, tačiau tikrovėje buveinė ir minimi skorpionai išliko.

Rugpjūčio 23 dieną sukaks metai nuo Lietuvos VSD karininko, diplomato, Lietuvos patrioto Vytauto Pociūno žūties. Kaip ir kas beaiškintų V.Pociūno žūtį, jos priežastį geriausiai paaiškina jos „neišaiškinamumas“, trumpai tariant, scorpiones sovieticus braižas.

Tas braižas pasižymi staigiu nužudymu ar lėtiniu nunuodijimu neaiškiomis aplinkybėmis, sąmoningu vengimu aiškintis aplinkybes, jų neišaiškinimu. Toks braižas palydėjo Lietuvos prezidento Antano Smetonos žūtį „neaiškiomis aplinkybėmis“ 1944 m. sausio 9 d. Klivlende (JAV), pasikėsinimą į popiežių Joną Paulių II 1981 m. gegužės 13 d. Vatikane, Vilties prezidento Stasio Lozoraičio, po pasivaišinimo kiaušiniais su majonezu „Draugystės“ viešbutyje, mirtį 1994 m. birželio 13 d. Putname (JAV). Minimą braižą liudija ir kitos žūtys (nužudymai) Lietuvoje.

Iškilus kalbininkas Jonas Kazlauskas „nuskendo neaiškiomis aplinkybėmis“ Neryje 1970 m. spalio 8 d., Helsinkio grupės narys kunigas Bronius Laurinavičius po savivarčio ratais „pakliuvo“ ir žuvo 1981 m. lapkričio 24-ąją. Vienas iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos iniciatorių, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto kūrėjas kunigas Juozas Zdebskis „žuvo autoavarijoje“ 1986 m. vasario 5 d. Mokslininką, Seimo narį, veiklų Lietuvos patriotą Tautvidą Lideikį 1993 m. liepos 15-ąją „netyčia suvažinėjo sunkvežimis“. Iškilus žurnalistas, veiklus Lietuvos patriotas Kęstutis Žičkus žuvo „eismo įvykyje“ 1996 m. liepos 5-ąją.

Mažiau visuomenei pažįstamoms asmenybėms sovietinės represinės struktūros taikė kitokį, lėto marinimo kankinimais kalėjimuose bei lageriuose, psichiatrinėse ligoninėse ar šūvio į pakaušį braižą.

Vytauto Pociūno likimą, VSD karininko žūtį lėmė jo išsiuntimas į Baltarusiją, prie kurio tiesiogiai prisidėjo, ką ir pats pripažino, VSD vadovas, KGB rezervininkas Arvydas Pocius. Baltarusijoje žūties aplinkybes tyręs ir bylą nutraukęs prokuroras Justas Laucius šį pavasarį, kovo 30-ąją, minint Lietuvos prokuratūros 17-ąsias metines, gavo mįslingą apdovanojimą: Valstybės saugumo departamentas jam įteikė 2-ojo laipsnio Nuopelnų kryžių. Kas gali paneigti, kad apdovanojimą gavo ne už kagėbistinį braižą?

Velionio našlė, Piliečių santalka bei kitos visuomeninės organizacijos ir asmenų grupės kreipėsi į aukščiausias teisėsaugos ir teisėsaugą prižiūrinčias institucijas su prašymu pakartotinai kruopščiai ištirti V.Pociūno žūties aplinkybes, išsiaiškinti sukelto šmeižto prieš velionį iniciatorius ir vykdytojus.

V.Pociūno žūties byla formaliai nutraukta, tačiau nebaigta. Jos baigtis – ne tik aukščiausių valstybės institucijų garbės, bet ir valstybės saugumo reikalas.

Algimantas Zolubas

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija