Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

LNK sako kultūrai „Kitas!“

Andrius TEIŠERSKIS

Prieš kelias savaites Lietuvoje, LNK televizijoje, pasirodė nauja laida, jos kūrėjų vadinama žaibiškų pasimatymų virusu. Laidos pavadinimas „Kitas!“.

Šimtai vaikinų nori susirasti merginą. Šimtai merginų nori susirasti vaikiną. Šimtai merginų ir vaikinų nepatikusiam partneriui ar partnerei gali drąsiai pasakyti „Kitas!“ arba „Kita!“. Teigiama, jog laida tęsis iki rugsėjo mėnesio pradžios, tačiau galėtų baigtis jau dabar. Kodėl?

Laidos „Kitas!“ lygis ganėtinai apgailėtinas. Sunkoka įsivaizduoti, kokiai dar laidai įmanoma nusileisti „bukumu“. Kvailoki laidos personažai turbūt net nesuvokia, kaip jie atrodo televizijos ekrane, kai yra stebimi Lietuvos gyventojų, tarp kurių yra ir tikriausiai iš proto einantys (jeigu turi sveiko proto) jų artimiausi žmonės: tėvai, broliai, seserys ir t. t. Tačiau ypatingai užjaučiu paauglius, kurie yra bene pagrindiniai laidos žiūrovai. Jie stebi chamizmo ir tyčiojimosi kupiną laidą, todėl sunku tikėtis, kad šie vaizdai nepaveiks jų sąmonės. Po tokių laidų, kaip ši, nėra ko stebėtis jaunimo elgesiu tiek mokykloje, tiek už jos ribų.

Pirmą kartą pamačius „Kitą!“ norėjosi pasakyti: „Labai prasta laida visais požiūriais“. Žmonės, kurie joje dalyvauja, stengiasi būti „kieti“, nes toks turi būti jų įvaizdis laidos metu. Tačiau akivaizdžiai matosi, kad jie nesugeba net žmoniško sakinio suregzti.

„Jie drąsūs. Jie žino, kas yra „Kitas!“. Jie tam pasiruošę“, – po atrankos sakė nematoma laidos „Kitas!“ vedėja už kadro Donata Virbilaitė. Taip, galbūt drąsūs, bet kyla didelis klausimas, ar nedingtų drąsa, jeigu laidos dalyviai pamatytų save televizijos ekrane filmavimo metu. Tikėtina, kad dauguma jų pripažintų padarę didelę klaidą. O kad tokių yra – abejonių nekyla. Internetiniuose komentaruose kai kurie buvę dalyviai, pasirašę slapyvardžiu „anonimas“ (tai visiškai suprantama) nuoširdžiai gailisi, jog dalyvavo laidoje. Be to, nevengia pamėtyti „akmenukų“ ir į laidos rengėjus, jų politiką. Užtenka pakomentuoti vieno buvusio laidos „vergo“ paaiškinimą: „Viskas surežisuota, net tas, ką turi kalbėti personažai... Kalba be jokios cenzūros, „stumia“ ant kitų dalyvių, nors santykiai ir draugiški buvo... Vienu žodžiu – viskas perdėtai dirbtina. Jau nekalbu apie netesėtus laidos organizatorių pažadus, tuos gražaus paveikslo rėmus, kurie vilioja registruotis“.

Spaudoje teko skaityti vieno dalyvio prisistatymą atrankos metu. „Manau, esu sekso nuotykių ieškotojas. Į pasimatymus einu dėl sportinio intereso. Galiu susitikinėti ir su dviem. Ir man „ne“ reiškia „taip“, – sako gražuolis Giedrius, turintis dvi tatuiruotes, iš kurių viena – herbas Vytis. Tačiau Giedrius į šou „Kitas!“ pateko ne todėl. Labiausiai „Kitas!“ kūrėjams jis patiko todėl, nes mano, kad suši – tai maistas katėms. Ar tai nepasišaipymas? Juk atrankos komisija puikiai mato „aukščiausią“ išsilavinimo tašką, bet vis tiek priima į laidą. Žinoma, jie tikisi, kad tokie „gudruoliai“ kaip Giedrius darys tikrą šou antikultūrine prasme ir kad tai patiks žiūrovams. Deja, tokie „žaidimėliai“ tegali sužavėti tik dvylikos–trylikos metų jaunuolius. O vyresni juokiasi. Labai juokiasi, stebėdami šį žaidimą. Prisipažinsiu, pamačius pirmas kelias laidas man irgi buvo juokinga, tačiau laikui bėgant tapo labai liūdna. Situacija nesikeitė, o dar blogėjo, nes dalyviai buvo vienas už kitą „protingesni“. Susidarė įspūdis, kad jie kovoja, kas pasirodys bukiau, lyg už tai gautų įspūdingą prizą, nors laidos vedėjai jokių prizų nežadėjo, išskyrus šiek tiek pinigėlių už prabūtą laiką, kurie tikrai nublanksta prieš asmens pažeminimą. Be abejo, dvylikamečiams ar trylikamečiams viskas atrodo gerai, tačiau vyresni, kaip ir aš, sunerimo. Pradėjo piltis komentarai internete, kad užtenka tyčiotis iš jaunuolių. Iš tiesų atėjo laikas nutraukti šią laidą. Jau turime vieną „Minedą“ ir tikrai nereikėtų „minedukų“, leidžiančių iš savęs šaipytis, taip žeminant save kaip asmenybę.

© 2007 „XXI amžius“