Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Parapija
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Istorijos ratas sukasi

Stanislovas BUTKEVIČIUS

D.Poškos baublys Bijotuose

Žurnalistas Orestas Lidžius reportaže iš Žemaitijos maloniai nustebino Lietuvos visuomenę pranešdamas, kad Bijotuose (Šilalės r.) vyko didelės iškilmės pažymint garsiojo Baublių muziejaus įkūrimo 195-ąsias metines. Šventėje dalyvavo daug svečių iš Vilniaus, atstovaujančių intelektualiajai mokslo, švietimo, kultūros ir meno visuomenei.

Pagrindinį šventinį pranešimą skaitė prof. habil. dr. Stasys Skrodenis, gimęs greta Baublių esančiame Padvarių kaime, paties Dionizo Poškos su didele užuojauta aprašytų beteisių mužikų bendrijos autentiškas palikuonis.

Šis socialinis stebuklas galėjo įvykti Žemaičių žemėje, nes nuo D.Poškos laikų iki šių dienų praėjo du šimtai metų, o per tą laiką iš pagrindų pasikeitė visas socialinis gyvenimas: nelaimingas baudžiauninkas, buvęs tik teisės objektu, o iš baudžiavos 1861 metais paleistasis tapo visaverčiu žmogumi (sui juris), bent formaliai laisvu piliečiu ir teisės subjektu, tad dorai gyvendamas ir sąžiningai bei atkakliai dirbdamas galėjo pasiekti didelių aukštumų moksle ir tapti tikru dvasios aristokratu, galinčiu lygiuotis su anų laikų kilmės aristokratais ir net juos pranokti.

Tokio intelektualinio lygio žmogumi savo kraštiečiams ir visiems šventės dalyviams pasirodė prof. S.Skrodenis, kai jis drąsiai ir be užuominų pareiškė, kad didingas D.Poškos kūrinys – Baublių muziejus – privalo turėti tikrą šeimininką. Jau senokai sklandė kalbos, kad yra norinčių privatizuoti dalį Baublių muziejaus komplekso: buvusią mokyklą, vandens malūno liekanas. Įvertindamas tokius gandus, prof. S.Skrodenis kategoriškai pareiškė, kad tai būtų valstybinio masto nusikaltimas ir net šventvagystė, už ką būtų atsakingi ne tik muziejaus administratoriai, bet ir Kultūros bei Švietimo ministerijų vadovai. Prieš 200 metų D.Poška savo asmeninį turtą, darbą ir protą aukojo visuomenės ir tautos labui, tad mūsų protėvių išsaugotą visuomeninį turtą privatizuoti nevalia.

Šventėje dalyvavę specialistai, pasikalbėję su Šilalės valdžios atstovais, išsiaiškino daug trūkumų dėl šio unikalaus kultūros paveldo priežiūros. Ypač grėsmingai atrodo Pelos upelio ardomas šlaitas, ant kurio kranto stovi patys Baubliai. Vietos valdžia, nors tai mato, neturi lėšų tam sustabdyti. Nuo 1962 metų Baublių muziejų administruoja Šiaulių „Aušros“ muziejus, tad Baubliai yra muziejaus filialas. Pasirodo, kad Baublių muziejaus valdymas Šiauliams tampa formaliu reiškiniu. Esant tokiai situacijai, Bijotų seniūnijos, Šilalės rajono ir Baublių muziejaus reikalus gerai suprantantis prof. S.Skrodenis kategoriškai reikalauja, kad muziejaus viso komplekso disponavimas ir tvarkymas būtų grąžintas buvusiems jo šeimininkams – Bijotų ir Šilalės valdžiai.

Baublių muziejaus šlovė jau seniai peržengė Lietuvos ribas. Apie Baublius rašė Adomas Mickevičius, apie juos žino Lenkija ir Europinė Rusijos dalis, tad jei ir šiuo metu būtų rodomas atitinkamas mūsų Vyriausybės dėmesys, tai galima būtų tikėtis, kad ES ir tarptautinių kultūros fondų lėšos galėtų padėti spręsti ekonomines muziejų varginančias problemas. Restauravus ir modernizavus visą Baublių muziejaus aplinką, šis kultūros židinys išgarsintų ne tik XVIII amžiaus Žemaitiją, bet ir galėtų tapti turistų dėmesio vertu centru. Reikia atkurti prieškario metais veikusį vandens malūną, kuris pokario metais nenaudojamas sunyko ir pagaliau buvo nugriautas ir sukūrentas. Jis buvo originalios konstrukcijos, turėjo tobulai veikiančią techninę įrangą. Atnaujinus čia buvusią medinę mokyklą, kuri buvo pastatyta apie 1934 metus, būtų galima joje įrengti klasę ir atvykstančius moksleivius bei kitus ekskursantus tam pritaikytomis priemonėmis supažindinti su šio krašto ir kartu Baublių muziejaus istorija. Prof. S.Skrodenis siūlė šioje mokykloje ar jos priestate įrengti buitinių daiktų ekspoziciją. Šiame pastate taip pat būtų galima įrengti kuklią kavinę keleiviams užkąsti ir atsigaivinti. Vasaros karščių metu, čia sustojus, galima būtų malūno tvenkinyje išsimaudyti, nes šio upelio vanduo – labai švarus. Atkūrus vandens malūną, čia būtų galima įrengti buitinės malimo technikos, kaip antai rankinių girnų, linų apdorojimo mechanizmų, mintuvų, kultuvų, ratelių bei audimo staklių, ekspoziciją. Tokių daiktų dar galima būtų rasti Žemaitijos kaimuose.

Bijotai su savo Baubliais yra tik vieno kilometro atstumu nuo Vilniaus–Kauno–Klaipėdos automagistralės ir tik 7 km nuo Kryžkalnio, čia pat ir Rygos–Tilžės magistralė, tad ši patraukli vietovė gausiai pravažiuojančiųjų yra ranka pasiekiama, todėl ir komerciniu požiūriu gali būti verta dėmesio. Šio muziejaus direktorius turėtų būti turintis aukštąjį humanitarinį išsilavinimą, kad galėtų Žemaičių žemėje toliau skleisti tas kilnias humanitarines idėjas, kurias tada pradėjo taurus ir apsišvietęs humanistas D.Poška.

D.Poška, Baubliai ir Žemaitija – tai trys sąvokos, kurias jungia sunkiai suvokiamas dvasinis ryšys, tikra charizma. Pamenu, kai 1930 metais buvo minimas Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejus, jis sutapo su D.Poškos (1757–1830) 100 metų mirties data. Sukakčiai paminėti Baublių stoginės prieigoje buvo supiltos dvi įspūdingos pilaitės, primenančios senovės milžinų kapus, kurių viršuje buvo įtvirtintos dvi granito plokštės su atitinkamais įrašais, skirtais Vytautui ir D.Poškai, į pilaičių šachtas iškilmių metu nuleistos hermetiškos simbolinės urnos su parašais.

Tam nelengvam darbui Tauragės apskrities savivaldybė skyrė lėšų, bet jų nepakako, tad daug darbų atliko aplinkiniai gyventojai talkų būdu. Pasibaigus mokslo metams, 12-aisiais Nepriklausomybės metais įvyko didelė minėjimo šventė, kurioje dalyvavo daug aukštų svečių iš Kauno ir daugelio Žemaitijos miestų ir mokyklų. Ta proga ketvirtos klasės mokiniai jau gavo mokslo baigimo pažymėjimus, kurių antraštėje buvo įrašyta: „Bijotų Dionizo Poškos vardo pradžios mokykla“. O po kelerių metų muziejaus teritorijoje buvo pastatyta tais laikais moderni, šešių klasių mokymui pritaikyta kaimo mokykla.

Bijotai, Šilalės rajonas

© 2007 „XXI amžius“