| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Prienų dekanate Per atlaidus prisiminta senos miškakirčių gyvenvietės istorija
Balbieriškis. Prieš 505 metus Birštono girioje, trijų upių (Nemuno, Peršėkės ir Ringio) santakoje, buvo įkurta miškakirčių ir sielininkų gyvenvietė Balbieriškis. Šiemet per didžiuosius Šv. Magdalenos atlaidus buvo paminėta ši miestelio sukaktis. Į šventę sugužėjo tūkstančiai kraštiečių ir svečių. Kunigas Steponas Žiūkas atvyko iš Bostono (JAV). Už Atlanto gimęs, ten mokslus baigęs kunigas žinojo, jog jo prosenelė kilusi iš Balbieriškio. Atlaidų metu kun. S.Žiūkas susipažino su pedagogų Irenos ir Alfonso Žiūkų šeima ir išsiaiškino esantys giminės. Be to, Žiūkų dukra Loreta išvykusi į JAV ir lanko Bostono lietuvių bažnyčią, kurioje klebonu darbuojasi kun. S.Žiūkas. Malonių atradimų, susitikimų šventėje buvo ir daugiau. Šv. Mišias aukojo vyskupas Juozas Žemaitis, Alytaus dekanas kun. Arūnas Užupis, parapijos klebonas g. kan. Robertas Bruzga, svečiai kunigai Žydrūnas Burnys, Kęstutis Vosylius, Gediminas Marcinkevičius, Nerijus Žvirblys, S.Žiūkas. Vysk. J.Žemaitis atvežė dovanų iš Vatikano popiežiaus Benedikto XVI apaštalinį palaiminimą nusipelniusiai Balbieriškio gydytojai Angelei Sidaravičienei ir visam jos vadovaujamo Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų kolektyvui. Balbieriškio seniūnas Algis Marcinkevičius vyskupą apdovanojo miestelio garbės ženklu. Jubiliejaus metu pagerbti ir kiti Balbieriškiui nusipelnę žmonės. Pasak seniūno, miestelio 505-ųjų metinių paminėjimas tapo kraštiečių sugrįžimo, parapijos gyventojų dvasinio pakilimo ir atsinaujinimo švente, priežastimi atsigręžti į savo krašto istoriją. Žvyruota ir šaltiniuota Nemuno slėnių ir klonių žemė slepia daug paslapčių. Galbūt šiuos kraštus kitados svilino karščiai, pakeitę ledynmečio šalčius. Balbieriškio apylinkėse (Naravų kaime) 2000 metais archeologai aptiko prieš 16 tūkst. metų čia gyvenusio ir tris tonas svėrusio raganosio kaulų. Norkūnų piliakalnį tyrinėję mokslininkai teigia suradę II-XIII amžių jotvingių gyvenvietės pėdsakus. Čia rastas seniausias Sūduvoje geležinis dalgis. Po kryžiuočių antpuolių vietovės prie Nemuno kilpų ištuštėjusios. Tik 1502 metais karaliaus Aleksandro gydytojas (barzdaskutys balbierius) Hanusas Sudormanas Nemuno ir Peršėkės santakoje įkūrė miško verslovę, sielių perrišimo stotį, pastatė dvarelį, bažnyčią. Miškakirčių ir sielininkų gyvenvietė iš pradžių vadinta Hanusiške, vėliau Balbieriškiu. Teigiama, kad miesteliui vardą galėjo nulemti ir akmenuota Barbės rėva Nemune, ties aštriu posūkiu, nuskusdavusi plukdomus sielius kaip balbierius. Vardo atsiradimo legenda tapo siužetu Balbieriškio herbui, kurį sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas, o prezidentas Valdas Adamkus patvirtino 2001 metais. Balbieriškio seniūnijos plotas 16644 ha, iš jų 7252 ha miškų, 8628 ha dirbamos žemės. 2007 metais seniūnijoje buvo 3613 gyventojų, iš jų miestelyje 1214. Balbieriškio seniūnijai priklauso šie kaimai: Aukštasis Balbieriškis, Naujasis Balbieriškis, Dargupiai, Giraitiškės, Geruliai, Gudiškės, Išmanai, Kieliškas, Kirmėliškės, Kunigiškiai, Mackiai, Mardosai, Medinos, Medvišiai, Medžiukai, Melniškiai, Navasiolka, Naravai, Nešeikiai, Norkūnai, Pabrasčiai, Paduoblys, Paprūdžiai, Pramezys, Putrišiai, Ringėnai, Rudžiakampiai, Sūkuriai, Uosa, Vartai, Vazgaikiemis, Zaslona, Žagariai, Žiegždriai, Žiūronys, Žydaviškis, Žvyrynai. Dvaras, miestelis Praėjusiais amžiais Balbieriškis buvo žinomas kaip prekybos ir amatų centras, esantis prie vandens ir sausumos kelio KaunasGardinas. Istoriniai šaltiniai mini, kad 1502 metais pradėta kurti miškakirčių ir sielininkų gyvenvietė sparčiai plėtėsi ir 1520 metais jau turėjo medinę bažnyčią, parapijos ir Magdeburgo teises. Miestelyje 1851 metais buvo 1904 gyventojai: 1108 žydai, 738 lietuviai ir 58 vokiečiai, 1880 metais 2422 gyventojai. Daug miestelio gyventojų, ypač žydų, išsikraustė į Alytų, XX a. pradžioje ten nutiesus geležinkelį ir dėl to suaktyvėjus prekybai. Iš Seirijų kilęs dailininkas Antanas Žmuidzinavičius rašė, jog XX a. pradžioje Balbieriškis garsėjo dideliais jomarkais ir ypač skaniais vietos šeimininkių kepamais riestainiais. Balbieriškio dvaras nuo miestelio įkūrimo iki 1507 metų priklausė vokiečiui Hanusui Sudormanui, 1507-1670 metais kunigaikščiui Motiejui Mikitiničiui Holovčinskiui, jo sūnui, vėliau vaikaičiui. XVII-XVIII a. dvarą valdė Korvin Gonsievskiai, Lietuvos iždininkas Benediktas Sapiega, Kauno pavieto vėliavininkas Liudvikas Chelchovskis, grafas Stasys Tiškevičius, vėliau generolas Tadas Tiškevičius, po 1847 metų jo dukros Juzefa Vodzinskienė ir Marijona Lempickienė. Apie 1888 metus dvaras atiteko Eduardui Žoltovskiui. Po Mykolo Krupavičiaus žemės reformos dvaras buvo konfiskuotas ir išparceliuotas. Pirmojo pasaulinio karo metais mediniai pastatai sudegė, o likę mūriniai išardyti ir iš jų plytų pastatyta Ūdrijos bažnyčia. Bažnyčios Pirmoji medinė bažnyčia Balbieriškyje pastatyta 1505 metais ir nuo senatvės sugriuvo po šimtmečio. Antroji pastatyta 1614 metais ir 1655 metais sudeginta rusų caro Aleksandro kariuomenės puolimo metu. Trečioji pastatyta 1674-aisiais, įrengti unikalūs užsienio ir vietos meistrų drožinėti kremzlinės ornamentikos altoriai ir vargonai, išlikę iki šių dienų. Ketvirtoji medinė bažnyčia pastatyta 1888 metais, jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Rožinės titulas. Balbieriškio bažnyčioje vikaru 1839-1845 metais dirbęs kun. Antanas Tatarė (spėjama), pasodinęs Degsnės maumedyną. Balbieriškyje yra vikaru dirbęs kun. Justinas Staugaitis, Nepriklausomybės Akto signataras, vėliau tapęs Žemaičių vyskupu. Prieškariu aktyviai su jaunimu dirbo kunigai Juozas Baltramonaitis, Vincas Kizlaitis, Pranas Aušiūra. Kun. Jonas Patašius su parapijos choristais 1938 metais pastatė Miko Petrausko operetę Consilium facultatis. Sovietmečiu tikėjimo tiesų jaunimą mokė kun. Juozapas Berteška. Nepriklausomybės metais pėdsaką paliko kun. Kęstutis Vosylius, kun. Arūnas Užupis, kan. Robertas Bruzga. Kunigo pašaukimą pasirinko balbieriškiečiai Gediminas Marcinkevičius ir Nerijus Žvirblys. Karai ir kovos Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo Balbieriškis tapo pasienio miesteliu. 1831 metų sukilime dalyvavo Balbieriškio dvaro savininkas Tadas Tiškevičius, Balbieršgirėje buvo 1863 metų sukilėlių stovykla, su caro kariuomene kovojo Povilo Suzino būrys. Spaudos draudimo metais per miestelį ėjo knygnešių takai. Nepriklausomybės kovose 1918 metais pasižymėjo nemažai balbieriškiečių savanorių. Už nuopelnus Vyčio kryžiumi prezidentas Antanas Smetona yra apdovanojęs Kazį Antanyną (g. 1893), Joną Babrauską (g. 1884), Adomą Dagilį (g. 1900), Andrių Dūdonį (g. 1896), Kazį Grėbliauską, Petrą Matusevičių (g. 1894), Joną Mekionį, Juozą Padelskį (g. 1901), Vaclovą Statkevičių, Aleksandrą Žilinską (g. 1901), o Volfą Kaganą (1900-1941) net du kartus. Pokario metais nuo sovietinių okupantų ir stribų nukentėjo daug miestelio ir ypač apylinkių žmonių. Apie šimtą ūkininkų, aktyvių žmonių buvo ištremta į Sibirą, nukankinta kalėjimuose. Tik po 1990 metų pokariu nužudytų laisvės gynėjų, partizanų palaikai buvo surinkti ir palaidoti kapinėse. Simboliniame kape ilsisi: Kazimieras Degutis (1908-1946), Antanas Derus (1928-1949), Vincas Raškauskas (1910-1945), Pranas Petraška (1927-1946), Albinas Bazevičius (1922-1945), Juozas Simonaitis (1915-1947), Kostas Bujanauskas (1926-1946), Petras Mitrulevičius (1915-1946), Kazys Motūza (1921-1946), Jurgis Motūza (1923-1946), Juozas Rakauskas (1921-1946), Juozas Zienius (1927-1945), Juozas Marcinkevičius (1916-1947), Stasys Marčiulynas (1924-1951), Petras Kazlauskas (1914-1947), Aldona Marčiulynaitė (1925-1947), Motiejus Ališauskas (1928-1947), Juozas Nalauskas (1915-1945), Kęstutis Dabulevičius (1922-1945), Antanas Kentras (1914-1947), Stasys Petukauskas (1917-1948), Stasys Treideras (1915-1949), Stasys Vasiliauskas (1921-1949), Vladas Petraška (1915-1946), Juozas Paulauskas (1921-1946), Vitas Šilelis (1922-1949), Monika Ražanskaitė (1924-1949), Valerija Valukonienė (1904-1949), Antanas Laukaitis (1924-1946). Žmonės Balbieriškio dvaro spirito varyklos mechaniko Prano Krupavičiaus ir ūkininkaitės Rozalijos Malinauskaitės šeimoje gimė Mykolas Krupavičius (18851970) prelatas, pirmosios Lietuvos žemės reformos autorius, Krikščionių demokratų partijos įkūrėjas. Balbieriškyje ir seniūnijoje yra gimę: rašytojas Juozas Marcinkevičius, publicistas Saulius Stoma, žurnalistai Žygintas Pečiulis, Vincas Staniulis, Česlovas Iškauskas, mokslininkai Petras Algimantas Matusevičius, Juozas Bakūnas, Antanas Makštutis, Antanas Seilius, Egidijus Kurapka, Natalija Ona Mekionytė-Stasiūnienė, Jūratė Žitkutė-Neverauskienė, politikas, verslininkas Algis Žvaliauskas ir kiti. Seniai svarstoma: balbieriškiečiai dzūkai ar suvalkiečiai? Šiame krašte kepamos tarkuotos bulvinės bandos (dzūkų patiekalas), tačiau rytais virtuvėje kuriama mašina (suvalkiečių krosnis). M.Krupavičius savo Atsiminimuose rašė: Motinos tėvas man sakydavo, kad jis esąs amžinas dzūkas ir jo tėvai čia nuo amžių gyvenę. Dažniau pasitaikančios miestelėnų pavardės Diškevičius, Dranginys, Jodauga, Juodžiukynas, Krilavičius, Marčiulynas, Mieliauskas, Kuncevičius, Mekionis, Petraška, Pangonis, Ručys, Seilius, Šyvokas, Tamulynas, Žiūkas. Mokyklos, įstaigos Parapinė mokykla Balbieriškyje įkurta 1781 metais, nors yra duomenų, jog kalvinai, užėmę katalikų bažnyčią 1614-1644 metais, mokė vaikus. Šiuo metu Balbieriškyje veikia dvi mokyklos: žemės ūkio ir bendrojo lavinimo. Balbieriškio pagrindinėje mokykloje (direktorius Stasys Valančius) 20062007 mokslo metais mokėsi 338 mokiniai, dirbo 35 mokytojai. Žemės ūkio mokykloje (direktorė Marijona Mitrulevičienė) tais pat metais pagal 18 mokomųjų programų specialybės siekė 230 mokinių. Kunigiškių pagrindinėje mokykloje (direktorė Ilona Balčiukynienė) 2006-2007 mokslo metais mokėsi 137 mokiniai. Balbieriškyje yra pirminės sveikatos priežiūros centras ir Slaugos bei palaikomojo gydymo ligoninė (nuo 1983-iųjų įstaigai vadovauja vyr. gydytoja Angelė Sidaravičienė), vaistinė, paštas (viršininkė Ona Šidlienė), girininkija (vadovauja Gintaras Žukauskas), 23 individualios prekybos, paslaugų teikimo įmonės. Seniūnijos kaimuose yra 176 ūkininkų ūkiai, žemės ūkio ir kaimo valdų registre įregistruota daugiau kaip tūkstantis žmonių. Dideli, konkurencingi, daug apdovanojimų rajone ir šalyje pelnę Onutės ir Vytauto Oleškevičių (Vartų k.), Algio Mieliausko (Gerulių k.), Marytės ir Adolfo Juškevičių (Putrišių k.), Vidmanto Petraškos (Mardosų k.), Vinco Žvirblio (Aukštojo Balbieriškio k.), Kazlauskų (Norkūnų k.) ekologiniai ir pieno ūkiai. Justinas ADOMAITIS Autoriaus nuotraukos
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |