|
Vardan tos Lietuvos... Kokios?
Petras KATINAS
Skraidančiojo erelio Rolando ir Archangelsko suvirintojo Viktoro gelbėtojai, pasivadinę tvarkos ir teisingumo šaukliais bei darbiečiais, savo sueigoms pasirinko vaizdinguosius Žemaitijos ežerus. Matyt, neatsitiktinai Žemaitijoje atsirado keliolika marginalų, nepraustaburnių, reikalaujančių įteisinti Žemaitijos pilietybę, įrašyti ją pasuose, o gal, atėjus atitinkamam signalui iš paties R.Pakso ir jo globėjų iš didžiojo brolio šalies, pareikalauti net nepriklausomybės. Pagal paties erelio instrukciją, į susibėgimą prie Lūksto ežero tvarkos ir teisingumo aktyvistai atsivežė netgi savo šeimas žmonas ir vaikus. Pademonstruoti, kad liaudies masės negali gyventi be erelio. Sulaukta ir kviestinių svečių. Pavyzdžiui, iš Ukrainos atvyko Ukrainos kazokų hetmonu pasiskelbęs sovietinės armijos aviacijos generolas leitenantas Ivanas Bilasas. Sovietų generolas, dabar dar ir kazokų hetmonas, glėbesčiavosi su R.Paksu, o paksininkų susibėgimą prie Lūksto ežero išliaupsinę rusų kalba Lietuvoje išeinantys savaitraščiai pažymėjo, kad Paksas ir hetmonas Bilasas jau seniai yra draugai ir artimi bičiuliai. Kazokų hetmonas įteikė R.Paksui kazokų bulavą kazokų hetmono valdžios simbolį. Suprask, ir Lietuva neilgai trukus susilauks savojo atamano. Nesvarbu, kaip jis vadinsis. Tvarkos ir teisingumo vadas, masiškai, tai yra urmu, priimant maždaug tūkstantį naujų partiečių, pažadėjo, kad kitais metais paksininkų bus dar daugiau ir svarbiausias šios lietuviškų žirinovskininkų rėksnių partijos uždavinys po būsimųjų Seimo rinkimų turėti absoliučią daugumą Seime ir savo premjerą. Įdomu tai, kad tvarkos ir teisingumo susibėgimo pasveikinti atskubėjo socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, vis dar norintys gyventi geriau A.Paulausko socialliberalai, Lenkų rinkimų akcijos aktyvistai ir netgi vos dar kvėpsintys V.Muntiano pilietininkai bei taip pat vos vegetuojančio Liberalų sąjūdžio prielipos, į valdžią sostinėje atvedę paksininkus ir, anot vieno rašytojo, didžiausią nepraustaburnį ir demagogą, ne mažesnį už ubagų karalių V.Šustauską, J.Imbrasą paskyrė Vilniaus meru. Žinoma, sveikino ir darbiečiai. Iš to aiškiai matyti, kad visas šias partijas vienija ir jungia ta pati nomenklatūrinė-klaninė oligarchija. Todėl tiesiog pasityčiojamai dvi dienas ir naktis virš Lūksto ežero nuolat skambėjo šūkis: Vardan tos Lietuvos!.
Apie kokią Lietuvą svajoja Pakso-Mazuronio ar Uspaskicho-Graužinienės-Daukšio gvardijos, nereikia net aiškinti. Beje, praėjusį savaitgalį pats Premjeras, vienoje televizijos laidoje paklaustas, ar eitų su velniu obuoliauti, tai yra ar jungtųsi su paksininkais į bendrą koaliciją, atsakė, kad jis asmeniškai nesijungtų, bet jeigu partija nuspręs kitaip, tai ką gi padarysi... Prisiminkime, kaip buvęs G.Kirkilo pirmtakas partijos vadovo ir Premjero kėdėje A.Brazauskas dievagojosi nesijungiąs su uspaskichininkais. Ir kas gi išėjo? Ogi bemat ėmė broliautis su jais, dalyti jiems ministrų portfelius. Tiesa, dabartinis Premjeras, atrodo, labiausiai pasitiki Rusijos Gazprom. Ir kodėl gi ne. Jeigu jau šis dujų monstras nupirko patį buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį, tai kur jau čia mūsų Gediminui.
Tiesa, reikia pripažinti, kad premjeras Gediminas stengiasi būti gudresnis už buvusį LKP CK pirmąjį sekretorių. Štai vienu mostelėjimu sudarė visuomeninę komisiją VSD karininko V.Pociūno žūties aplinkybėms tirti. Ir tos komisijos pirmininku paskyrė lyg ir dešinįjį veikėją filosofą Vytautą Ališauską. Galima lažintis net iš milijono, kad iš tos komisijos darbo išeis šnipštas. Nieko ji neištirs ir nenustatys. Tuo labiau kad tarp komisijos narių buvęs A.Brazausko Vyriausybės laikų saugumo šefas generolas Jurgis Jurgelis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas partinis profesorius Justinas Karosas, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis (tiesa, jis atsisakė, tiksliau, negavo leidimo iš viršininkų dalyvauti komisijos darbe). Dėl pastarojo paskyrimo į komisiją tikrai buvo juokinga. Juk prokuratūra jau paskelbė galutinį savo verdiktą, kad V.Pociūnas, būdamas įkaušęs, išslydo per Bresto viešbučio devintojo aukšto langą. O Vilniuje daugelis žino buvusio VSD šefo J.Jurgelio vertinimą, kad velionis V.Pociūnas esą buvo negabus VSD karininkas. Žodžiu, niekam tikęs. O štai buvęs KGB rezervininkas ar jo pavaduotojas, mūru stojantis už Rusiją, kitas reikalas. Pagaliau prieš tos komisijos sudarymą stojo ir Prezidentas. Jo patarėjų patarėjas Lauras Bielinis paaiškino, kad komisijos sudarymas pažeidžia prokuratūros nepriklausomumą. Negi Prezidentas ir jo patarėjas vis dar mano, kad mūsų teisėsauga yra nepriklausoma?
Šitokie premjero G.Kirkilo išsidirbinėjimai jau tapo įprastu reiškiniu. Nespėjo valstietė-liaudininkė žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė sugalvoti leisti pardavinėti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis tariamiems ūkininkams, kai Premjeras tam bemat pritarė. Visai nesvarbu, kad iki šiol ta žemė negrąžinta tūkstančiams savininkų. Draugė Kazimira kategoriškai reikalauja pradėti pardavinėti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis tuoj pat. O tik vėliau imti galvoti apie saugiklius, užkertant kelią korupcijai, kuri jau faktiškai prasidėjo. Juk, vos paskelbus apie tos žemės pardavinėjimą, buvęs STT vadovas Povilas Malakauskas įspėjo, kad, nesant patikimų saugiklių, korupcija šiame reikale garantuota. Dabar tapęs VSD šefu P.Malakauskas apie tai jau nekalba. Ir kaip kalbės, jeigu specialiai surengtuose darbo pietuose G.Kirkilas kartu su pilkuoju kardinolu vadinamu savo patarėju A.Januška, dėl akių pasikvietę ir marionete tapusį, nieko nesprendžiantį Seimo pirmininką pilietininką V.Muntianą, nubrėžė gaires tam pačiam P.Malakauskui nekaišioti nosies, kur nereikia. Na, kad ir numarinti Liustracijos komisijos darbą, neskiriant jos naujojo pirmininko. Neabejotinai tokiu bus paskirtas irgi savas žmogus. Kadangi jau trimituojama, kad ta Liustracijos komisija nebereikalinga, nes Lietuvoje išmintingosios ir šlovingosios partijos vadovavimo dėka jau nebeliko nei korupcijos, nei kagėbistinių apraiškų.
Na, o tai, kad draugė Kazimira pradės pardavinėti valstybinę žemę vos ne socialiai remtiniems latifundininkams, o premjeras G.Kirkilas su tuo nuolankiai sutiko, kai kurių politikos apžvalgininkų teigimu, tas sutikimas buvo priverstinis, nes draugė Kazimira su savo gvardiečiais visokiomis staponkienėmis ir pekeliūnais esą pagrasino pasitrauksiantys iš valdančiosios koalicijos. Naivūs aiškinimai. Niekur draugė Kazimira ir jos valstiečiai nesitrauks. Bent jau iki tol, kol nebus išdalyti didžiuliai, beveik aštuoni milijardai litų ES pinigų, skirtų žemės ūkiui. Todėl net su botagu neišvarysi iš valdžios tų valstiečių-liaudininkų. Kitas dalykas jau faktiškai prasidėjusiai rinkimų kampanijai taip pat reikės nemažai pinigų. Tuo labiau kad vyriausioji valstietė dar ir į prezidentes taikosi. Todėl pinigų reikės labai labai daug. Pasenusios ir nurašytos sriubos pakeliais neatsipirksi. O tie, kuriems bus pusvelčiui parduota valstybinė žemė, aišku, dosniai atsilygins. Dabar svarbu, kas pasiims tų pinigų liūto dalį valstiečiai ar socialdemokratai. Bet tai nekeičia reikalo esmės.
Kad ir kaip ten būtų, šį rudenį ramybės tikrai nebus. Vien tai, kad laukia papildomi rinkimai į Seimo nario vietą Alytaus rinkimų apygardoje. Dievuko, tūnančio Maskvoje, paraišką kelti kandidatūrą jau atgabeno didžioji darbiečių aktyvistė L.Graužinienė, tiesioginė šio kriminalinio nusikaltėlio ryšininkė. Tokia žinia Varniuose įvykusiame darbiečių sąskrydyje buvo sutikta ovacijomis. Šioje kompanijoje jau atvirai kalbama, kad dabartinis darbiečių vadas K.Daukšys nepateisino pasitikėjimo, todėl įvyksiančiame jų suvažiavime į partijos vadovo postą tikriausiai bus grąžintas V.Uspaskichas. Nesvarbu, kad vandravoja Rusijos sostinėje. Juk, pasak jo paties, vadovauti partijai jis gali ir iš Maskvos. Šiuo atveju nuostabą kelia mūsų prokurorų ir VSD pasyvumas. Kuo gi pagaliau šis avantiūristas nusipelnė Maskvai, kad gali gyventi joje, kiek tik panorėjęs. Tai reiškia vieną Rusijos pilietybės jis vargu ar buvo kada nors atsisakęs.
Taip ir gyvename. Nesibaigiančioje korupcijos, įvairiausių protekcijų, o svarbiausia visiško piliečių abejingumo maišalynėje. Kaip klostysis tolesni įvykiai, nesiima spręsti netgi gana įžvalgūs politologai. Pastebimas gana aktyvus K.Prunskienės flirtas, tiksliau, rezgamas suokalbis su paksininkais ir darbiečiais. Vadinasi, esant dabartinio Seimo sudėčiai, draugei Kazimirai pakaktų daugumos suformuoti naują koaliciją. Pagaliau prie tos rusiškos trojkos, be abejo, prisidėtų paulauskininkai ir dar likusi V.Muntiano pilietininkų smulkmė bei visiškai sumišęs Liberalų sąjūdis. Todėl kad ir kaip kritikuotum Tėvynės sąjungą, kuri faktiškai palaiko G.Kirkilo Vyriausybę, jai paprasčiausiai nėra kitos išeities. Juk atėjus į valdžią valstiečiams, paksininkams ir darbiečiams, baisu net pagalvoti, kas lauktų Lietuvos.
© 2007 XXI amžius
|