Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Parapija
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kryžiaus statymas ties kryžkele

Prie pašventinto kryžiaus Stanionių kaimo kryžkelėje

Ne tik mes, bet jau ir mūsų seneliai buvo įpratę matyti didelį medinį kryžių ties kryžkele. Senais laikais pasukus nuo jo į kairę pasiekdavai Panevėžį; važiuodamas tiesiai privažiuodavai Sabaliausko dvarą, o už jo – jau ir Paįstrio bažnytėlė matydavosi. Pasukus į dešinę kelias vesdavo į Pasvalį. Didelis vėjas seną, per šešiasdešimt metų stovėjusį kryžių nugriovė. Jis buvo nugabentas į netoliese esančią sodybą.

Mūsų, Paįstrio, apylinkėse kryžių ir atminties paminklų tikrai gausu, tuo nemažai rūpinasi kraštiečiai, Lietuvai pagražinti Paįstrio skyrius.

Pravažiuojant vis trūkdavo buvusio senojo kryžiaus, kraštiečiai kalbėdavo apie atstatymą. Tai buvo Stanionių kaimo gyventojų statytas kryžius. Šis kaimas labai išretėjo, nors yra šalia „Via Baltica“ automagistralė. Visai šalia – skraidymo mokykla, verslo įmonė, bet jie rūpinasi verslu, o ne paveldu. Niekas ir nėjo pas juos rėmimo prašyti, gal būtų kiek nors ir davę. Naują kryžių pastatyti nutarė Stanioniuose gimusio Stepono ir Onos Čeponių šeima. Čia tebestovi gausios šeimynos sodyba, kur išaugo keturi sūnūs ir dvi dukros.

Susirado tinkamą metalą, jį parvežė brolis Petras. Kryžių padarė geras bičiulis, medžio meistras Viktoras Mažylis. Vos ne ant tų pačių pamatų, tik dar supylus kalnelį žemių, liepos 20 dienos pavakare kryžkelę vėl papuošė baltai dažytas didžiulis metalinis kryžius. Teko ir man dalyvauti statant. Tą dieną tik fotografavau ir baiminausi, kad užtektų rankų stiprumo. Viskas ėjo sklandžiai, vyrų viskas buvo apskaičiuota ir apgalvota iki smulkmenų, pasirodo, ir technika nebūtina, jei gerą galvą nešioji.

Moterų indėlis taip pat matėsi, nes kryžius jau iš anksto buvo išmoningai papuoštas puikiu vainiku. Čia buvo ir Paįstrio – Spirakių klebonas kun. Pranciškus Tamulionis – jis ir patarė iš anksto paaukštinti tą vietą, kur stovės kryžius, nes dabartinė automagistralė – tai ne anksčiau buvęs kelelis. Čia buvo ir meistro Viktoro Mažylio vaikaičiai Gintarė (9 m.), Sidas (4 m.) – kaipgi gali jie nebūti, nes tiek daug klausinėta ir matyta, kai senelis darė kryžių.

Kitą dieną, liepos 21-ąją, Paįstrio bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios, pašventintas naujas Stanionių kaimo kryžius. Dalyvavo Čeponių giminė, giesmes bažnyčioje ir prie kryžiaus giedojo Paįstrio folkloro ansamblis (vadovė Danutė Martinkėnienė). Kalbėjo Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ prezidentas gydytojas Petras Knizikevičius, Paįstryje gyvenanti stanionietė mokytoja Stanislava Maikštėnaitė–Juškevičienė.

Kryžiaus statymo sumanytoja O.Čeponienė visus dalyvavusius pakvietė į senąją Čeponių sodybą, stovinčią prie gražaus Įstros upelio vingio. Kiek gražių žodžių čia buvo išsakyta apie buvusį Stanionių kaimą, jo tradicijas, praeitį. Apie gražiai, nors sunkokai augusią Čeponių šeimą, kurios tvarkingos, darbščios atžalos gražiai sukūrė savo gyvenimus, auklėja vaikus, kurie siekia mokslų ne tik vidurinėse, bet jau ir aukštosiose mokyklose. Lietuvos ūkininkių draugijos Paįstrio „Gabijos“ skyriaus moterys apdovanojo Paįstrio folkloro ansamblio dalyvius namine duona, pasveikino dalyvavusias Onas, joms uždėdamos gėlių vainikus.

Dar kartą norisi pasakyti – įdėtos didelės asmeninės lėšos, nesigarsinta, užsibrėžta ir padaryta. Ir ne vieną (taip tikimasi) dešimtmetį vietiniams ir pravažiuojantiems automagistrale švies ir juos laimins Stanionių kaimo kryžius.

Ona Striškienė

Gegužinės kaimas, Panevėžio rajonas

Autorės nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“