Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo kelionė

Butkiškės parapijiečiai pasitiko Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslo kopiją

Maldininkai Butkiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Lino BIELSKIO nuotraukos

Kun. Žygintas Veselka Juodaičiuose pasitiko Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslo kopiją

BUTKIŠKĖ. Rengiantis didžiajam Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui, Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo kopija keliauja po Kauno arkivyskupijos parapijas. Su nekantrumu ir dideliu pasirengimu, paveikslo viešnagės laukė ir nedidelės Butkiškės parapijos, kurioje yra apie 1000 parapijiečių, tikintieji. Į paveikslo sutikimą susirinko gausybė parapijiečių. Mergaitės, apsirengusios tautiniais rūbais, apsupo Švč. Mergelės Marijos paveikslą vainikais, apšvietė žvakių šviesa. Tai padėka už nuolatinę Dievo Motinos šviesą, kuri šviečia mums. Lydėdami į nepaprastai gražiai išdabintą bažnytėlę, per visą kaimą buvo giedamos giesmės Švč. Marijai.

Tris dienas – nuo rugpjūčio 26 iki 29 dienos – čia viešėjo paveikslas, buvo aukojamos šv. Mišios, vyko Švč. Sakramento adoracija, kalbamas rožinis, giedama Švč. Mergelės Marijos litanija, Dievo Motinai skirtos giesmės.

Šv. Mišias Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojo parapijos klebonas kun. Žygintas Veselka ir svečias Čekiškės parapijos klebonas kun. Vaidas Bartkus. Meldėmės įvairiomis intencijomis: už ligonius ir slaugytojus, vargstančius ir našlaičius, už šeimas ir parapiją, jaunimą ir Tėvynę. Vieną dieną šv. Mišiose dalyvavo ir Raseinių rajono meras Kęstutis Skamarakas su žmona Danguole. Apsilankymo metu padovanojo bažnyčiai arnotą.

Kadangi laikotarpis ypač reikšmingas, prašėme Švč. Mergelę Mariją globos, kad paliestų kiekvieną iš mūsų. Labai jau pikti, susvetimėję esame. Apšviesk ir savo šviesa, Dievo Motinėle, sušildyk sušalusias sielas, kad suprastume, jog malda, gerumas, ištartas geras žodis vienas kitam, ištirpdo storiausius ledus, nugali visas negandas. Nenusigręžk, Švč. Mergele Marija, nuo mūsų parapijos, padėk jos žmonėms atskirti gera nuo blogo. Suteik malonę būti jautresniems, supratingesniems.

Ačiū parapijos aktyvui už pagalbą, kad gražiai pasipuošę sulaukėme brangios viešnios – Švč. Mergelės Marijos.

Tegul jus visus lydi jos globa ir pagalba, tegul nenuvysta gėlės, neužgęsta žvakės prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus.

Albina PRANCKEVIČIENĖ

Jurbarko dekanate

Juodaičiai. Rugpjūčio 29 dieną Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo kopiją iš Butkiškės Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios buvo atvežta į Juodaičius. Centrinėje sankryžoje paveikslas buvo iškilmingai sutiktas ir nuneštas į Juodaičių Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčią. Procesijoje dalyvavo parapijos tikintieji, seniūnė Alvina Bunikienė, moksleiviai. Giedant Juodaičių bažnyčios chorui Švč. Mergelės Marijos paveikslą prie bažnyčios pasitiko parapijos kunigas Žygintas Veselka. Jis aukojo šv. Mišias už parapiją ir jaunimą. Po jų vyko paveikslo lankymas, individuali malda.

Rugpjūčio 30 dieną vyko Švč. Sakramento adoracija, buvo aukojamos šv. Mišios už ligonius, slaugytojus, vargstančiuosius, kalbamas rožinis ir Švč. Mergelės Marijos litanija, paveikslo lankymas, individuali malda.

Rugpjūčio 31 dieną vyko Švč. Sakramento adoracija, šv.Mišios už mirusius parapijoje dirbusius kunigus ir už bažnyčios tarnus. Jas aukojo Ariogalos klebonas kun. Gintautas Jankauskas. Buvo kalbamas rožinis ir Švč. Mergelės Marijos litanija.

Rugsėjo 1 dieną vyko Švč. Sakramento adoracija, šv. Mišios už mirusius parapijos geradarius ir tuos, kurių niekas neprisimena. Šią dieną ypač gausiai paveikslą lankė Juodaičių pagrindinės mokyklos mokytojai, moksleiviai ir jų tėveliai.

Rugsėjo 2 dieną vyko Švč. Sakramento adoracija, šv. Mišios. Švč. Mergelės Marijos paveikslas iš Juodaičių Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčios išlydėtas į Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčią.

Rengiantis didžiajam Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje jubiliejui, Juodaičių parapijos tikintieji aktyviai ir gausiai įsitraukė į pamaldas, skirtas Dievo Motinai Marijai pagerbti. Taip pat per visas paveikslo apsilankymo parapijoje dienas aktyviai dalyvavo iškilmingai švenčiant Eucharistiją ir Švč. Sakramento adoracijoje. Apsilankymo dienomis choras giedojo Dievo Motinos garbei skirtas giesmes.

Juodaičių bažnytkaimis yra prie Paupio upelio, devyni kilometrai į pietus nuo Ariogalos, Ariogalos–Raseinių ir Seredžiaus–Veliuonos kelių kryžkelėje, miškingoje ir pelkėtoje vietovėje. Pagal senų žmonių pasakojimus, senovėje čia buvusi vien juoda juodalksnių giria. Pirmieji gyventojai, atvykę nuo Ariogalos pusės, įsteigė kaimelį, Juodgiriais vadinamą. Tuo metu šioje vietovėje buvęs ir nedidelis Juodžio ežerėlis, vėliau nuleistas ir išnykęs. Nuo šio ežerėlio vietovė įgavo naują vardą ir buvo pavadinta Juodaičiais.

Dar 1568 m. sausio 5 d. bajorų ir karališkų valstiečių žemių akte pirmą kartą paminėtas Juodaičių kaimo pavadinimas. 1780 metais juodaitiškiai pasistatė koplyčią, apie kurią buvo kapinaitės. 1858 metais pastatyta pirmoji bažnyčia (Ariogalos parapijos filija). Ji buvo medinė. Ją pastatė vietos gyventojai. 1862 metais bažnyčia sudegė. Maldos namai buvo įrengti špitolėje. Kun. Petro Juodviršio rūpesčiu 1917 metais buvo pastatyta laikina lentinė bažnyčia. 1927–1931 metais Juodaičių parapijiečių ir kun. P.Juodviršio didelių pastangų dėka pagal juodaitiškio Antano Jokimo projektą buvo pastatyta akmeninė bažnyčia. 1930-aisiais įsteigta parapija. Ją 1934 metais konsekravo vyskupas Teofilius Matulionis. Bažnyčiai suteiktas Nukryžiuotojo Jėzaus vardas. Pastatas neklasicistinis, kryžminio plano, tinkuoto mūro su masyviu fasado bokštu ir bokšteliu ant kryžmos.

Parapijos tikintieji ir klebonas kun. Žygintas Veselka, sužinoję apie Dievo Motinos Marijos apsilankymą mūsų parapijoje, susirinkę aptarė sutikimą ir išleido lankstinuką, kuriuo nuoširdžiai kvietė visus apsilankyti bažnytėlėje.

Albinas SKRIDLA

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“