Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio kongresas

Kun. Remigijus KAVALIAUSKAS,

Zarasų dekanas

Agapėje visiems buvo linksma ir smagu – grojant Salako kapelai susirinkusieji nesidrovėjo pašoktiu kartu su vyskupu ir kunigais

Rugpjūčio 18 dieną nuo pat ankstaus ryto autobusais Zarasų miestą užpildė maldininkai. Jau prieš metus rožinio mylėtojai žinojo, kad Anykščiai perduoda estafetę Zarasams. Tai jau trečiasis Panevėžio vyskupijos „Gyvojo rožinio“ susitikimas (pirmas buvo 2005 metais Utenoje, antras – 2006 metais Anykščiuose).

Tikslas – pasidalyti tikėjimo patirtimi ir išreikšti vienybę. Gyvojo rožinio draugija yra pati gyvybingiausia vyskupijoje, joje per 6500 narių. Ypač siekiama, kad per šią draugiją kiltų naujas maldos sąjūdis ne tik vyskupijoje, bet ir Lietuvoje. Gyvojo rožinio maldininkai ne tik meldžiasi, bet atlieka daug sielovados darbų: lanko ligonius, pagelbsti nepasiturintiems, būna aktyviausi atlaidų ar kitokių švenčių metu. Ir visgi svarbiausia, kad meldžiasi už tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Maldininkai džiaugiasi turėdami labai veiklią ir energingą vadovę Nijolę Gylienę. Ji, organizuodama keliones į svarbius Lietuvos kampelius bei visiems žinomas šventoves užsienyje, stiprina visų maldininkų dvasią. Gyvojo rožinio draugijos dvasios vadu Panevėžio vyskupo dekretu naujai paskirtas Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas.

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, su kitais kunigais aukodamas iškilmingą šv. Mišių auką, pabrėžė, jog šis renginys – jau tikras kongresas. Jame dalyvavo per tūkstantį maldininkų. Dauguma jų – Panevėžio vyskupijos visų devynių dekanatų atstovų grupės. Dalyvavo svečiai iš Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios, Šv. Rapolo ir Visų Šventųjų parapijų, Varėnos ir Visagino parapijų Gyvojo rožinio kalbėtojai.

Po homilijos buvo pašventinta Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos vėliava. Atnašos išreiškė tai, kuo gyvename. Duona – kasdienis mūsų maistas kūnui, rožinis – kasdienis maistas mūsų dvasiai (tai buvo tautodailininkės iš Zarasų Adelės Lumbienės nunertas rožinis), žvakė ir eucharistinės dovanos – tai tikėjimo gyvenimo centras ir šaltinis. Svečiai iš Varėnos aukojo visą krepšį prigrybautų voveraičių. Visi plojo ir džiaugėsi šiomis dovanomis.

Kongrese dalyvavo svečias, Šveicarijos Gyvojo rožinio sambūrio dvasinis vadovas dr. kun. Adolfas Fugelis. Po šv. Mišių svečias vedė katechezę. Jis pastebėjo, jog ir jo šalyje rožinis buvo užmirštas, bet ši draugija iš naujo įpūtė dvasios jėgos ir dabar rožinį kalba šeimomis. Net ką tik gimęs vaikelis jau yra gyvojo rožinio narys, nes už jį meldžiasi mama ir visa šeimyna, kol pats išmoksta kalbėti maldas.

Šv. Mišios buvo transliuojamos per „Marijos radiją“, tad šią žinią galėjo išgirsti dauguma mūsų tautiečių. Po apeigų bažnyčios šventoriuje atminimui pasodinome ąžuoliuką ir visi traukėme į Zaraso ežero Didžiąją salą, kur vyko agapė ir prisistatymas. Kiekvienas dekanatas ir svečiai trumpai pristatė savo veiklą. Susirinkusius linksmino ir šokti ragino Salako kapela. Visiems buvo labai linksma ir smagu. Mus lepino nuostabus oras, spindintys ežerai ir pasakiška Zarasų krašto gamta. Tai tikra Dievo dovana mums. Dėkojame visiems, padėjusiems organizuoti šią šventę, tiems, kurie savo darbu ir rūpesčiu darė viską, kad šventė įvyktų ir visiems būtų smagu.

Zarasai

© 2007 „XXI amžius“