|
Kelionė į Šiluvą
Rugpjūčio 26 dieną įvyko arkivyskupijos piligriminė kelionė į Šiluvą, rengiama kasmet, paskutinį rugpjūčio sekmadienį. Į ją, vykdavusią ir sovietmečiu, kviečiami visos Lietuvos piligrimai. Tradiciškai į šią kelionę pėsčiomis išeinama iš dviejų vietų: nuo Dubysos slėnio (šią piligrimystės pradžios vietą ženklina pernai čia pastatytas ir pašventintas kryžius) ir Tytuvėnų. Kauno arkivyskupijos piligrimai žygiavo nuo Dubysos slėnio Raseinių pusėje; kartu su tūkstantine arkivyskupijos parapijų, bažnytinių institucijų, nešusių savo vėliavas, šeimų, jaunimo minia maldingąją kelionę iki pat Šiluvos ėjo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Visą kelią kalbėtas rožinis, giedota. Šiuos piligrimus keli kilometrai prieš miestelį pasitiko Šiluvos parapijos tikintieji, lydimi klebono kun. Erasto Murausko. Piligriminės eisenos pradžioje buvo nešama Šiluvos Dievo Motinos statula, turinti prasmingą ir kiekvienam lietuviui brangią istoriją. Pašventinta popiežiaus Pijaus XII, ši Nekalčiausiosios Marijos Širdies statula sovietų okupacijos metais keliavo po Amerikos lietuvių parapijasa; prie jos išeivijoje gyvenantys mūsų tautiečiai Mergelės Marijos užtarimu meldė laisvės ir nepriklausomybės savo tėvynei. Šią statulą, keliavusią sekmadienį kartu su piligrimais į Šiluvą, 1993 metais vainikavo tuomet Lietuvoje viešėjęs popiežius Jonas Paulius II.
Kita piligrimų grupė, keliavusi kaip ir kasmet nuo Tytuvėnų ir lydima Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, į Šiluvą nešė Fatimos Dievo Motinos statulą, atkeliavusią į Lietuvą. Ir tai simboliška: Švč. M.Marijos apsireiškimai Fatimoje, įvykę prieš 90 metų, glaudžiai susiję su Lietuva, išgyvenusia dar XX a. pradžioje pranašautą tikinčiųjų persekiojimą komunizmo šalyse.
Pasibaigus kelias valandas trukusiam piligriminiam žygiui, Šiluvos Švč. M.Marijos Gimimo Bazilikoje vyko šv. Mišios, kurių intencijas išsakydamas liturgijai vadovavęs arkiv. S. amkevičius kvietė dėkoti Viešpačiui ir Dievo Motinai už Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės dovaną bei atsiprašyti, kad šia laisve ne visada gerai pasinaudojama. Šv. Mišias koncelebravo vysk. E.Bartulis, Raseinių dekanato vicedekanas, Raseinių parapijos klebonas kun. Vytautas Paukštis, Palemono parapijos klebonas kun. Massimo Bianco, SDB, iš JAV parvykęs kun. Kęstutis Kėvalas ir kiti dvasininkai. Piligrimų, netilpusių Bazilikoje ir likusių melstis šventoriuje, maldas lydėjo Šiluvos ir Raseinių parapijų giedotojai, taip pat ses. Pranciškos Bubelytės, FDCJ, atliekamos giesmės. Homiliją pasakė arkiv. S.Tamkevičius. Ganytojas trumpai priminė skaudžiausius Lietuvos istorijos puslapius, kuriuos tautos kančiomis ir išbandymais paženklino Spalio revoliucija, 1939 metų Europos galingųjų perbraižytas valstybių žemėlapis, komunistų represijos, trėmimai, tikinčiųjų persekiojimai. Pasak ganytojo, mūsų tautos išlaisvinimo istorijoje išskirtinė vieta tenka Dangui ir Švč. M.Marijai, prie kurios kojų, ypač Šiluvoje, tikintieji sudėdavo savo vargus ir viltis. Ganytojas apgailestavo, kad šiandien aimanuojama dėl nepriteklių, o laisvė naudojama asmeniniams interesams; Lietuva pirmauja alkoholizmu, savižudybėmis ir mirtimis keliuose, o labiausiai jai trūksta gyvenimo tiesoje ir teisingumo. Laisvę turime puoselėti, ją branginti ir ginti, jaustis už ją atsakingi, sakė arkivyskupas ir kvietė Šiluvoje glaustis prie Marijos, kuri, prieš 17 metų padovanojusi mums laisvę, ir šiandien gali padėti ją išsaugoti, tik tam turime atsigręžti į j jos Sūnų.
Šv. Mišių pabaigoje, prieš suteikdamas ganytojišką palaiminimą, arkivyskupas nuoširdžiai padėkojo piligrimams, Marijos mylėtojams, kurie pavedė Viešpačiui savo tėvynę, šeimas, Bažnyčią. Ganytojas taip pat pakvietė dalyvauti Šilinių atlaiduose, kurie bus švenčiami rugsėjo 816 dienomis ir šiemet prasidės Mariologiniu kongresu. Arkiv. S.Tamkevičius pranešė apie viešnagės Lietuvoje metu Šiluvą aplankysiantį Vatikano sekretorių santykiams su valstybėmis arkivyskupą Dominiką Mambertį. Ganytojas prašė savo maldose neužmiršti Šiluvos ūkinių rūpesčių, mat iki Šilinių stengiamasi suskubti atnaujinti aikštę priešais Baziliką, o dar laukia daugybė darbų iki Jubiliejaus.
Jono Pauliaus II namuose vėliau vyko agapė. Be kitų piligrimų, čia stiprinosi ir savanoriai; kartu su studentais ir parapijų jaunimo aktyviaisiais nariais, jau ne kartą padėjusiais rengti tokius žygius, šiemet piligriminėje kelionėje, įžangoje į Šilinių atlaidus, talkino ir seserys benediktinės bei pranciškonės.
Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba
© 2007 XXI amžius
|