|
Liūdnas polonezas
Petras KATINAS
Pas mūsų artimiausius kaimynus, strateginius sąjungininkus lenkus neramu. Varšuvoje vyksta politiniai kūlversčiai, vis labiau panašėjantys į politinį chaosą, kad net įžvalgiausi politikos specialistai ir prognozuotojai griebiasi už galvų. Bet, atrodo, susidariusią politinę suirutę Lenkijoje tiksliausiai apibūdino gana žinomas Anglijos istorikas ir Rytų Europos specialistas Normanas Davisas, pareiškęs, kad, žlugus komunistiniam režimui vadinamojoje Lenkijos liaudies respublikoje, visas to laikotarpio susikaupęs purvas liko. Ir kiekvienas tuo purvu yra daugiau ar mažiau susitepęs. Todėl reikia dar palaukti, kol jis nusiplaus, o viskas, kas vyksta Lenkijoje, yra to bjauraus purvo išvėmimas.
Ką gi, britas N.Davisas iš dalies visiškai teisus. Broliai Lechas ir Jaroslavas Kačynskiai, kurių tiesiog patologiškai neapkenčia Maskva ir Europos liberalai bei kiti pažangieji, užsimoję paversti Lenkiją Ketvirtąja Respublika, pirmiausia sujudino ne tik Lenkijos, bet ir visų pokomunistinių Rytų ir Vidurio Europos šalių valdančiuosius, buvusius komunistus, suktais būdais susikrovusius milijonus oligarchus, korupcijoje paskendusius aukščiausio lygio valdininkus ir prokurorus. Prezidentas Lechas ir premjeras Jaroslavas užsimojo, atrodo, įvykdyti neįmanomą dalyką vienu ypu išvalyti tas Augėjaus arklides. Prasidėjo nė vienoje pokomunistinėje šalyje negirdėti dalykai: suimami aukščiausio rango pareigūnai, policijos vadai, kariuomenė atsikrato sovietines karo mokyklas baigusių karininkų ir saugumiečių. Nežinia kodėl Lenkijos vadovų kritikai ir niekintojai, šmeiždami ir niekindami brolius L. ir J.Kačynskius, kaltindami juos autoritarizmu, vos ne viduramžių klerikalizmu, net neužsimena, kad jie tiktai vykdo savo partijos Įstatymas ir teisingumas duotus rinkimų pažadus išvalyti Lenkiją nuo išaugusių korupcijos slibino galvų, atgaivinti patriotizmą, pasididžiavimą savo tėvyne, pagaliau visomis išgalėmis ginti nacionalinius Lenkijos interesus tarptautinėje arenoje, nepasiduoti senųjų Europos Sąjungos valstybių spaudimui. Žinoma, netrūko tokių, kurie manė, kad tie rinkimų pažadai liks tiktai popieriuje, kaip dažniausiai būdavo iki šiol. Ne tik Lenkijoje, bet ir daugumoje pokomunistinių valstybių. O iš tiesų broliai dvyniai užkliudė piktų ir agresyvių širšių lizdą, ir jos ėmė gelti vis skaudžiau. Todėl net L. ir J.Kačynskių šalininkai ir gerbėjai ėmė kalbėti, kad jie pradėjo donkichotišką kovą su vėjo malūnais. Nes užkliudė pernelyg galingas jėgas. Ir ne tik politines, bet ir finansines. Juk ne juokas pareikšti įtarimus turtingiausiam Lenkijos žmogui milijardieriui Ryšardui Krauzei, iš kurio kišenės maitinosi nemažai Lenkijos politikų ir politikierių. Na, o tai, kad buvo areštuoti aukščiausieji buvę ir esantys valdžios pareigūnai, sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Tarp jų buvęs ir neseniai premjero J.Kačynskio atstatydintas vidaus reikalų ministras Janušas Kačmarekas bei Lenkijos policijos vadas Konradas Kornatovskis. Pastarieji ir jų advokatai sukėlė didžiulį triukšmą, esą jie suimti už tai, kad atskleidė lenkiškąjį Votergeitą, esą premjero nurodymu buvo klausomasi jų telefoninių pokalbių. Ir ne tik jų, bet ir buvusio premjero Kazimiežo Marcinkievičiaus. Be premjero J.Kačynskio, tokiais neteisėtais veiksmais daugiausia kaltinamas teisingumo ministras Zbignevas Ziobra, kuris esą tapo pagrindiniu premjero J.Kačynskio valios vykdytoju atsikratant politinių konkurentų. Beje, 37-erių metų teisingumo ministras Z.Ziobra nepriklauso senajam prokurorų ir teisėjų klanui, kurie faktiškai nesiėmė teisinių priemonių dėl pernelyg susikompromitavusių ir apsivogusių aukštų valdininkų ir naujųjų lenkų. Dar daugiau, Z.Ziobra aplink save subūrė visą būrį jaunų, su senuoju teisėsaugininkų klanu nesusijusių teisininkų, kurių užmojis - pakeisti Lenkijos baudžiamąjį kodeksą sugriežtinant bausmes įvairaus plauko nusikaltėliams, nepaisant jų užimamų pareigų ir praeities nuopelnų. Tai sukėlė tikrą siaubą tarp kai kurių politikų ir oligarchų.
Aišku, galima kaltinti brolius L. ir J.Kačynskius, kad jie po Įstatymo ir teisingumo partijos laimėtų rinkimų pasirinko netinkamus koalicijos partnerius. Visų pirma populistinės Savigynos lyderį, rėksnį ir triukšmadarį Andžejų Leperį, tapusį net vicepremjeru ir žemės ūkio ministru. Ar ultranacionalistinės Lenkijos šeimų lygos vadą Romaną Giertychą, kurio skelbiamas primityvus nacionalizmas padarė daug žalos Lenkijos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Dabar premjeras J.Kačynskis atsisakė ir vieno, ir kito paslaugų. Bet jų žala, padaryta Lenkijos vidaus ir užsienio politikai, neabejotina.
Lenkijos laukia neeiliniai Seimo rinkimai. Juose ir paaiškės, ar britų politikos specialisto įvardyto komunistinio purvo liekanų bus atsikratyta.
© 2007 XXI amžius
|