Tautvyda Marcinkevičiūtė
|
Tautvyda Marcinkevičiūtė
|
Tautvyda Marcinkevičiūtė gimė Kaune. Mokėsi V-oje
vidurinėje mokykloje (dabartinėje V.Kudirkos). 1979 metais Vilniaus
universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas. Dešimt
metų dirbo gide Kauno kelionių ir ekskursijų biure. Yra išvertusi
iš anglų kalbos ir išleidusi mokslinių bei grožinės literatūros
knygų. Spaudoje buvo publikuoti jos versti Dylan Thomas, Anne Sexton,
Sylvia Plath, Edna St. Vincent Millay, Julie Kane bei kitų jau klasika
tapusių bei tebegyvenančių šiuolaikinių anglų ir amerikiečių poetų
eilėraščių. T.Marcinkevičiūtės eilėraščių yra išversta į daugelį
užsienio kalbų.
Poetė yra išvertusi visus V.Šekspyro sonetus ir šiuo metu
ieško jiems leidėjo. Vilniaus Jaunimo dramos teatras yra pastatęs
T.Marcinkevičiūtės verstą V.Šekspyro komediją Užsispyrėlės sutramdymas
(pjesės variante Užsispyrėlės t ramdymas).
Lapkričio mėnesį Žaros leidykla ketina išleisti
Tautvydos eilėraščių vaikams knygą.
Vigilija
Kažkam pasauly ši naktis jau buvo per juoda
Tartum vyzdys, kuris patsai neužsimerkia,
Ir aš stebėjau, kaip šešėliai, sienomis judą,
Manoj tamsoj atrodo ir kaip grifas, ir kaip
erkė.
Aš nežinojau, ką daryti su pabaisom tom,
Vis kėliaus pažiūrėt pro langą, ar išorinį
pasaulį
Taip pat jos puola, ir per naktį atmerktom
Akim bandžiau atskirti, kurgi paslėpta čionai
apgaulė.
Už lango buvo jos taip pat, kaip manyje,
Bet kaip susidoroti su pabaisom dviem nesugalvojau,
Tik kėliaus, vėl kritau, meldžiaus, tačiau, deja,
Atrodė, amžinybę truks šita naktis juodoji.
Ir man atrodė, jei sulauksiu aš aušros,
Kad pamatyčiau, kaip tamsa atsiskiria lyg grifas
Nuo rytmečio šviesos, nei akys ašaros,
Nei man trukdys stebėti koks energijos tarifas.
Nepaprastai ilgai nešvito, o kai nelauktai,
Kai nelauktai išaušo taip, kad rytmečio šviesa
išvaikė
Tiek erkes, tiek grifus, vėl kontūrus būtus daiktai
Atgavę pranešė, kad lygiai taip kažkur sapnavo
vaikas.
2006 08 21
Rudbekija
Rudbekija
Motinos dienos proga
Bėki bėki
Beki Tečer
Pasiklydusi skliautuotuose
požemiuose
Tu dar turi išsilaisvinimo
galimybę
Kokios šiltos rankos
Priima gėlę
Koks ligi smulkmenų
pažįstamas veidas
Įsirėžęs į atmintį
Jau pusšimtį metų
Rudbekija
Atšildžiusi klimatą
Lyg čia
Ne Lietuva
o pietinių plantacijų
Amerika
Nesielvartauk taip Tomai Sojeri
Nusileidęs aplankyti
mirusios savo
Mamos
Ir niekaip nerandantis išėjimo
iš skliautuoto požemio
Rudbekija
Mama
Sako Beki Tečer
Tu lig šiolei buvai tik
mano
Bet Tavęs juk užteks ir man
Ir našlaičiui Tomui
2006 05 08
Švilpiko paslaptis
Nedidukai, liesi, bet kovingi
Ir
ištvermingi
Čingis chano ordos kariai,
Tūkstančius kilometrų žygiuojantys
Per
šiuolaikinio Kazachstano
Stepes,
Atūžiant škvalui žiemos ledinio vėjo,
Košiančio
kiaurai,
Nesusergantys kelyje, nepasiliekantys
mirti
stovyklavietėse
Prie
užžarstyto ugniakuro,
Pirmyn, tiktai pirmyn,
Tik
nugalėti, užkariauti!
Kokia stebuklinga panacėja
Saugo juos nuo peršalimo
Ir
išsekimo ligų?
Nuo
triuškinančių likimo smūgių?
Nejaugi
Tai mažytis, visai priešingas
Jų gyvenimo būdui gyvūnėlis,
Užmiegantis
7-8 mėnesiams
Per
metus,
Ne kaip jie, gabalais plėšantys
Pusžalę, krauju tvoskiančią arklieną,
Bet užkietėjęs vegetaras,
Tiesiantis
švarią aristokratišką
Letenėlę
tik į žoles
Švilpikas (marmota bobak), -
Įkratantis stovykloje po šlakelį
savo
taukų
Į
kiekvieno kario dubenėlį.
2007 08 18
Kur pasimetė poetė
I
sunkiame maiše jos nebuvo
ji lengvai sklandydavo oru, išsilanksčiusi
fantastiškų formų
reaktyviniais lėktuvais
ypač tada, kai jos pačios poetinė būklė
būdavo reaktyvinė,
lengvai klastelėdama
ant apstulbusių lit. laikraščių ir žurnalų
redaktorių
nusileidimo takų
aš mačiau ją kaip įmantrų
termodinaminį variklį
savos kartos karvelį vartiklį,
besidžiaugiantį jaunyste, saule ir vėju,
bet argi galima tikrą poetę
įkišti į maišą?
patikėkite, sunkiame raganos maiše
jos nebuvo
II
niekas nekaltas
kad maiše ji pradegino skylę
savo termodinamine energija
pakeliui iš Brazilijos
į Braziūniją
iškritusi tikrame karnavale,
kur šauniai išsirietė
madingiausio
šokio figūromis,
galbūt ji turėjo meninį skonį, bent jau
įžūlų pasitikėjimą savimi,
apkaltinusi raganą,
kad ši visai neturi skonio, tvarkydama blogio
karalystę,
kad neturi, jeigu neišrenka jos
poetinio karnavalo
karaliene,
bet kaip ragana galėjo ją išrinkti
jei maiše jos nebuvo ?
2006 05 18
Laukimas
Aš laukiu svečio,
Nors namo išsidėstymas toksai,
Kad negaliu pro langą pastebėti
Jį iš tolo, nusiridenus laiptais
Tarytum kamuolinis žaibas pakibt
Ant kaklo akivaizdoj visų.
Net išsidėstymas planetų,
o ypatingai tai Veneros,
Bežvelgiančios į Lyros žvaigždyną,
Toksai akivaizdžiai mums palankus,
Kad laukiu ne vien aš,
Bet laukia sienos, ir grindys
Nekantrauja žingsnių, kavos
Puodukas laukia lūpų palietimo,
Ir laukia laikrodžio minutinė strėlė
Taip nejudanti, kad nors rėk
Dėl to, kad taip įstrigus
Ilgesio lauke,
Dėl to, kad
Paleista
Tuojau
Sužeis.
2006 06 01
Pinigų medis
Kas tu?
Aptekęs turtais milijonierius
Ar gatvės elgeta, surinkęs sumestas jam monetas?
Kas tu bebūtum, tavo turtas nemažėja,
Nes branginu ne vien tik už deguonį,
Kurį tu iškvepi toje pačioj, kaip aš,
Patalpoje.
O gal tu mokamos aikštelės
Su amžinai paliekamais vaikais, o
Ne automobiliais, budintis,
Toksai išsiskiriantis liemene žalia,
Kuri
aplipus pinigais?
O gal kitų galaktikų ateivis
Arba šiaip nusikaltėlis po išore ramia
Netikėčiausiais būdais išleidžiantis nagus
spyglius? Tad kas gi tu?
Aš ieškau vardo kataloguos ir žinynuos,
Belygindama su tavuoju antrininku,
Besišypsančiu
paveiksliuke.
Kas tu? Gėlė? O kaip tada su pakeistąja gimine,
Kaip tapo įprasta šitais laikais?
Juk negali būt Laura, amžinai žaliuojančia,
Nuo persekiotojo pabėgusia
Tiktai tada, kai virto medeliu.
Turbūt nesi gražiai nuaugus aukštoji aspidistra,
Dar besistiebianti aukščiau, nors kur jau nebėra
Tiktai
per aspera ad astra.
Nei šliaužianti kalisija, savuoju
šliaužiojimu
vergišku
Prieš stipresnius
Susidurianti su tokiom kolizijom,
Kad
tiktai Koliziejus jas išspręs.
Ne rododendras, nes su Rodu, regis,
Neturi
tu nieko bendra?
Taip pat ir ne madingai išsipusčius Lyg skubėtum vakare į diskoteką
Ne gotė ir ne emo, o
Jauna
puošnioji dizigoteka?
Ne epileptikė, todėl negalinti turėti Tokio vardo
Mikrolepija,
Ir, žinoma, ne monstrė gąsdinti vaikams,
Todėl ne
Nuostabioji
monstera?
Tad ar yra, kur nors yra
Tikrasis tavo vardas, ir nesvarbu,
Ar
vyriškas, ar moteriškas jis,
Svarbu, kad juo šaukta tu naktį
Net
skurde,
Varge Arba pasiligojus atsiliepsi,
Kad tiktai nereikėtų
Taip
šiurkščiai kreiptis
Į tave, auginamą taip švelniai, -
Medi
pinigų.
2007 07 20
Ant kortos
Išstudijuoti kelionės aprašymą.
Knygas, kurios jau parašytos
Apie tai, ką dar tik
Matysiu
(Matissą? Strasbourgo kanalus?
Paminklą Don Kichotui
Ir jo Sančai Pansai?)
Tik tiek?
Tai kam ten trenktis?
Kenčiant nepatogumus autobuse,
Rizikuojant savo ir artimųjų gyvybe,
Vaikų atsilikimu moksle,
Mamos, vienos paliktos namie su šunimi,
Sveikata.
Viskas ir dar daugiau Ant kortos!
Nejaugi tam, kad išdulkėtų
Lyg amaras apkrėtęs sielą
Konformizmas?
2007 03 07
© 2007 XXI amžius
|