Atnaujintas 2007 rugsėjo 19 d.
Nr.70
(1567)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Tautvyda Marcinkevičiūtė

Tautvyda Marcinkevičiūtė

Tautvyda Marcinkevičiūtė gimė Kaune. Mokėsi V-oje vidurinėje mokykloje (dabartinėje V.Kudirkos). 1979 metais Vilniaus universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas. Dešimt metų dirbo gide Kauno kelionių ir ekskursijų biure. Yra išvertusi iš anglų kalbos ir išleidusi mokslinių bei grožinės literatūros knygų. Spaudoje buvo publikuoti jos versti Dylan Thomas, Anne Sexton, Sylvia Plath, Edna St. Vincent Millay, Julie Kane bei kitų jau klasika tapusių bei tebegyvenančių šiuolaikinių anglų ir amerikiečių poetų eilėraščių. T.Marcinkevičiūtės eilėraščių yra išversta į daugelį užsienio kalbų.

Poetė yra išvertusi visus V.Šekspyro sonetus ir šiuo metu ieško jiems leidėjo. Vilniaus Jaunimo dramos teatras yra pastatęs T.Marcinkevičiūtės verstą V.Šekspyro komediją „Užsispyrėlės sutramdymas“ (pjesės variante – „Užsispyrėlės t ramdymas“).

Lapkričio mėnesį „Žaros“ leidykla ketina išleisti Tautvydos eilėraščių vaikams knygą.

 

Vigilija

 

Kažkam pasauly ši naktis jau buvo per juoda

Tartum vyzdys, kuris patsai neužsimerkia,

Ir aš stebėjau, kaip šešėliai, sienomis judą,

Manoj tamsoj atrodo ir kaip grifas, ir kaip erkė.

 

Aš nežinojau, ką daryti su pabaisom tom,

Vis kėliaus pažiūrėt pro langą, ar išorinį pasaulį

Taip pat jos puola, ir per naktį atmerktom

Akim bandžiau atskirti, kurgi paslėpta čionai apgaulė.

 

Už lango buvo jos taip pat, kaip manyje,

Bet kaip susidoroti su pabaisom dviem nesugalvojau,

Tik kėliaus, vėl kritau, meldžiaus, tačiau, deja,

Atrodė, amžinybę truks šita naktis juodoji.

 

Ir man atrodė, jei sulauksiu aš aušros,

Kad pamatyčiau, kaip tamsa atsiskiria lyg grifas

Nuo rytmečio šviesos, nei akys ašaros,

Nei man trukdys stebėti koks energijos tarifas.

 

Nepaprastai ilgai nešvito, o kai nelauktai,

Kai nelauktai išaušo taip, kad rytmečio šviesa išvaikė

Tiek erkes, tiek grifus, vėl kontūrus būtus daiktai

Atgavę pranešė, kad lygiai taip kažkur sapnavo vaikas.

2006 08 21

 

Rudbekija

 

Rudbekija

Motinos dienos proga

Bėki bėki

Beki Tečer

Pasiklydusi skliautuotuose

požemiuose

Tu dar turi išsilaisvinimo

galimybę

 

Kokios šiltos rankos

Priima gėlę

Koks ligi smulkmenų

pažįstamas veidas

Įsirėžęs į atmintį

Jau pusšimtį metų

Rudbekija

Atšildžiusi klimatą

Lyg čia

Ne Lietuva

o pietinių plantacijų

Amerika

 

Nesielvartauk taip Tomai Sojeri

Nusileidęs aplankyti

mirusios savo

Mamos

Ir niekaip nerandantis išėjimo

iš skliautuoto požemio

Rudbekija –

Mama –

Sako Beki Tečer

Tu – lig šiolei buvai tik

mano

Bet Tavęs juk užteks ir man

Ir našlaičiui Tomui

2006 05 08

 

Švilpiko paslaptis

 

Nedidukai, liesi, bet kovingi

           Ir ištvermingi

Čingis – chano ordos kariai,

Tūkstančius kilometrų žygiuojantys

           Per šiuolaikinio Kazachstano

                      Stepes,

 

Atūžiant škvalui žiemos ledinio vėjo,

           Košiančio kiaurai,

Nesusergantys kelyje, nepasiliekantys

                                 mirti stovyklavietėse

           Prie užžarstyto ugniakuro,

 

Pirmyn, tiktai pirmyn,

           Tik nugalėti, užkariauti!

 

Kokia stebuklinga panacėja

Saugo juos nuo peršalimo

           Ir išsekimo ligų? –

           Nuo triuškinančių likimo smūgių?

 

Nejaugi

Tai mažytis, visai priešingas

Jų gyvenimo būdui gyvūnėlis,

           Užmiegantis 7-8 mėnesiams

                      Per metus,

 

Ne kaip jie, gabalais plėšantys

Pusžalę, krauju tvoskiančią arklieną,

Bet užkietėjęs vegetaras,

           Tiesiantis švarią aristokratišką

                      Letenėlę tik į žoles –

 

Švilpikas (marmota bobak), -

Įkratantis stovykloje po šlakelį

                                            savo taukų

           Į kiekvieno kario dubenėlį.

2007 08 18

 

Kur pasimetė poetė

I

 

sunkiame maiše jos nebuvo

ji lengvai sklandydavo oru, išsilanksčiusi

fantastiškų formų

reaktyviniais lėktuvais

ypač tada, kai jos pačios poetinė būklė

būdavo reaktyvinė,

lengvai klastelėdama

ant apstulbusių lit. laikraščių ir žurnalų redaktorių

nusileidimo takų

 

aš mačiau ją kaip įmantrų

termodinaminį variklį –

savos kartos karvelį vartiklį,

besidžiaugiantį jaunyste, saule ir vėju,

bet argi galima tikrą poetę

įkišti į maišą?

 

patikėkite, sunkiame raganos maiše

jos nebuvo

II

niekas nekaltas

kad maiše ji pradegino skylę

savo termodinamine energija

pakeliui iš Brazilijos

į Braziūniją

iškritusi tikrame karnavale,

kur šauniai išsirietė

madingiausio

šokio figūromis,

 

galbūt ji turėjo meninį skonį, bent jau

įžūlų pasitikėjimą savimi,

apkaltinusi raganą,

kad ši visai neturi skonio, tvarkydama blogio

 

karalystę,

kad neturi, jeigu neišrenka jos

poetinio karnavalo

karaliene,

bet kaip ragana galėjo ją išrinkti

jei maiše jos nebuvo ?

2006 05 18

 

Laukimas

 

Aš laukiu svečio,

Nors namo išsidėstymas toksai,

Kad negaliu pro langą pastebėti

Jį iš tolo, nusiridenus laiptais

Tarytum kamuolinis žaibas pakibt

Ant kaklo akivaizdoj visų.

Net išsidėstymas planetų,

o ypatingai tai Veneros,

Bežvelgiančios į Lyros žvaigždyną,

Toksai akivaizdžiai mums palankus,

Kad laukiu ne vien aš,

Bet laukia sienos, ir grindys

Nekantrauja žingsnių, kavos

Puodukas laukia lūpų palietimo,

Ir laukia laikrodžio minutinė strėlė

Taip nejudanti, kad nors rėk

Dėl to, kad taip įstrigus

Ilgesio lauke,

Dėl to, kad

Paleista

Tuojau

Sužeis.

2006 06 01

 

Pinigų medis

 

Kas tu?

Aptekęs turtais milijonierius

Ar gatvės elgeta, surinkęs sumestas jam monetas?

Kas tu bebūtum, tavo turtas nemažėja,

Nes branginu ne vien tik už deguonį,

Kurį tu iškvepi toje pačioj, kaip aš,

           Patalpoje.

O gal tu mokamos aikštelės

Su amžinai paliekamais vaikais, o

Ne automobiliais, budintis,

Toksai išsiskiriantis liemene žalia,

           Kuri aplipus pinigais?

O gal kitų galaktikų ateivis

Arba šiaip nusikaltėlis po išore ramia

Netikėčiausiais būdais išleidžiantis nagus – spyglius?

Tad kas gi tu?

Aš ieškau vardo kataloguos ir žinynuos,

Belygindama su tavuoju antrininku,

           Besišypsančiu paveiksliuke.

Kas tu? Gėlė? O kaip tada su pakeistąja gimine,

Kaip tapo įprasta šitais laikais?

Juk negali būt Laura, amžinai žaliuojančia,

Nuo persekiotojo pabėgusia

Tiktai tada, kai virto medeliu.

Turbūt nesi gražiai nuaugus aukštoji aspidistra,

Dar besistiebianti aukščiau, nors kur jau nebėra –

           Tiktai per aspera ad astra.

Nei šliaužianti kalisija, savuoju

           šliaužiojimu vergišku

Prieš stipresnius

Susidurianti su tokiom kolizijom,

           Kad tiktai Koliziejus jas išspręs.

Ne rododendras, nes su Rodu, regis,

           Neturi tu nieko bendra?

 

Taip pat ir ne madingai išsipusčius

Lyg skubėtum vakare į diskoteką –

Ne gotė ir ne emo, o

           Jauna puošnioji dizigoteka?

 

Ne epileptikė, todėl negalinti turėti

Tokio vardo –

           Mikrolepija, –

Ir, žinoma, ne monstrė gąsdinti vaikams,

Todėl ne

           Nuostabioji monstera?

Tad ar yra, kur nors yra

Tikrasis tavo vardas, ir nesvarbu,

           Ar vyriškas, ar moteriškas jis,

Svarbu, kad juo šaukta tu naktį

                      Net skurde,

 

Varge

Arba pasiligojus atsiliepsi,

Kad tiktai nereikėtų

           Taip šiurkščiai kreiptis

Į tave, auginamą taip švelniai, -

           Medi pinigų.

2007 07 20

 

Ant kortos

 

Išstudijuoti kelionės aprašymą.

Knygas, kurios jau parašytos

Apie tai, ką dar tik

Matysiu

(Matiss‘ą? Strasbourg‘o kanalus?

Paminklą Don Kichotui

Ir jo Sančai Pansai?)

Tik tiek?

Tai kam ten trenktis?

Kenčiant nepatogumus autobuse,

Rizikuojant savo ir artimųjų gyvybe,

Vaikų atsilikimu moksle,

Mamos, vienos paliktos namie su šunimi,

Sveikata.

Viskas ir dar daugiau – Ant kortos!

Nejaugi tam, kad išdulkėtų

Lyg amaras apkrėtęs sielą

Konformizmas?

2007 03 07

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija