|
Planinės sumaišties Seime daugėja
Edmundas Simanaitis
Bene septyniolika darbiečių tautos atstovų, rinkėjų valia patekusių į Lietuvos Respublikos Seimą, o pora iš jų europarlamentarai, pagal seną, dar nepamirštą sovietmečio formulę partijai pašaukus, širdžiai paliepus, darnia grupe išbildėjo į Maskvą gal pasiguosti, gal pagalbos paprašyti dėl tariamų piliečių teisių pažeidimų iš sovietų narvo ištrūkusioje Lietuvoje. Kelias anaiptol ne naujas, ne nauji ir provokacijos tikslai.
Kai du žymiausi XX amžiaus diktatoriai Stalinas su Hitleriu naujai sukarpė Rytų Europos žemėlapį, lemtingaisiais 1940-aisiais tuo keliu atbarškėjo, atjojo, atkulniavo į mūsų šalį nekviestos gausios divizijos apšiurusių, praalkusių vaduotojų. Kremliaus atsiųstas emisaras Dekanozovas veikiai surinko iš vietinių liaudies atstovų grupę, kuri tuo pačiu keliu buvo nuvežta Maskvon prašyti jau okupuotą Lietuvą priimti į sovietinį sojūzą. Prašytojai parvežė Stalino saulę, kuriai šviečiant šalis neteko trečdalio savo gyventojų.
Ką parvežė dabartiniai prašytojai iš Maskvos, matyt, bus viešai paskelbta, nors bergždžia tikėtis, kad bus atskleistas gautų instrukcijų turinys. Artimojo užsienio spectarnybų parengti Lietuvos gelbėtojai, jei ir neįvykdo gautos užduoties, tai sumaišties demokratiją brandinti pradėjusioje šalyje sukelia daug. Be to, toji sumaištis dar nuolat kurstoma.
Verta panagrinėti šią istoriją nacionalinės teisės požiūriu. LR Konstitucijos 59 str. byloja, kad Seimo nariai, eidami pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Kuo vadovavosi seimūnų grupė, organizuotai vykdama į svetimą, beje, nedraugišką Lietuvai šalį, iš kurios nuolatos girdisi norai susigrąžinti prarastas, anksčiau okupuotas svetimų valstybių teritorijas?
Gal buvo remtasi Konstitucija? Bet Pagrindinio įstatymo 69 str. išvardytos dvi dešimtys Seimo funkcijų, tačiau nėra net užuominos apie Lietuvos Seimo frakcijos ar grupės Seimo narių ir net pavienių narių poreikį, būtinybę ar galimybę spręsti bet kokius Lietuvos Respubliką liečiančius klausimus svečioje šalyje.
Gal vadovautasi valstybės interesais? Kurios valstybės Lietuvos ar Rusijos? Lietuvos Respublikos Seimo statuto 11 str. aiškiai reglamentuoja parlamentarų vykimo į užsienį tvarką: Jei Seimo valdyba komandiruoja į tą patį renginį ne mažiau kaip du Seimo narius, šie Seimo nariai sudaro grupę ir Seimo valdyba turi paskirti grupės vadovą. Tiesiog būtina išgirsti, kokiais argumentais Seimo valdyba pagrindė tokios didelės grupės kelionę į užsienį. Juk išvyko pusė didžiausios Seimo frakcijos narių! O jeigu Seimo valdyba apie tokios išvykos rengimą nieko nežinojo? Neįmanoma patikėti, kad toks savivaliavimas galimas demokratinės valstybės parlamente. Peršasi išvada, kad artimojo užsienio spectarnyboms tokios Seimo suirutės labai reikėjo, siekiant parodyti Lietuvos valdžios nesugebėjimą tvarkytis be vyresniojo brolio pagalbos.
Kita vertus, tame pačiame statute rašoma, kad Seimo narys, komandiruotas vienas ar vienas išvykęs į užsienio kelionę, kuriai buvo pritarusi Seimo valdyba, arba Seimo narių grupės vadovas, grįžęs iš užsienio komandiruotės ar kelionės, kuriai buvo pritarusi Seimo valdyba, ne vėliau kaip per 10 dienų turi pateikti užduočių atlikimo ataskaitą Seimo valdybos nustatyta tvarka. Taigi visuomenė turėtų išgirsti ne tik Seimo valdybos argumentus dėl parlamentarų išvykos į užsienį, bet ir grupės ataskaitą, kaip buvo įvykdyta Seimo valdybos užduotis. O jei Seimo valdyba nekomandiravo tos seimūnų grupės, tai LR spectarnyboms reikėtų pasidomėti ir paskelbti, kurios valstybės, klano ar artimojo užsienio spectarnybų užduotis buvo vykdoma, taip pat pasverti, kokia žala padaryta valstybės prestižui ir nacionalinio saugumo interesams.
Konstitucijoje parašyta, kad Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė (5 str.). Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (ten pat, 6 str.). Taigi kiekvienas LR pilietis, nekalbant apie kitas valstybinės valdžios institucijas, turi teisę paklausti kurios valstybės valdžią Rusijoje vykdė Lietuvos parlamentarai darbiečiai? Tikriausiai ir Piliečių santalka nepraleis progos ne tik paklausti, bet ir išvardyti, kokią žalą ar politinį laimėjimą atnešė Lietuvos valstybės prestižui šis akibrokštas?
Jei seimūnai vadovavosi savo sąžine, tai (žinant, kad rinkėjų paklausimų gali būti nedaug) būtų labai naudinga bent Seime išgirsti sprendimo motyvus, kas juos vertė žeminti savo valstybę ir teršti jos garbę? Juk kiekvienas Seimo narys prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! Paskutinį sakinį leidžiama praleisti. Ir tik tą vieną sakinį! Ar Seimo etikos sergėtojai nepasidomės šia istorija, kurioje jaučiamas Seimo nario priesaikos išdavystės tvaikas, iš esmės? Ar nebus pradėtas apkaltos procesas?
© 2007 XXI amžius
|