|
Palanga tokia, kokia ir visa Lietuva
Kai girdžiu blogą žodį apie Lietuvos valstybę, kai juodinamas mūsų valstybės rojaus kampelis Palanga, mano širdis prisipildo liūdesio. Tada apmaudaudamas klausiu savęs ir kaimynų: Kodėl dabar tiek daug aplink pesimistų, juk po karo optimizmo buvo daugiau?
Neseniai viešėdamas viename Žemaitijos miestelyje prisiminiau, kaip atgimstant Nepriklausomybei to miestelio psichiatrijos ligoninės gydytojas, aršus komunistas, buvęs desantininkas Jonas Auksaspalvis (pavardė pakeista aut.) trynė iš laimės rankas, kai darbininkai ant sargų namelio kalė lentutę su užrašu Laisvės g. 1. Tai šio žmogaus nurodymu ligoninės personalui ir aplinkiniams gyventojams buvo liepiama (!) išjungti radijas ir televizorius, kai šnekėdavo Vytautas Landsbergis. Jonas Auksaspalvis grasino visus landsbergistus sugrūsti į psichuškę. Maskvos pučo dienomis jis tikėjosi Kremliui palankios baigties, todėl su jedinstveninkais, penktosios kolonos rusų kariškiais, po medžioklės įspūdingais fejerverkais ir šampano purslais laukė Nepriklausomybės laidotuvių.
Neišsipildė jo troškimai. Lietuva tebegyva. O jo paties likimas nepavydėtinas. Koks gyvenimas, tokia ir pabaiga iš kitų skausmo sau laimės ir gero atminimo nesusikursi!
Tik kodėl patys lietuviai juodina ir savo valstybę, ir jos gyventojus? Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, jog kiekviename iš mūsų yra ir melagio, ir goduolio, ir pavyduolio. Bet kas sekmadienį pasikartodami Dievo įsakymus neleidžiame sielai apkerpėti ir nužmogėti.
Nedorėlių sutiksi visur ir visais laikais, kiekviena tauta turi ir niekšų, ir genijų. Jei mažiau pasiduotume svetimųjų įtakai, Lietuvos priešų pinigams, būtų mažiau chaoso, užgaulumo ir neteisybės.
Pasibaigus dar vienai triukšmingai vasarai Palangoje, vietos spaudoje rugsėjo 1 dieną perskaičiau, jog didžiausias šalies kurortas virsta didžiausia Lietuvos landyne, kurioje sudaromos visos sąlygos girtuokliauti, muštis, nevaržomai triukšmauti iki paryčių. Čia aš jau noriu paprieštarauti niekas sąlygų specialiai nesudaro, nereikia juodinti gyvenimo. Palanga tokia kaip visa Lietuva, bet, manyčiau, šviesių ir protingų atsiranda vis daugiau ir jų daugės.
Mykolas PARONŽIS
Palanga
© 2007 XXI amžius
|