Atnaujintas 2007 spalio 3 d.
Nr.74
(1571)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Urdomos kankinys“: misija – įvykdyta?

Marius KUNDROTAS

Viktoro Uspaskicho grįžimas daugeliui kelia klausimus – kodėl, kas paskatino? Nejau tolimosios Urdomos išeivis, Lietuvoje padaręs puikią verslininko ir politiko karjerą, būtų toks kvailas, kad grįžtų į laukiančios teisėsaugos glėbį be garantijų? O gal savo tėvynainio išsižadėjo pati Maskva, susitarusi su Lietuvos politiniu elitu? Rusiją valdančių struktūrų gebėjimą „įtikinti“ gerai žinome iš savo tautos patirties, kita vertus, – grįžtančiam V.Uspaskichui galėjo būti suteiktas tam tikras garantas: bėdoje nepaliksime, tu tik mūsų klausyk. Jei neklausysi – kaltink save patį: vis viena sėsi, o jei reikės – dar ir atgulsi.

Darbo partijos įkūrėjas ir „vėliava“ prisiima jau šiek tiek nuvalkiotą „kankinio“ vaidmenį, atimdamas monopolį iš Rolando Pakso. „Valstybininkams“ atsiranda puiki proga susivienyti prieš bendrą grėsmę – šio scenarijaus versiją iškėlė berods Saulius Stoma. Reikia pripažinti – tikėtina versija. Realu, jog Maskvos tikslas – ne paties V.Uspaskicho grįžimas, o mobilizuojantis veiksnys kur kas labiau rafinuotiems penktosios kolonos ešelonams. Vienok visa tai – tik daugiau ar mažiau įmanomos prielaidos.

Labiausiai į akis krenta akivaizdus politinis šios bylos aspektas. Juridinę pusę išsiaiškins teismai – kas davė, kam davė ir už ką. Svarbiausia, jog reikalai ir vėl liks neišspręsti iki galo.

Skandalingojo politiko suėmimas – pabrėžtinis ir demonstratyvus, lygiai kaip ir Gintaro Petriko. Kažin, ar šių „sprendimų“ sutapimas – atsitiktinis. Vienaip ar kitaip vienu metu „sugaunamos“ dvi stambiausios tarptautiniu mastu gaudytos žuvys. Dar kartą surandamas „atpirkimo ožys“, atsakysiantis už visą draugiją. EBSW byloje G.Petrikas tampa pagrindiniu ir vieninteliu kaltininku, o Gintaras Furmanavičius – vidaus reikalų ministru. Politinės korupcijos bylose prie kryžiaus kalamas V.Uspaskichas, o abonento byla – gražiai užglaistyta, AMB ir „Draugystės“ istorija – užtildyta, Tarandės tvoros tebestovi savose vietose. Užmiršti ir paties V.Uspaskicho kolegos – Antanas Bosas su neaiškiomis verslo operacijomis ir Žilvinas Padaiga su genocidinėmis sveikatos apsaugos „reformomis“. Kam klibinti ištisą tinklą, kai užtenka vienos ar dviejų parodomųjų bylų? Persistengus juk ir savus galima užkabinti – o kas gali būti baisiau „švogerinėje“ nomenklatūrinėje sistemoje?

Jei tik pavyks, bus užčiaupti teisybės ieškotojai paslaptingai žuvusių Juozapo Paliako, Gintaro Beresnevičiaus, Vytauto Pociūno bylose. Kai sučiumpami baisiausi Lietuvos bėdų kaltininkai, kas dar išdrįstų suabejoti puikiu saugumo, policijos ir teismų darbu? Dėl viso pikto sulaikomas net vienas žymiausių Lietuvos rezistentų – lietuviško šaunamojo ginklo „Vytis“ kūrėjas Algirdas Petrusevičius, viešųjų ryšių erdvėje prilygintas vos ne Osamai bin Ladenui. Dirba struktūros, oi, dirba.

„Urdomos kankinys“ čia pasirodė pačiu laiku. Struktūrų „balinimosi“ operacijai tai labai į naudą. Deja, tuo viską siekiama ir užbaigti. Savo laiku sužlugdytas desovietizacijos įstatymas virto liūdnu precedentu parodomiesiems ir paviršutiniškiems problemų sprendimams ateityje. Jei visuomenė „oriai“ nutylės, viskas analogiškai baigsis ir šį kartą. Asmuo bus nuteistas, problemos – liks.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija