Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Šv. Mykolas – kovotojas

Pilnų namų bendruomenės broliai Šv. arkangelo Mykolo atlaiduose Varėnoje

Varėna. Baigiantis rugsėjui, visi džiaugėsi paskutiniu šilumos alsavimu, gelstančiais ir krintančiais medžių lapais. Varėniškiai, rugsėjo 29 dieną, šeštadienį, atšventę trankiąją Grybų šventę, kitą dieną, sekmadienį, rinkosi į savo bažnyčios titulinius Šv. arkangelo Mykolo atlaidus. Gražiai išpuoštoje baltais rožių žiedais bažnyčioje visų laukė susitikimas su Jėzumi. Į atlaidus atvyko svečiai – Panaros Pilnų namų bendruomenės broliai su kun. Donatu Šukiu.

Broliai su visais parapijiečiais kalbėjo rožinio maldą. Labai daug esame girdėję ir skaitę apie šią bendruomenę, tačiau ne visiems teko su jais bendrauti. Po rožinio maldos parapijos klebonas kun. Valentinas Virvičius savo įžanginiu žodžiu apie Dievo gailestingumo liudijimus pristatė svečius. Paskui pakvietė brolį Virginijų pasidalyti savo patirtimi apie bendruomenę.

Brolis Virginijus sakė esąs nuoširdžiai dėkingas Dievui už suteiktą gyvenimo malonę, atvedusią į šią bendruomenę. Kas gi nežino žmogaus, turinčio vienokią ar kitokią priklausomybę? Svarbu suprasti to, klydusio žmogaus, gyvenimo kelią. Koks jis buvo iki nuopuolio ir praradimo: savųjų, sveikatos, būsto, turto, draugų ir paties savęs? Kas viliojo šį žmogų? Tikriausiai gyvenime jis ieškojo vien savo malonumų, o štai neteko visko.

Mes apsiprantame ir išmokstame gyventi su įvairiausiomis savo ligomis: cukriniu diabetu, vėžiu ir kitomis – ir kaip lengvai pasmerkiame žmogų, susirgusį priklausomybe nuo alkoholio, narkotikų ir kitų kvaišalų. Šis klastingas ir pražūtingas susirgimas plinta kaip maras, o jį gali išgydyti tik Jėzus Kristus ir mes, artimi jo žmonės, nuoširdžiai jam padėdami morališkai, tik jokiu būdu ne duodami penkis litus, kad „pataisytų sveikatą“, nes taip stumtume jį dar giliau į alkoholizmo liūną.

„Aš džiaugiuosi, – sakė brolis Virginijus, – kad, būdamas šalia, susipažįstu su jais, galiu juos pamilti, galiu jiems tarnauti. Aš pats praturtėju, kai žmoguje randu tai, kas Dievo jam duota gero. O duota mums apsčiai, tik, deja, to neįvertiname.“

Po šv. Mišių teko pasidalyti įspūdžiais su keletu žmonių. Visi kalbėjo panašiai: klausydami brolio Virginijaus, jo žodžius prisitaikė sau – kiek kartų nesuprato priklausomybę turinčio artimo: brolio, vyro, sūnaus, vaikaičio, marčios, matė vien jų kaltę, pyko ant jų, barėsi, keikė, kaltino. O Dieve, kada gi mums bus duota gailestingojo samariečio širdis? Rodos, meldžiamės ir tikime, o kai reikia mylėti artimą, kai reikia tarnauti, pritrūkstame gerumo ir išminties.

Homiliją sakė kun. Donatas. „Ką reiškia vardas kiekvienam iš mūsų? – klausė kunigas. – Štai mano vardas reiškia „dovanotas“. O ką reiškia Mykolo vardas? Kovotojas su blogio jėgomis. Šios parapijos tikintieji kviečiami kovoti su blogiu, o ne prisitaikyti, taikstytis – „taip seniau buvo“, „visi taip daro“ ir pan. Todėl turime kovoti su blogiu, nes kitaip kiekvieno žmogaus gyvenimą užvaldytų žmogiškasis „aš“, kuris veda į priklausomybę.“

Po šv. Mišių buvo adoracija, procesija. Žmonės skirstėsi į namus kiekvienas nešdamas savo širdyje gėrio trupinėlį ir pasiryžimą būti supratingesniu, geresniu kitam, savo artimui.

Deja, gatvėse tvyro ne tokia nuotaika. Po Grybų šventės priklausomybe alsuojančiųjų buvo pilna visur. Sudaužyti stiklai liudijo, kad daugelio širdyse šėtonas pasėjo savo sėklą. Norėtųsi, kad ir tokiose garsiose šventėse būtų puoselėjama žmonių blaivybė, juk linksmi galime būti ir be alkoholio. Deja, Grybų šventė virto samanės švente.

Danutė DRAUGELIENĖ,
Gyvojo rožinio maldos grupės vadovė

© 2007 „XXI amžius“