| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Mirė žymus Afrikos misionierius kardinolas A.Kozlovieckis, SJ Mindaugas BUIKA
Patyrė nacių represijas Popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą Zambijos sostinės Lusakos tikintiesiems ir Jėzaus Draugijos nariams mirus tos diecezijos arkivyskupui emeritui, žymiam Afrikos misionieriui jėzuitui kardinolui Adamui Kozlovieckiui (1911-2007). Dabartiniam Lusakos arkivyskupui Telesforui Džordžui Mpundu adresuotoje telegramoje Šventasis Tėvas su padėka priminė, kad rugsėjo 28 dieną miręs kardinolas A.Kozlovieckis buvo visiškai atsidavęs uoliajai vyskupiškai ir misionieriškai tarnystei, nesvyruojančiam įsipareigojimui skleisti Evangeliją, ir tuo iš esmės prisidėjo prie Visuotinės Bažnyčios stiprėjimo juodajame kontinente. Popiežius meldė Dievo mūsų gailestingojo atlyginti velioniui Bažnyčios hierarchui už jo iškilius darbus ir priimti jo kilniąją sielą į savo amžinosios Karalystės džiaugsmą ir ramybę. Adamas Kozlovieckis gimė 1911 m. balandžio 1 d. Huta Homorovska vietovėje (Pšemyslio diecezija), pietinėje Lenkijoje, tuomet priklausiusioje Austrijos imperijai. Baigęs vidurinę mokyklą 1929 m. liepos 30 d. įstojo į Jėzaus draugiją, studijavo teologiją įvairiose jėzuitų mokslo institucijose Krokuvoje, Liubline, Lvove. 1937 m. birželio 24 d. gavo kunigystės šventimus, tačiau sielovadinę veiklą netrukus turėjo nutraukti, kadangi Lenkiją okupavus nacistinei Vokietijai, 1939 metų rudenį, su kitais 24 dvasininkais buvo gestapo suimtas, Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu kalintas Aušvico ir Dachau konclageriuose ir tik 1945-ųjų pavasarį išvaduotas Jungtinių Valstijų kariuomenės. Rėmė Zambijos žmonių laisvės siekius Atgavęs laisvę išvyko į Romą, kur 1945 m. rugpjūčio 15 d. davė amžinuosius vienuolio įžadus. Savanoriškai pasirinkęs apaštalavimą Afrikoje, netrukus pradėjo darbuotis jėzuitų misijoje Šiaurės Rodezijoje (dabar Zambija). Pasižymėjo pastoracinėje, ypač švietėjiškoje veikloje, todėl Šventajam Sostui įsteigus Lusakos apaštališkąjį vikariatą buvo paskirtas jo pirmuoju administratoriumi. 1955 m. rugsėjo 11 d. konsekruotas vyskupu. Popiežiui Jonui XXIII plėtojant bažnytines struktūras atgimstančioje Afrikoje 1959-ųjų balandžio 25-ąją paskirtas naujosios Lusakos metropolijos arkivyskupu. Dalyvavo Vatikano II Susirinkime (1961-1965) ir pirmosiose Vyskupų Sinodo asamblėjose. Aktyviai veikdamas evangelizacijos baruose arkivyskupas A.Kozlovieckis taip pat rėmė Rodezijos žmonių kovą už tautinę laisvę. 1964 metais Zambijai tapus nepriklausoma valstybe, ganytojas siekė, kad tikinčiųjų bendruomenei vadovautų vietinės kilmės Bažnyčios hierarchai. Po pakartotinių prašymų, kad Lusakos ordinaru būtų paskirtas afrikietis, popiežius Paulius VI pagaliau patenkino jo norą, 1969 m. gegužės 29 d. priimdamas arkivyskupo A.Kozlovieckio atsistatydinimą. Tačiau ir atsistatydinęs liko Afrikoje, toliau veikė jam įprastoje evangelizacijoje iki 1989-ųjų, vadovaudamas Zambijos popiežiškajai misionierių draugijai. Už išskirtinius nuopelnus Bažnyčiai popiežius Jonas Paulius II 1998 m. vasario 21 d. konsistorijoje arkivyskupą A.Kozlovieckį pakėlė kardinolu. Ir gavęs aukščiausią bažnytinį titulą, kardinolas A.Kozlovieckis liko paprastu misionieriumi, pelnė ypatingą Zambijos žmonių pagarbą. 1987 metais buvo apdovanotas svarbiausiu Zambijos Laisvės ordinu. Kardinolas A.Kozlovieckis taip pat įvertintas pagrindiniais Lenkijos ir Prancūzijos valstybiniais apdovanojimais. Kardinolas A.Kozlovieckis spalio 5 dieną palaidotas Lusakos Kūdikėlio Jėzaus katedroje. Mirus kardinolui A.Kozlovieckiui, Kardinolų kolegija turi 180 narių, iš kurių 104 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti konklavoje.
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |