Atnaujintas 2007 spalio 12 d.
Nr.77
(1574)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Sutemos

Petras KATINAS

Portfeliukas
Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Spalio 7 dieną įvykę Seimo nario rinkimai Dzūkijos vienmandatėje apygardoje atskleidė vis labiau pūliuojančią piktžaizdę – piliečių abejingumą valstybės reikalams, įsitikinimą, jog „balsuok nebalsavęs niekas mano gyvenime nepasikeis“. Nusivylimas valdžia ir valdininkais tapo visuotinis. Jeigu kai kurie net rimti politikos stebėtojai skelbė, kad Seimo nario rinkimai Dzūkijoje bus generalinė repeticija po metų įvyksiantiems Seimo rinkimams, tai ta repeticija parodė, jog kitų metų spalyje įvyksianti rinkimų spektaklio premjera bus panašesnė į balaganą. Pagaliau problema netgi ne ta, kad žmonės neina balsuoti, o ta, jog atėjusieji pasodina valdžion gobšius savanaudžius, kuriuos net piliečiais vargu ar galima pavadinti. Juk kas gali įrodyti, kad 33 Seimo milijonieriams rūpi valstybė ir jos žmonės. Juk prieš trejus metus ateinant į Seimą tarp jų tebuvo tik aštuoni milijonieriai. Kaipgi Seime per trejus metus jie galėjo tokiais tapti? Todėl daugelis žmonių, kuriems dar neseniai buvo nesvetimi politiniai reikalai, visiškai nusisuko nuo politikos ir pasinėrė į buitinius rūpesčius. Žmones jaudina ir nervina nežabotas kainų augimas. Brangsta absoliučiai viskas. Laukinis kapitalizmas, Rusijos pavyzdžiu suklestėjęs Lietuvoje, išmokė žmones žiūrėti tiktai į savo piniginę, „vartotojo krepšelį“. Tai ne tik didžiosios visuomenės dalies rūpestis duona kasdienine, bet ir tų, kurie ieškodami ne tik „gardesnio valgio šaukšto“ išsilakstė po visą senąjį Europos žemyną, netgi Ameriką. Iš valdžios kabinetų pasigirdo balsai, raginantys sugrįžti, nes iš tiesų išvyko ne tik nuotykių ieškotojai, bet energingi, išsilavinę, rizikos nebijantys žmonės. Daugelis jų atsako, jog jie myli savo tėvynę, tačiau sugrįš į ją tiktai tada, kai ne tik finansinė padėtis, bet ir apskritai gyvenimo kokybė Lietuvoje taps panašia į tų šalių, kuriose jie gyvena. Nepatriotiška? Tikriausiai. Bet užtat be jokio melo ir tuščių deklaracijų, kurios kasdien sklinda iš aukščiausių valdžios tribūnų. Todėl aimanuoti, kad tik kas ketvirtas iš 40 tūkstančių Dzūkijos rinkėjų spalio 7 d. atėjo prie balsadėžių, o net 20 proc. iš tų atėjusių atidavė savo balsus iš Maskvos sugrįžusiam (ar sugrąžintam) „namų areštantui“ V.Uspaskichui rodo, jog, anot Šekspyro Hamleto, „kažkas supuvo mūsų karalystėje“. Todėl toks džiūgavimas kilo „darbiečių“ stovykloje, nežiūrint, kad konservatorių kandidatas Kęstutis Čilinskas aplenkė vėl dievuku, netgi kankiniu daromą Uspaskichą. Jokiu būdu negalima atmesti tokios galimybės, jog spalio 21 d. tie, kurie balsavo už socdemus, „valstiečius“, netgi patį Antaną Terlecką, savo balsus atiduos „namų areštantui“. Tikriausiai taip ir bus. Juk ne be reikalo „darbiečių“ flirtas su paksininkais jau artėja prie „santuokos“.

O netrukus šimtai „darbiečių“ protų drumstėjų kaip skėriai užplūs Dzūkijos miestelius ir kaimus. Nemokamą reklamą rusų oligarchui daro ir teismai, skubos tvarka nagrinėdami pastarojo advokatų skundus. Visai nesvarbu, kad Dzūkijoje išrinktam Seimo nariui parlamente reikės padirbėti tiktai nepilnus metus, „darbiečių“ ir jų tikrųjų šeimininkų planas visiškai aiškus: būsimuosiuose Seimo rinkimuose vėl turėti, jeigu ne daugumą, tai bent solidžią frakciją ir, susitarus su „valstiečiais“, paksininkais, visokiais pseudoliberalais, įsitvirtinti valdžioje. Tokia įvykių eiga visiškai tikėtina, tuo labiau kad nors „charizmatiško“ premjero ir jo partijos reitingai dar pakankamai aukšti, tačiau „darbiečiai“, padedami patyrusių Maskvos viešųjų ryšių specialistų, jau padarys viską, kad visą kaltę dėl brangstančio pragyvenimo, tiksliau, išgyvenimo, galėtų suversti „dviem K“ – tai yra premjerui G.Kirkilui ir konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui. Kadangi pastarasis prie to brangymečio irgi prisidėjęs, „darbiečių“ oratoriai K.Daukšys, L.Graužinienė, iškart pasigriebę tuos „du K“, kasdien kala žmonėms į galvas. Ir niekur čia nesidėsi, nes bukinti piliečius padeda ir arogantiškas G.Kirkilo protežė, finansų ministras H.Šadžius. Vien ko vertas jo patarimas galo su galu nesuduriantiems žmonėms nevalgyti ikrų šaukštais, nepirkti brangių produktų, o tenkintis tomis nuograužomis, kurios liks nuo senosios ir naujosios nomenklatūros puotų stalo. Tokie pareiškimai gali paskatinti pusbadžiu gyvenančius rinkėjus balsus atiduoti pirmam sutiktam avantiūristui, žadančiam šviesų rytojų. Antra vertus, jeigu per būsimuosius Seimo rinkimus pasikartos ta pati tendencija, kaip per rinkimus Dzūkijoje, tai, anot vieno šmaikštaus žurnalisto, gali atsitikti taip, jog kandidatų į būsimąjį parlamentą bus daugiau nei rinkėjų.

Skelbiama, jog spalio 7-ąją Dzūkijos rinkimų apygardoje įvykęs balsavimas kainavo apie 600 tūkstančius litų, o antrajame rinkimų rate kaina dar labiau išaugs. Tokiu būdu vienas parlamentaras, sėdėsiantis naujoje patogioje kėdėje „geriausioje Europoje“ parlamento posėdžių salėje, mokesčių mokėtojams kainuos milijoną. O jeigu kas nors suskaičiuotų, kiek tūkstančių „darbiečiams“ kainavo ir dar kainuos jų masinis desantas į Dzūkiją, tai sumelė būtų nepalyginamai didesnė. Aišku, tai vieni niekai, palyginus, pavyzdžiui, su draugės Kazimiros išmestais 20 (ne 15!) milijonų nežinia kam reikalingam artojų varžybų spektakliui. Todėl sunku suprasti, kodėl premjeras, nutaisęs susirūpinusį veidą, aimanuoja, kad valstybės biudžetas būtų sužlugdytas, jeigu būtų padidinti mokytojų atlyginimai. O štai visiems puikiai žinoma „leidinių grupė“ ėmė aimanuoti, kad Vilniaus tarptautinis forumas, kuriame šią savaitę svarstomi energetikos priklausomybės sumažinimo klausimai, kainuos „net milijoną“. Visiškai aišku, kam naudinga pūsti miglą apie neva brangiai kainuojančius tarptautinius renginius, jų metu įvedamus transporto apribojimus ir t. t. Ne pirmas kartas, kai tarptautiniai forumai, vykstantys mūsų sostinėje, pateikiami kaip bereikalingas išlaidavimas. Kai kam labai nesinorėtų, kad Lietuvos balsas, jos noras nutrūkti nuo Rusijos energetinio pavadžio, būtų išgirstas.

Ką ten nupirkti žiniasklaidininkai! Štai naujienų tinklalapis „Alfa.lt“ paskelbė Liepos Pečeliūnaitės straipsnį „Universitetų auditorijose – sovietinė propaganda“. Jame atskleidžiamas istorikų Liudo Truskos ir Algio Kasperavičiaus istorijos paskaitų studentams turinys. Paskaitose dėstoma apie tai, kad „radikalai pokario partizanai užtraukė didžiulę gėdą Lietuvai“, jog Lietuvos apskritai neturi būti, nes pasaulyje realiai tėra tiktai trys valstybės ir t. t. Svarbiausia, kad šie istorikai bruka tokias mintis Pedagoginio universiteto studentams, kurie patys netrukus mokys vaikus istorijos. Ir visi tyli. Dargi „nepriklausoma“ žiniasklaida kasperavičiams ir truskoms mielai suteikia tribūną juodžiausių stalinistinių laikų propagandai skleisti. Todėl ne be reikalo kitą dieną po rinkimų Dzūkijoje „darbiečiai“ surengė didžiulę puotą, kurioje upėmis liejosi tauriausi gėrimai, stalai lūžo nuo įmantriausių valgių gausybės. Jau kalbama, kad V.Uspaskichas tuo baliumi nušluostė nosį net pačiam A.Brazauskui, surengusiam daugiadienę gimtadienio puotą. Ir kaip nepuotausi, jeigu jau profesoriai, nepriklausomos Lietuvos istorikai šaukte šaukia, kad mus vėl „priglaustų motina Rusija“. Ir tai ne juokas. Juk iki šiol buvo sakoma, kad Dzūkijos žmonės yra tikri patriotai, partizanų palikuonys. Matant tokius dalykus, nėra ko stebėtis, kad daugelį Lietuvos žmonių, kuriems dar nesvetima Tėvynės meilė, patriotizmas, pasiaukojimas, tokie dalykai varo į juodą neviltį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija