Pirmasis puslapis
Aktualijos
Fotografija
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Apie dvasininkų kultūrinę veiklą

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Spalio 4 dieną Vilniuje, Signatarų namuose, gausiai susirinkusiems renginio dalyviams buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista knyga „Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900-1945“. Tai straipsnių rinkinys tokiu pačiu pavadinimu 2005 m. spalio 6 d. vykusios konferencijos, konferencijų ciklo „Vilniaus kultūrinis gyvenimas“ tąsa. Knygos sudarytoja, pagrindinė konferencijos organizatorė – dr. Alma Lapinskienė, redaktorė – Vanda Šatkuvienė. Knygą recenzavo habil. dr. Vytautas Vanagas ir habil. dr. prof. Juozas Girdzijauskas. Gražią ir prasmingą išvaizdą knygai suteikė dailininkas Rokas Gelažius. 248 puslapių leidinyje išspausdinta 20 straipsnių, kuriuose atskleidžiamas įvairių konfesijų dvasininkų gyvenimas ir veikla Vilniuje arba jų ryšiai su Vilniumi. Straipsnius iliustruoja šeši lapai nuotraukų, dokumentų faksimilių, ekslibrisų ir spaudų.

Knygoje „Vilniaus kultūrinis gyvenimas...“ aprašyti šie dvasininkai: kan. Juozas Tumas-Vaižgantas (Ilona Čiužauskaitė), arkiv. Mečislovas Reinys (Aldona Vasiliauskienė), kun. Janas Kurčevskis (Miečislavas Jackevičius), kun. Juozas Ambraziejus (Viktoras Petkus), kun. Adamas Stankevičius (Halina Vojcik), kun. Vincas Gadliauskas (Nina Petkevič), kun. Večeslavas Bagdanovičius (Larisa Ščavinskaja, Jurijus Labyncevas), tėvas Simeonas Egupenokas (L.Ščavinskaja, J.Labyncevas), arkiv. Feodosijus (Pavelas Lavrinecas), kunigai Jonas Skuodis ir Vincas Zajančkauskas (Alma Lapinskienė), kun. Pranas Bieliauskas (Audronė Augaitytė), kun. Kristupas Čibiras (Aldona Žemaitytė), kun. Juozapas Stankevičius (Skirmantė Smilingytė-Vaivadienė).

Šiuose straipsniuose analizuojama to meto situacija: „Sakralinė Vilniaus erdvė“ (Algis Kašėta), „Vilniaus mokyklų kapelionai 1900-1945 metai“ (Vaclovas Aliulis), „Lietuvos karaimų tautinio tapatumo išsaugojimas: dvasininkų vaidmuo“ (V.Petkus), „Kunigai – Vilniaus lietuvių draugijų pirmininkai“ (Jūratė Burokaitė), „Dvasininkai: tarp sakralumo ir socialumo“ (Anelė Vosyliūtė).

Knygos pristatymas prasidėjo muzikine įžanga. Muzikos akademijos studentės vokalistė Agnė Sabolytė ir jai akomponavusi Ugnė Antanavičiūtė atliko Vytauto Paltanavičiaus kūrinį „Numirti jie nebijo“, Jono Sakalausko „Rašytoja“ ir Mirtos ariją iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“. Klausytojai buvo sužavėti A.Sabolytės balso tembro ir artistiškumo. Renginys užbaigtas Kazio Bradūno sonetais: „Rytas mano mieste“, „Vilniaus varpai“ ir „Legenda“ (iš knygos „Vilniaus varpai“), kuriuos jausmingai skaitė aktorė Irena Plaušinaitytė.

Knygos pristatymui vadovavusi A.Lapinskienė papasakojo, kaip kilo idėja organizuoti konferencijas, skirtas Vilniaus kultūriniam gyvenimui, ir jų medžiagą leisti atskiromis knygomis. Šįkart pristatoma knyga – tai jau šeštos tokios konferencijos rezultatas, liudijantis, kad kultūrinį gyvenimą atskleisti svarbu ne tik tyrinėtojams, bet ir visuomenei, kad šią temą galima nagrinėti įvairiausiais aspektais.

Straipsnių autoriai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėję dalyvauti knygos sutiktuvėse, atsiuntė sveikinimus. Renginyje kalbėjo šio straipsnio autorė, V.Petkus, Henrikas Petkevičius, iš Maskvos atvykęs J.Labyncevas, P.Lavrinecas, J.Burokaitė, Šlapelių muziejaus direktorė Alma Gudonytė, Giedrius Papinigis, Anykščių dekanas kan. Stanislovas Krumpliauskas. Visi kalbėtojai akcentavo didžiulį A.Lapinskienės darbą buriant konferencijų pranešėjus, jos sugebėjimą iš jų išreikalauti moksliškai parašytus straipsnius leidiniui, apie vargo kelius ieškant lėšų knygos leidimui.

Kiekvienas prelegentas palietė jam svarbias ir opias problemas, sietinas ir su straipsnių herojais – dvasininkais ir su nūdienos politika. Su nuostaba apgailestauta, kad pasiaukojamu pasauliečių mokslininkų darbu tiriant dvasininkų veiklą, jų indėlį į Vilniaus kultūrinį gyvenimą, dvasingumo stiprinimą bei tautos savimonės brandinimą visai nesusidomėjo nei Prezidentūros, nei Vyriausybės, nei Seime dirbantys atsakingi pareigūnai, kuruojantys religinius klausimus. Užtat pasidžiaugta, kad renginyje dalyvavo nors vienas dvasininkas – Anykščių dekanas kan. S.Krumpliauskas (dera pastebėti, kad jis ne pirmą kartą atvyksta į renginius Signatarų namuose).

Įspūdingas buvo ir kan. S.Krumpliausko žodis. Jis ragino mokytis atskirti esmines gyvenimo savybes, pagarbą ir meilę savo krašto istorijai, papročiams. Kanauninkas akcentavo dvasingumo svarbą, gėrio sklaidą, tvirtą tikėjimą bei jo liudijimą visur ir visada.

© 2007 „XXI amžius“