Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia“

Laima MACYTĖ

Prie paminklo „Prisikėlimo“ apygardos partizanams“ šoka Šeduvos gimnazijos tautinių šokių kolektyvas. Kairėje – klebonas kun. Tomas Kedušis

Paminklą „Prisikėlimo“ apygardos partizanams atidengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, „Prisikėlimo“ apygardos vadas Juozas Mocius

Iškilminga eisena iš bažnyčios į Laisvės aikštę

Šeduvos seniūnas Kostas Dočkus

Kalba LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė

Patys mažiausieji Šeduvos gyventojai leidžia balandžius

Susirinkusieji pagerbti laisvės kovotojus

Šventės svečiai

Spalio 14 dieną Šeduvos miesto bendruomenė ir svečiai rinkosi į didelę ir gražią šventę – prisiminti ir pagerbti tautos istoriją, pasidalyti tarpusavio bendravimo džiaugsmu. Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovotojus aukojo parapijos klebonas kun. Tomas Kedušis. Jose dalyvavo partizanai, partizanų ryšininkai ir artimieji, tremtiniai, šventės svečiai ir šeduviečiai. Paskui visi ėjo į Laisvės aikštę, kur buvo iškilmingai atidengtas paminklas „Prisikėlimo“ apygardos partizanams. 1944-1953“. Šventinę nuotaiką palaikė muzikinė-poetinė kompozicija, kurią parengė ir atliko Šiaulių dramos teatro aktorė Olita Dautartaitė ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vadovas doc. Gediminas Ramanauskas). Meninė programa buvo atlikta Šeduvos gimnazijos aktų salėje. Visi nuoširdžiai džiaugėsi gražiai organizuotu ir šventišku bendruomenės renginiu.

Malda

Dar gerokai prieš vidudienį Šeduva jau šurmuliavo ir gyveno jaudulio džiaugsmu: reikliu žvilgsniu kontroliuojantys padėtį šeimininkai, sutinkantys kiekvieną svečią ir saviškį, besisveikiną garbaus amžiaus žmonės ir jų vaikaičiai, organizacijų ir įstaigų atstovai – visi, žinantys bei suprantantys šios šventės prasmę ir iškilmingumą.

Bendruomenės šventė buvo pradėta malda už tautos laisvės gynėjus. Tyliai, ištirpę minioje, meldėsi parapijos bažnyčioje žuvusiųjų artimieji ir bendražygiai. Baltaplaukiai, pasiramsčiuodami lazdelėmis, apsupti jaunimo, moksleivių, šeduviečių ir svečių – visi susikaupė maldai už tuos, kuriems bendruomenė reiškė pagarbą ir dėkingumą.

Paskui buvo iškilmingai sutikti ir palydėti į Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią garbūs svečiai. Per šv. Mišias, aukojamas už laisvės gynėjus, bažnyčia buvo pilnutėlė – „kaip per atlaidus“. Visiems be galo malonu buvo matyti daug gimnazijos moksleivių, mokytojų. Po šv. Mišių visi ėjo į miesto centrą. Ten buvo atidengtas ir pašventintas paminklas „Prisikėlimo“ apygardos partizanams.

Iškilmės miesto centre

Iš bažnyčios šventės dalyviai iškilminga eisena pasuko į Laisvės aikštę. Juos pasitiko Šeduvos gimnazijos pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Kęstučio Meškausko. Įtaigus ir įsimenantis aktorės O.Dautartaitės poetinis žodis susirinkusiesiems darė didelį įspūdį. Aktorė skaitė Jono Strielkūno eilėraštį „Lietuvai“: „Ir tenai, kur po visų klajonių/ Žemėn atsiguls mana galva,/ Nerašykit mano vardo, žmonės,/ Parašykit, žmonės: Lietuva“. Po orkestro šaukinių iškilmių vedėjas krikščionis demokratas, rajono Tarybos narys, Šeduvos gimnazijos mokytojas Arvydas Kavaliauskas pradėjo Laisvės paminklo atidengimo šventę. Ta iškilmė – lyg malda, skiriama kovotojams už Lietuvos laisvę, partizanams, kurie stojo į nelygią kovą su nepalyginamai stipresniu ir nežmoniškai žiauriu priešu – Sovietų Sąjunga.

„Prisikėlimo“ apygarda įkurta 1948 m. balandžio 1 d. „Įkurta „Prisikėlimo“ apygarda tiek dėl savo geografinės padėties, tiek dėl joje dirbusių asmenybių tapo jungiamąja grandimi bei tarpininke tarp Lietuvos vakarinių ir rytinių partizanų sričių. „Prisikėlimo“ apygardoje savo veiklą buvo sukoncentravusi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vyresnioji partizanų vadovybė. Ši apygarda tapo ir savotišku partizaninės spaudos leidybos centru“, – priminė istorijos faktus renginio vedėjas.

Paminklą atidengti buvo patikėta Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei Daliai Kuodytei ir „Prisikėlimo“ apygardos vadui Juozui Mociui. Buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Paminklą pašventino Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos klebonas kun. T.Kedušis. Radviliškio politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“ padainavo dainą „Lietuvos partizanams“. Po Seimo pirmininko V.Muntiano kalbos iš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus patrankos buvo paleistos trys salvės: „Už laisvę!“, „Už laisvės kovotojus!“, „Už Lietuvą!“ Kalbėjo Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Po to tylos minute pagerbtas žuvusiųjų atminimas.

„Rezistencinės kovos metais buvo išžudyta apie 22 tūkstančius geriausių Lietuvos sūnų ir dukrų. Beveik visi jie žuvo. Paniekinti, numesti ant gatvių grindinio, jie buvo apraudoti ir apdainuoti, nežiūrint jokių žiaurių draudimų. Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio, kuriame nebūtų buvę niekinami partizanų lavonai. Juos numesdavo aikštėse ant grindinio, išrengtus, išdarkytus. Lavonai gulėdavo kelias paras, o kartais net savaitę. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras turi daugybę įrodymų, daugybę tomų medžiagos apie partizanų veiklą, rezistencines kovas Lietuvoje. Šio centro iniciatyva šiandien Šeduvoje atidengtas paminklas „Prisikėlimo“ apygardos partizanams. 1944-1953“, – sakė A.Kavaliauskas.

Kalbėjusi LGGRTC direktorė D.Kuodytė džiaugėsi, kad tai jau septintasis paminklas Lietuvoje, kuriuo įamžintas laisvės kovotojų atminimas. Šio paminklo autoriai – skulptorius Romanas Kazlauskas, architektai Arūnas Eduardas Paslaitis ir Viktorija Marija Paslaitytė. Iškilmėse dalyvavo ir kalbėjo kraštietis, Lietuvos Seimo narys, susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko pulkininkas Arūnas Gudavičius. Pagarbiai į laisvės kovotojus, jų gimines ir artimuosius, minėjimo dalyvius kreipėsi Šiaulių apskrities viršininko pavaduotoja Emilija Laurutienė.

Šeduvos seniūnas Kostas Dočkus džiaugėsi šia švente ir dėkojo visiems, kurie dalyvavo renginyje ir savo darbu, rūpesčiu padėjo, kad tokia šventė įvyktų. Seniūnas padovanojo paminklo maketus šventės svečiams ir projekto vykdytojams. „Amžinybė tikriausiai panaši į muziką, – sakė seniūnas. – Tebus tenai paguosti visi kankiniai, nužudytieji ir pavergtieji. Tebus tenai paguosti visi pažemintieji ir nuskriaustieji, iš kurių išplėšė tėvynę, namus, viltį, gyvybę. Tebus tenai paguosta motina, susižėrusi vietoj sūnaus į prijuostę sukrešėjusio kraujo gumulus ir pakasusi juos po bijūnų krūmais. Tebus paguosti visi, kurie meldžiasi tikėdami, jog bus išgirsti, išgelbėti, išganyti, jog tamsoje tvykstels skliautas ir tėviškės balsas pratars: atleiskit, kad mano išbandymai buvo per sunkūs ir kad per daug perkėliau nuo savo ant jūsų pečių.“

Tautinių šokių kolektyvo, vadovaujamo Joanos Vasiliauskienės, šokėjai, apsupę paminklą, padėjo girliandą žuvusiųjų atminimui. Šventės svečiai pasirašė Šeduvos miesto bendruomenės garbės knygoje.

Minėjimas toliau buvo tęsiamas Šeduvos gimnazijos aktų salėje. Iškilmingą šventinę poetinę kompoziciją atliko aktorė O.Dautartaitė ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Tai buvo graži pilietinio tautiškumo ugdymo mokykla. Jaukioje gimnazijos salėje meninės programos klausėsi partizanų ryšininkai ir artimieji, tremtiniai, svečiai, miesto bendruomenės vadovai, mokytojai, moksleiviai.

Karališko miesto pareiga

Tas laikotarpis – 1944-1953 metai – nėra tik istorija. Tas laikotarpis dar gyvas artimųjų, ryšininkų, bendraminčių atmintyje; dar kraujuoja, dar gyvi atsiminimai apie išniekintus partizanų lavonus toje pačioje aikštėje ir prie stribyno. Ir kaip nesidžiaugsi už tuos, kurie nors pasiramsčiuodami lazdelėmis atėjo į šventę, nuoširdžiai dėkojo LGGTRC direktorei D.Kuodytei – kaip savo vaikaitei – už pagarbą tautos gynėjų atminimui. Jie nepažįstami, tačiau savi, artimi. Tai Šeduvos miesto bendruomenės bruožas: čia visi lygūs, savi ir reikalingi; vienodas dėmesys parodytas ir Seimo pirmininkui, ir darželinukams, atsinešusiems į iškilmę balandžius, kurie buvo paleisti į dangų.

Su šeduviete, buvusia partizanų ryšininke Aleksandra Skačkauskaite-Kuodzevičiene, kurios jauniausias brolis Jonas žuvo, susitikome miesto kapinėse. Jos žodžiais tiktų apibendrinti šventės prasmę ir didingumą: „Dieve mano, ar galėjome tikėtis, kad taip bus? Nesigailėtų mūsų broliai savo vargo, kančių, gal net savo gyvybės, jei matytų, kaip dabar jie prisimenami“. Ir nubraukė ašarą. Tai jau ne Šeduvos miesto, o Lietuvos stiprybė ir garbė.

Šeduva, Radviliškio rajonas

© 2007 „XXI amžius“