Atnaujintas 2007 spalio 19 d.
Nr.79
(1576)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Egzaminas? Geriau vėliau negu niekad!

Edmundas Simanaitis

Seimo nariai A.Kubilius ir P.Jakučionis parengė įstatymo dėl „SSRS valstybės komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ pakeitimo įstatymo projektą.

Pagrindinės sąvokos

Projekte pateikiamos trys pagrindinės šiame įstatyme vartojamos sąvokos:

„SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) – nusikalstama organizacija, vykdžiusi karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje.

VSK kadrinis darbuotojas – asmuo, kuris VSK-e užėmė etatinio kariškio pareigas ar kitoks darbuotojas, kurio pareigybė arba padalinys (struktūra), kuriame jis dirbo, yra nurodyti Vyriausybės patvirtintame sąraše.

VSK rezervo karininkas – asmuo, įtrauktas į VSK rezervą, kuris buvo VSK mobilizacinė dalis, skirta veikti ypatingojo periodo (karo grėsmės, karo pradžios, stichinių nelaimių ir masinių riaušių metu) ir karo atvejais.“

Pirmoji pastraipa taisytina. Okupanto represinės struktūros vykdė nusikaltimus, represijas, terorą ir politinį Lietuvos Respublikos piliečių (gyventojų) persekiojimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungos teritorijoje bei užsienyje.

Pasitikėjimą reikia pateisinti

Pasitikėjimo prezumpcija, kuri dvelkė iš kiekvienos Kovo 11-osios Akto eilutės ir buvo adresuota visiems atsikūrusios Respublikos piliečiams, nepasiteisino. Tiesą pasakius, ji negalėjo pasiteisinti. Tą suvokė ir Atkuriamojo Seimo nariai ir daugelis tautinę savimonę puoselėjusių gyventojų. Svetimos kariuomenės divizijomis užtvindytame krašte suaktyvintos parengties sąlygomis veikė visos okupanto represinės struktūros ir šakotas bildukų bei slaptųjų informatorių tinklas.

Tuo metu svarbiausias valdžios uždavinys buvo išsaugoti rimtį ir stabilumą krašte. Sąjūdžio pagimdyti politikos lyderiai gebėjo neutralizuoti dirbtinių autonomijų ir tiesioginio karinio smurto grėsmes. Kai žlugo rugpjūčio pučas Maskvoje, buvo atsikvėpta. Tačiau ta išskirtinai palankia proga priimti radikalius nacionalinį saugumą stiprinančius teisės aktus nebuvo deramai pasinaudota. Okupanto represinių struktūrų keliamos grėsmės ir pavojai nebuvo tinkamai įvertinti, o struktūrų darbuotojų veikla teisės aktais nebuvo pakankamai apribota.

Penktosios kolonos stuburas?

Apmaudu, kad laiku nesukaupus politinės valios buvo leista „artimojo užsienio“ spectarnyboms užvaldyti vieną iš pačių svarbiausių nacionalinio saugumo atramų – VSD. Bulvarinės spaudos su pasimėgavimu gromuliuota A.Petrusevičiaus istorija rodo, kad tuometinis VSD vadovas, užuot vykdęs grėsmių nacionaliniam saugumui prevenciją, planavo ir rengė provokacijas. Minėta provokacija pasinaudojo kai kurios politinės jėgos rinkimų kampanijoje.

Neišspręstos mįslės plk.V.Pociūno žūties byloje meta šešėlį visam departamentui.

Žiniasklaida pasikartodama išbūgnijo seną taisyklę – buvusių čekistų nėra, nebūna ir būti negali. Lietuvos Respublikos VSD tuomet vadovavo okupanto represinės struktūros karininkas. Sveiku protu sunku suvokti tokias realijas, kai svetima kariuomenė išvedama, kadangi tai iš principo nesuderinama su Nepriklausomybės sąvoka, o represinių struktūrų darbuotojai paliekami tarpti priedangos firmose. Kas gali paneigti, kad jie dar netapo penktosios kolonos stuburu grėsmių ir pavojų akivaizdoje?

Kam naudingos VSD sumaištys?

Kita vertus, nepateisinamai ilgai užsitęsę „eksperimentai“ su politikuojančiu ir antivalstybines provokacijas rengiančiu VSD, be jokios abejonės, kėlė susidomėjimą ne tik Briuseliui, ne tik NATO, bet ir Kremliui. Pastarasis tradiciškai ypač suinteresuotas Lietuvos valstybės prestižo menkinimu.

Projekte numatyta VSK kadriniams darbuotojams penkeriems metams apriboti teisę eiti pareigas, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigas, dirbti valstybinių bei savivaldybių mokyklų vadovais ir mokytojais.

Nebus leidžiama eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų; dirbti Krašto apsaugos sistemoje, Valstybės saugumo departamente; eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje, atlikti tikrosios karo tarnybos; būti saugos tarnybos ar saugos padalinio, kuris saugo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę, vadovais.

VSK rezervo karininkams iki 2012 metų pabaigos suvaržymų numatoma mažiau. Jie negalės eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigų;

Egzaminas tautos atstovams

Įstatymas kuriamas praktiškai vienai Seimo kadencijai. Galiojimo laikas kelia pagrįstų abejonių. Jauni čekistai, Atgimimo metais darbavęsi represinėse struktūrose, po penkerių metų bus dar labai darbingo amžiaus ir tada galės „teisėtai“ skverbtis į valstybinę tarnybą. Nerealu manyti, kad Rusijoje dabar valdanti šalį represinio aparato autokratiška „grietinėlė“ po penkerių metų geranoriškai užleis vietą demokratinėms jėgoms. Nereikėtų svarbaus įstatymo galiojimo laiką dirbtinai iš anksto riboti.

Bet kokiu atveju šio įstatymo svarstymas ir priėmimas taps, nori ar nenori, visų tautos atstovų pilietiškumo egzaminu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija