Atnaujintas 2007 spalio 19 d.
Nr.79
(1576)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Laikas praregėti

Nežinau, ar gali Tėvynę mylintis lietuvis bendradarbiauti su komunistais, vadinamaisiais „stukačiais“, masonais? Apsidairę aplink pamatysime, kiek daug tokių rasime aplink mus. Ar tokius galima laikyti Tėvynę mylinčiais tikrais lietuviais? Manau – ne.

Galima vertinti tik tuos kareivius, kurie drąsūs... Vertinti tik tuos, kurie už tiesą, gėrį, prieš visas mus supančias blogybes eina į kovą, aukodami viską, net rizikuodami gyvybe... Ir šiandien Lietuvoje daug tokių apsimetėlių, nesąžiningų kariautojų stoja į niekingą kovą su tikrais, mylinčiais Tėvynę kariais...

Ypač tai akivaizdu pažiūrėjus į mūsų seimūnus, lakstančius iš partijos į partijas, kad tik išsilaikytų valdžios olimpe... Šis jų lakstymas jau peržengė visas normos ribas, todėl norisi klausti Lietuvos rinkėjų, nejaugi jie dar gali už tokius parsidavėlius balsuoti per rinkimus?

Tokios mintys kyla skaitant bulvarinius laikraščius („Sekundę“, gudriai rafinuotus „Panevėžio rytą“, „Respubliką“, „Lietuvos rytą“ ir gausybę kitų). Tie redaktoriai, aplenkdami tiesą, numoję ranka į Tėvynę, eilinį tautietį, siekia tik milijonų...

Kodėl mūsų žmonės, nors dauguma laiko save katalikais, nepastebi ir neskaito katalikiškos spaudos („XXI amžius“, „Artuma“, vaikučiams – „Kregždutė“ ir kitų), kurie rašo tiesą, skleidžia gėrį, pasakoja gražius gyvenimo pavyzdžius, rašo apie įžymius mūsų tautos žmones. Juose daug istorijos, o kartu ir politikos, kurią turėtų gerai žinoti ir suprasti kiekvienas išprusęs pilietis. Šie leidiniai ir pigesni... Manau, reikėtų nusisukti nuo Lietuvos priešų skleidžiamos demagogijos, kad politika – nešvarus dalykas...

Norėtųsi apginti gerbiamą kunigą A.Keiną (Uliūnų kleboną). Tai – neeilinis, Lietuvą mylintis, drąsus kareivis. Tai – kunigas, keliantis viešumon visas blogybes, atvirai kovojantis su tautos priešais, norinčiais sunaikinti tautą...

Rašau tai drąsiai, nes prieš ketverius metus „Panevėžio ryto“ žurnalisto Almanto Šakio ir kitos žurnalistės su rusiška pavarde buvau apšmeižta – tikriausiai dėl to, kad išleidau patriotinių eilių knygutę, kurią dykai dalijau mūsų jaunimui, mokiniams, kad rašiau tiesą apie valdančiąją nomenklatūrą, jos, kaip tautos priešų, nesąžiningus, suktus darbus... Todėl labai norėtųsi, kad visa kunigija stotų į labai aktyvią, nesavanaudišką kovą su mūsų tautos priešais. Kad jie visi eitų garbiojo kunigo Mykolo Krupavičiaus takais... O tai – didelė jėga, kurios labai reikia, kad gėris nugalėtų!

Regina Prascevičienė

Obeliai, Rokiškio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija