|
Piligrimystės keliai
Piligrimystė vis labiau populiarėja. Šįmet ne vieną kartą lankėmės šventose vietose. Išvykoms vadovavo Nariūnuose gyvenanti Aldona Ramanauskienė. Kelionėje ji visuomet papasakoja tos vietos istoriją, pakviečia pasimelsti ar pagiedoti.
Šį kartą vykome į Šiluvą. Pakelėje aplankėme Tytuvėnų vienuolyną, gėrėjomės jo architektūra, lipom Kristaus Kančios laiptais, žvalgėmės bažnyčioje.
Nuo Tytuvėnų iki Šiluvos giedojom giesmes, skirtas Dievo Motinai Marijai, o atvykę į vietą jau radom Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių, aukojantį šv. Mišias už kunigus, diakonus, vienuolius.
Daug gražių žodžių, skirtų tai šventei, girdėjom pamokslo metu. Lankėmės koplyčioje. Kokia didinga Šv.Mergelės Marijos statula! Rodos, tuoj nusileis ant žemės, visus apglėbs, paguos. Žmonija laukia tos pagalbos, nes nebepajėgia susitvarkyti su savo gyvenimu: klysta tėvai, klysta jų vaikai. Tik nuoširdi malda padėtų tas klaidas atitaisyti.
Ir aš vienu metu turėjau didelę bėdą dėl ligos buvau atgulusi į patalą, nebegalėjau vaikščioti. Su ašaromis akyse meldžiausi, Mariją prašydama pagalbos. Ji man padėjo šiandien vaikštau išsitiesus, dar padedu reikalui esant kitiems.
Po pamaldų važiavom į Kryžių kalną. Net aiktelėjau, kaip ten dabar gražu, sutvarkyta, o kryžių
jau turbūt niekas nebesuskaičiuos (net mūsų šeimos nuvežto neberandu).
Grožėjomės vienuolyno pastatu, didinga koplyčia, pro kurios didžiulį langą matyti visas Kryžių kalnas. Pakilę prie Šv.Mergelės Marijos statulos sugiedojom Marija, Marija, pasimeldėm ir pasisėmę dvasios stiprybės išvykome namo.
Emilija GRYBAUSKIENĖ
Subačius, Kupiškio rajonas
© 2007 XXI amžius
|