Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Varšuva: padėtis vis kaista

Artėjant dvejais metais paankstintiems Lenkijos Seimo rinkimams (jie įvyks jau šio mėnesio 21 dieną, t.y. poryt), priešrinkiminė audra vis labiau stiprėja. Valdančioji brolių Lecho ir Jaroslavo Kačynskių partija „Teisė ir teisingumas“ šių rinkimų laimėjimo atveju pasirengę pakeisti Lenkijos Konstituciją, kuria būtų apribotos Konstitucinio teismo ir profsąjungų galimybės, nes šios institucijos, pasak premjero Jaroslavo Kačynskio, įgavo pernelyg daug valdžios ir piktnaudžiauja ja. J.Kačynskis taip pat užsiminė, kad būsimose Konstitucijos pataisose Lenkijos prezidentui būtų suteikta kur kas daugiau galių ir teisių – tarp jų ir teisė paleisti Seimą, įvesti nepaprastą padėtį ir valdyti pagal nepaprastuosius įgaliojimus.

Po tokio Jaroslavo Kačynskio pareiškimo opozicija pakėlė tiesiog pragarišką triukšmą. Ne tik liberalioji „Piliečių platforma“, bet ir buvę komunistai, pasivadinę Kairiųjų demokratų sąjunga, ėmė šaukti, kad broliai L. ir J. Kačynskiai seka Rusijos prezidento V.Putino pavyzdžiu ir siekia Varšuvoje įvesti panašią diktatūrą kaip Kremliuje. Naivu būtų manyti, kad Jaroslavas Kačynskis, prabilęs apie Konstitucijos keitimą, prarado sveiką protą ir nebežino ką kalba. Nežiūrint į tai, kad „Piliečių platformos“ lyderis Donaldas Tuskas nuolat skelbia, kad jo partija užtikrintai laimės pirmalaikius Seimo rinkimus, paskutiniais žurnalo „Wprost“ apklausos duomenimis, likus iki rinkimų porai savaičių, juos laimėtų brolių Kačynskių „Teisės ir teisingumo“ partija, kuriai pranašaujama net 42-43 proc., rinkėjų balsų. D.Tusko liberalai esą turėtų gauti daugiausiai 32 proc., o buvusio prezidento Aleksandro Kvašnievskio neokomunistai ir jų prielipos – 6 proc. Tiesa, tam tikrus pakeitimus įneš L.Kačynskio nesekmė debatuose su liberalų vadu D.Tusku. Oficialusis neokomunistų – Kairiųjų demokratų sąjungos lyderis Vojcechas Oleiničakas ministro pirmininko Jaroslavo Kačynskio planuojamas Konstitucijos reformas pavadino „gėda Lenkijai“, kaip ir faktą, kad vienintelėje demokratinėje valstybėje pasaulyje abu svarbiausius valstybės vadovų postus užima broliai. Tapęs priešrinkimine buvusių komunistų vėliava bei simboliu, nerimsta ir eksprezidentas Aleksandras Kvašnievskis. Jis pats ir jo rinkimų štabas nuolat puola brolius Kačynskius, kad jie pradėjo neregėtą raganų medžioklę, ieškodami KGB agentų ne tiktai valdžios institucijose, bet ir Lenkijos kariuomenėje bei policijoje: negailestingai šalina iš pareigų karininkus, baigusius mokslus Rusijos karo mokyklose arba pasižymėjusius uolumu komunistinėje Lenkijoje. A.Kvašnievskis pabrėžia, kad brolių Kačynskių išpuoliai prieš kaimynines valstybes, o ypač Rusiją, darosi nebepakenčiami. Kaip ir išpuoliai prieš vieną pagrindinių Europos Sąjungos valstybių – Vokietiją. „Visa tai kartu paėmus, tvirtai suformavo Kačynskių, kaip pačių skandalingiausių politikų paskutiniųjų 15-kos metų Lenkijos istorijoje, reputaciją“, – sakė A.Kvašnievskis. Dar daugiau, A.Kvašnievskis, švaistydamas interviu užsienio žurnalistams į kairę ir dešinę, konstatavo, jog „Lenkija atsidūrė pačioje giliausioje politinėje krizėje po 1989 metų, o už tai pirmiausia labiausiai atsakingas Jaroslavas Kačynskis ir jo „Teisės ir teisingumo“ partija“. Žinoma, A.Kvašnievskis, kaip buvęs aukštas partinis nomenklatūrininkas, nepamiršta pabrėžti, kad tiktai balsavimas už kairiuosius gali ištraukti Lenkiją iš politinės krizės.

Aišku, artėjant Lenkijos Seimo rinkimams, nesnaudžia ir Rusijos politologai bei ištikimiausi Kremliui spaudos ir televizijos politikos apžvalgininkai. Nelauktai jie ėmė girti ne tik A.Kvašnievskį ir jo kairiuosius demokratus, bet ir prieš anuos Lenkijos parlamento rinkimus koneveiktą „Piliečių platformos“ lyderį Donaldą Tuską. Kaip teigia laikraščio „Rossijskije vesti“ politologas Jevgenijus Belovas, Donaldas Tuskas yra patyręs profesionalus politikas, kuris inicijavo dabartinio Lenkijos seimo išsiskirstymą, o svarbiausia – paskelbė pasauliui „apie brolių Kačynskių politinę kapituliaciją“. Todėl, anot J.Belovo, politinį „Piliečių platformos“ lyderio Donaldo Tusko stilių galima apibūdinti, kaip „ramų, įtikinantį pragmatizmą“. Tokie Maskvos pagyrimai D.Tuskui rodo, kad Maskva nebededa vilčių į neokomunistų pergalę pirmalaikiuose Lenkijos seimo rinkimuose ar bent didesnę jų įtaką būsimajame parlamente. Atrodo nurašyta ir skandalingojo Andžejaus Leperio „Savigyna“, kuriai Maskva irgi aiškiai simpatizavo. Tad belieka liberalas D.Tuskas.

Kad ir kaip būtų, bet brolių Lecho ir Jaroslavo Kačynskių kova su korumpuota pokomunistine biurokratija susilaukė didelės Lenkijos visuomenės dalies pritarimo. Nesvarbu, kad netrūksta garsių žurnalistų, o ypač žinomų visame pasaulyje lenkų intelektualų, kurie brolių Kačynskių politiką, ypač atvirus Lenkijos iššūkius Europos Sąjungai, vertina labai nepalankiai, „Teisės ir teisingumo“ šansai būsimuosiuose rinkimuose dar pakankamai dideli. Nors, tiesą sakant, brolių J. ir L.Kačynskių valdymo laikotarpiu Lenkijoje labai atkuto gana primityvaus nacionalizmo apraiškos: vėl garsiau girdisi kai kurių nacionalistinių organizacijų skelbiami šūkiai, apie Vilnių kaip istorinę Lenkijos žemę, eskaluojamos nesąmonės apie lenkų mažumos teisių varžymą Lietuvoje ir pan. Oficialioji Varšuva, puikiai žinodama, kad nė iš tolo negalima lyginti lietuvių mažumos teisių Lenkijoje su vietinių lenkų teisėmis Lietuvoje, neduoda deramo atkirčio tokiems išpuoliams. Tačiau paskutinė Lenkijos ūkio ministro P.Vožniako viešnagė Lietuvoje virto tikrų tikriausiu politiniu skandalu. Mat P.Vožniakas pareikalavo, kad trečdalis būsimos naujos Ignalinos AE gaminamos elektros energijos būtų tiekiama į Lenkiją. To nepadarius, anot Lenkijos ūkio ministro, Lenkija faktiškai blokuotų elektros tilto per Lenkiją statybą. Nesvarbu, kad prieš pat lenkų ministro atvykimą į Vilnių mūsų Prezidentas Krokuvoje susitarė su Lenkijos prezidentu dėl to visokiais būdais vilkinimo elektros tilto statybos. Be šio tilto, Lietuva techniškai negali įsijungti į vieningą europietišką elektroenergetikos sistemą. Dėl tokio P.Vožniako akibrokšto susitikimus su juo atšaukė Lietuvos Prezidentas ir Premjeras. Tačiau galima neabejoti, sutartis dėl elektros tilto per Lenkiją, kaip patvirtino Vilniuje vykusioje energetinio saugumo konferencijoje Lenkijos prezidentas L.Kačynskis, greitu laiku bus pasirašyta.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“