Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Paminėtos Katedros konsekravimo metinės

Šiaulių miesto simbolis – Šv. Petro ir Povilo Katedra Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Šiauliai. Spalio 13 dieną buvo minimos Šiaulių Katedros konsekravimo metinės. 11 val. šv. Mišias aukojęs Katedros klebonas kun. Remigijus Čekavičius papasakojo Katedra tapusios bažnyčios istoriją.

Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1445 metais Žemaičių seniūno Mykolo Kęsgailos rūpesčiu, o 1595-aisiais pradėta statyti nauja ir didinga dabartinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, kurią 1634 m. spalio 8 d. konsekravo Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Maldos namai net keletą kartų buvo stipriai apgadinti. Pirmą kartą nusiaubė švedų karai, vėliau du kartus degė. 1880 metais, po žaibo sukelto gaisro, stogas buvo uždengtas aštuoniakampės piramidės pavidalo smaile, pakeitusia bažnyčios bokšto siluetą. Kiek vėliau perstatytos ir praplėstos abi zakristijos, padidintos Švč. M. Marijos ir Šv. Antano koplyčios.

Labai stipriai bažnyčia buvo apgadinta Antrojo pasaulinio karo metais. 1944 – 1956 metais iš parapijiečių lėšų bažnyčia restauruota ir rekonstruota. Žmonės ir patys talkininkavo. Įsteigus Šiaulių vyskupiją, 1997 m. gegužės 28 d. Popiežius Jonas Paulius II Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos bažnyčiai suteikė garbingą Katedros titulą.

Perskaityti Popiežiaus Jono Pauliaus II pasirašytą bulę dėl Šiaulių vyskupijos steigimo, pamatyti nuotraukose užfiksuotą Šiaulių Katedros istoriją buvo buvo galima Šiaulių „Aušros“ muziejui priklausančioje Chaimo Frenkelio viloje, kur, minint Šiaulių vyskupijos dešimties metų jubiliejų, rugsėjo 13 – lapkričio 8 dienomis eksponuojama tarptautinė paroda „Šiaulių Katedra“. Parodos ekspozicijoje – seniausi Šiaulių miesto planai, iki šiol nepublikuotos fotografijos ir dokumentai (seniausieji – XVII a. pr.), archeologiniai radiniai, Šiaulių bažnyčios statytojų bei žymių XIX a. dailininkų portretai. Eksponuojama vienintelė išlikusi Šiaulių Katedros lobyno vertybė – monstrancija.

„Ši paroda apie Katedrą – mūsų miesto širdį, mūsų miesto simbolį. Šventovė – tarsi tiltas tarp mūsų miesto praeities ir dabarties“, – atidarydama parodą sakė projekto vadovė Vilija Ulinskytė – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja. Kalbėjo ir parodos globėjas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza teigė, jog eksponatus į parodą rinko net pusmetį. Eksponatų pasiskolinta iš Šiaulių vyskupijos ir Kauno arkivyskupijos kurijų, Lenkų instituto Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bibliotekų, Lietuvos nacionalinių ir respublikinių muziejų bei archyvų. Parodoje galima pamatyti eksponatų iš Berlyno (Vokietijos) archyvo, Lenkijos mokslų akademijos bibliotekos, Krokuvos (Lenkijos) nacionalinio muziejaus, Rusijos valstybinio karo istorijos archyvo, Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo, nemažai eksponatų padovanojo ir privatūs asmenys.

Jau dvidešimt metų Šiaulių Katedrą tyrinėjantis VDU Menų instituto direktorius prof. hab. dr. Vytautas Levandauskas teigė, jog Šiaulių Katedrą galima būtų vadinti žymiausiu renesanso objektu Lietuvoje. Pastatyta tarsi tvirtovė, šventovė daro nepaprastos tvirtybės įspūdį. Todėl, profesoriaus teigimu, Šv. apaštalų Petro ir Povilo Katedra, vienintelė Šiauliuose, galėjo išsilaikyti per šimtmečius.

Puikią akustiką turinčioje Chaimo Frenkelio vilos salėje Šiaulių muzikantai atliko šiauliečio kompozitoriaus Vaidoto Juozo Lyguto kūrinį „Brangus paukštis feniksas“, sukurtą pagal kunigo Petro Tarvainio eiliuotą panegiriką, parašytą 1634 metais Šiaulių bažnyčios pašventinimo proga. Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas priminė legendas apie Katedrą, perskaitė XVII a. sakytus pamokslus, kurie, Šiaulių vyskupo teigimu, ir šiandien aktualūs. Katedrą vyskupas E.Bartulis pavadino pačia nuolankiausia ir nuoširdžiausia visame pasaulyje: „Iš kurios pusės važiuotume į Šiaulius, ji stovi vidury kelio, rodo kelią į dangų, bet privažiavus – pasitraukia, užleidžia vietą“. Ganytojas pasakojo, jog kardinolas Vincentas Sladkevičius, atvykęs į Šiaulius teikti Sutvirtinimo Sakramento, gėrėjosi bažnyčios grožiu, sakydamas, kad ji galėtų būti Katedra. Kardinolo svajonė išsipildė. Dabar mažai kas gali įsivaizduoti Šiaulius be baltosios gulbės, tapusios miesto simboliu.

Inesė Ratnikaitė

© 2007 „XXI amžius“