|
Paskirtieji kardinolai atspindi Bažnyčios tarnysčių įvairovę
Mindaugas BUIKA
Artimiausi Popiežiaus patarėjai
Kaip ir buvo laukta, užbaigdamas vieną pastarųjų savo bendrųjų audiencijų popiežius Benediktas XVI pranešė apie naujų kardinolų skyrimą. Spalio 17 dieną į Šv.Petro aikštę susirinkusiems dešimtims tūkstančių piligrimų Šventasis Tėvas kalbėjo, kad paskutiniojo liturginių metų sekmadienio, Kristaus Karaliaus didžiosios iškilmės išvakarėse, jis šaukia antrąją savo pontifikato konsistoriją, kurioje kardinoliškas insignijas įteiks 23 Bažnyčios hierarchams ir nusipelniusiems dvasininkams iš penkiolikos šalių, atstovaujančių penkiems kontinentams.
Kardinolo tarnystė Katalikų Bažnyčioje naujų specifinių dvasinių šventimų, tokių kaip vyskupo, kunigo ar diakono tarnystė, nereikalauja, todėl iš principo kardinolais gali būti pakelti ir pasauliečiai, nors vėlesniais šimtmečiais tokia praktika panaikinta. Dabar paprastai kardinolais skiriami vyskupo konsakrą turintys dvasininkai, o jeigu tokios neturi, tai konsekruojami prieš iškilmingą konsistoriją. Tačiau čia gali būti išimčių. Pavyzdžiui, popiežiaus Jono Pauliaus II kardinolu pakelto žymaus amerikiečių teologo jėzuito kunigo Averio Daleso atvejis. Pastarasis dvasininkas, motyvuodamas, kad yra senyvo amžiaus, paprašęs gavo dispensą, todėl vyskupu nebuvo konsekruotas.
Kardinolo titulą, kaip ypatingos pagarbos ženklą, kartu priskirdamas jį artimiausių ir autoritetingiausių patarėjų ratui, dvasininkui savo nuožiūra suteikia Popiežius. Dažniausia kardinolais pakeliami Šventojo Sosto svarbiųjų dikasterijų vadovai, reikšmingiausių pasaulio diecezijų ordinarai arba savo ištikima tarnyste pasižymėję hierarchai, Vatikano diplomatai bei teologijos darbais išgarsėję kunigai. Svarbiausias kardinolo uždavinys yra naujojo Petro įpėdinio rinkimas konklavoje, kuri vyksta mirus Popiežiui. Tačiau dalyvauti konklavoje, tai yra būti elektoriais, gali tik kardinolai, kuriems dar nesuėję 80 metų.
Pagal dar popiežiaus Pauliaus VI sudarytą ir vėlesnių popiežių patvirtintą tvarką konklavoje dalyvaujančių kardinolų elektorių skaičius neturi viršyti 120-ies. Šiuo metu, spalio 16 dieną mirus Venesuelos kardinolui Rozarijui Chosei Kastiljui Larai, Kardinolų Kolegiją sudaro 179 kardinolai, iš kurių 104 yra elektoriai. Per lapkričio 24 dienos konsistoriją į kardinolų Kolegiją bus priimti 23 nauji nariai, iš kurių 18 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus. Po minėtos konsistorijos kardinolų Kolegiją sudarys 202 nariai, kurių 121 bus kardinolas elektorius. (Kardinolų Kolegijos dekanui kardinolui Andželui Sodanui lapkričio 23-iąją sukaks 80 metų, taigi jis praras rinkimų teisę.)
Naujieji Kardinolų Kolegijos nariai
Į Kardinolų Kolegiją popiežius Benediktas XVI nusprendė paskirti šiuos Romos Kurijoje dirbančius Bažnyčios hierarchus:
l Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektą 63 metų argentinietį arkivyskupą Leonardą Sandrį;
l Jeruzalės Šv.Kapo riterių ordino prodidįjį magistrą 71 metų amerikietį arkivyskupą Džoną Folį;
l Popiežiškosios Vatikano Miesto Valstybės komisijos ir Savivaldos pirmininką 72 metų italą arkivyskupą Džiovanį Lajolą;
l Popiežiškosios Cor Unum tarybos pirmininką 73 metų vokietį arkivyskupą Paulių Kordesą;
l Popiežiškosios Šv.Petro bazilikos arkikunigą, Šventojo Tėvo vikarą Vatikano Miestui Valstybei ir Šv.Petro fabriko (inžinerijos tarnybos) pirmininką 64 metų italą arkivyskupą Andželą Komastrį;
l Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininką 62 metų lenką arkivyskupą Stanislovą Rilką;
l Šventosios Romos Bažnyčios archyvo ir bibliotekos vadovą 74 metų italą arkivyskupą Rafaelą Fariną.
Būsimojoje konsistorijoje kardinoliškosios insignijos taip pat bus įteiktos šiems svarbiųjų pasaulio diecezijų ordinarams:
l Valensijos (Ispanija) 76 metų arkivyskupui Agustinui Garsijai-Gasko Vinsentei;
l Armago (Airija) 68 metų arkivyskupui Šionui Baptistui Bredžiui;
l Barsenolos (Ispanija) 70 metų arkivyskupui Luisui Martinesui Sistačui;
l Paryžiaus (Prancūzija) 64 metų arkivyskupui Andre Ventrua;
l Genujos (Italija) 64 metų arkivyskupui Andželui Banjaskui;
l Dakaro (Senegalas) 70 metų arkivyskupui Teodorui Andrijenui Sarui;
l Mumbajaus (Indija) 62 metų arkivyskupui Osvaldui Grasijasui;
l Monterėjaus (Meksika) 58 metų arkivyskupui Fransiskui Roblezui Ortegai;
l Galvestono ir Hjustono (JAV, Teksaso valstija) 58 metų arkivyskupui Danieliui Dinardui;
l San Paulo (Brazilija) 58 metų arkivyskupui Odilijui Pedrui Šereriui;
l Nairobio (Kenija) 63 metų arkivyskupui Džonui Ndžuje.
Kartu su šiais kardinolais elektoriais į kardinolų kolegiją kaip garbės kardinolai paskirti:
l Babilonijos (Irakas) chaldėjų katalikų 80 metų patriarchas Emanuelis III Karimas Delis;
l Buvęs apaštališkasis nuncijus 81 metų italas arkivyskupas Džiovanis Kopa;
l Paranos (Argentina) 81 metų arkivyskupas emeritas Estanislao Karlicas;
l Buvęs Popiežiškojo Grigaliaus universiteto rektorius 87 metų ispanas jėzuitas kunigas Urbanas Navarete;
l Buvęs Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius 85 metų italas pranciškonas kunigas Umbertas Betis.
Airija turės tris kardinolus
Naujieji kardinolai yra kilę iš skirtingų pasaulio dalių, sakė popiežius Benediktas XVI, paskelbdamas jų sąrašą. Jų gretose gerai atsispindi Bažnyčios visuotinumas ir jos tarnysčių įvairovė. Greta nusipelniusių hierarchų, kurie darbuojasi Šventajam Sostui, yra ganytojų, kurie visą savo energiją skiria tiesioginiam kontaktui su tikinčiaisiais. Popiežius taip pat pridūrė, kad yra kitų jam brangių ir už tarnystę Bažnyčiai kardinoliškų titulų nusipelniusių asmenų, kuriuos ateityje viliasi tokiu būdu pagerbti. Stebėtojai atkreipia dėmesį, jog kardinolo titulas kol kas nesuteiktas Jungtinių valstijų ir Lenkijos sostinių Vašingtono ir Varšuvos naujiesiems arkivyskupams ordinarams, nors jų diecezijos tradiciškai yra laikomos kardinoliškomis. Abiejų diecezijų arkivyskupai emeritai yra kardinolai, kuriems dar nesukako 80 metų.
Benediktas XVI taip pat pranešė, jog kardinolu norėjo pakelti Košalino ir Kolobžego (Lenkija) 93 metų vyskupą emeritą Ignacą Jezą, kuris Antrojo pasaulinio karo metais kalėjo Dachau lageryje. Tačiau šis nusipelnęs ganytojas, tomis dienomis su piligrimais lankydamasis Romoje, sunegalavo ir mirė Džemelio ligoninėje. Šventasis Tėvas būsimuosius kardinolus pavedė Švč. Mergelės Marijos globai, melsdamas kiekvienam iš jų pagalbos naujuose uždaviniuose, kad jie gebėtų drąsiai visose aplinkybėse liudyti savo meilę Kristui ir Bažnyčiai.
Analizuojant būsimųjų kardinolų sąrašą pirmiausia galima pastebėti, kad į Kardinolų kolegiją paskyrus Airijos primą Armago arkivyskupą Š.Bredį, ši nedidelė šalis pirmą kartą istorijoje vienu metu turės tris kardinolus. Dabar kardinolo titulus turi Armago bei šalies sostinės Dublino arkivyskupai emeritai kardinolas Kalas Delis ir kardinolas Dezmondas Konelis. Beje, Armago diecezija yra Didžiosios Britanijos valdomoje Šiaurės Airijoje, tačiau Airijos Katalikų Bažnyčia nėra padalinta ir turi vieną vyskupų konferenciją. Tą, matyt, kaip tik norėjo pabrėžti ir popiežius Benediktas XVI naujuoju kardinolu paskirdamas būtent Armage tradiciškai reziduojantį visos Airijos primą, o ne Dublino arkivyskupijos ordinarą.
Kita reikšminga naujųjų kardinolų skyrimo detalė, kad pirmą kartą Kardinolų kolegijos nariu bus Bažnyčios hierarchas iš JAV didžiosios Teksaso valstijos arkivyskupas D.Dinardas. Iki šiol tradiciškai kardinoliškomis buvo Jungtinių Valstijų rytinės diecezijos (Bostonas, Filadelfija, Baltimorė, Niujorkas). Tačiau dėl migracijos iš Lotynų Amerikos tos šalies katalikybės svorio centras persikelia į pietus ir tai, matyt, atsispindėjo naujojo kardinolo paskyrime. Štai arkivyskupo D.Dinardo vadovaujamoje Galvestavo ir Hiustono diecezijoje tikinčiųjų skaičius per pastaruosius dvidešimt metų išaugo net 80 proc., pasiekdamas beveik 1,5 mln.
Apskritai paskyrus kardinolais du amerikiečius hierarchus, Jungtinės Valstijos turės 17 kardinolų kolegijos narių, iš kurių 13 bus kardinolai elektoriai. Istoriškai šis pasiekimas tuo labiau įspūdingesnis, kadangi katalikų skaičiumi didžiausios valstybės Brazilija (150 mln. katalikų) ir Meksika (apie 100 mln. katalikų) po naujų paskyrimų turės tik po keturis kardinolus elektorius. (JAV yra 70 mln. katalikų iš bendro 300 mln. šalies gyventojų skaičiaus.) Kardinolų gausa Jungtinėse Valstijose daugiau jų turi tik Italija atspindi šios šalies Bažnyčios struktūrinį ir pastoracinį tvirtumą, įtaką Visuotinėje Bažnyčioje bei pačios šalies neprilygstamą svorį pasaulyje.
Žinomos ir gerbiamos asmenybės
Pirmieji paskirtųjų kardinolų sąraše arkivyskupai L.Sandris ir Dž.Folis galbūt plačiausiai žinomi pasaulinei katalikų bendruomenei. Iki nukreipimo vadovauti Rytų Katalikų Bažnyčių kongregacijai birželio mėnesį, arkivyskupas L.Sandris ėjo Vatikano valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Milijonai tikinčiųjų tikriausiai įsidėmėjo, jog arkivyskupas L.Sandris buvo tapęs popiežiaus Jono Pauliaus II balsu, kai savojo pontifikato pabaigoje Šventasis Tėvas dėl silpstančios sveikatos nebepajėgė perskaityti savo kalbos. Arkivyskupas Dž.Folis, iki birželio mėnesio, kada buvo paskirtas Šventosios Žemės krikščionimis besirūpinančio Šv. Kryžiaus riterių ordino magistru, beveik 23 metus vadovavo Popiežiškajai socialinės komunikacijos tarybai. Todėl jis gerai žinomas žiniasklaidos darbuotojams bei vartotojams, be kita ko, dėl profesionalaus komentavimo anglų kalbos kanalais transliuojamų Popiežiaus vadovaujamų didžiųjų liturginių iškilmių.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad popiežius Benediktas XVI nusprendė kardinolyste pagerbti Irako sostinėje Bagdade reziduojantį chaldėjų katalikų patriarchą Emanuelį III Karimą Delį. Tuo dar kartą buvo patvirtintas Šventojo Tėvo rūpinimasis kovose paskendusios Artimųjų Rytų šalies persekiojamais ir kankinystę dėl tikėjimo patiriančiais krikščionimis. Patriarchas Emanuelis Delis visą laiką buvo nuoseklus karo Irake priešininkas, taikos ir susitaikinimo skelbėjas, ypač sielojęsis dėl likimo iš smurto apimtos šalies pasitraukusių beveik pusės jo Bažnyčios tikinčiųjų. Jis taip pat ne kartą reiškė padėką pasaulio krikščionims už jų rodomą solidarumą ir paramą chaldėjų bendruomenėms tiek Irake, tiek ir priverstinėje emigracijoje.
Iš popiežiaus Benedikto XVI paskirtų 18 naujų kardinolų elektorių, 11 yra europiečiai (5 italai), taip patvirtinant išskirtinę reikšmę krikščioniškosios civilizacijos židinio Europos Bažnyčiai. Po lapkričio 24 dienos konsistorijos iš 121 kardinolo elektoriaus 60 bus europiečiai (nors Europoje gyvena mažiau kaip trečdalis pasaulio katalikų), 21 atstovaus Lotynų Amerikai, 16 Šiaurės Amerikai, 13 Azijai, 9 Afrikai ir 2 Okeanijai (Australijai ir Naujajai Zelandijai). Taigi Lotynų Amerika, kurioje gyvena apie pusė pasaulio katalikų, dar nėra proporcingai atstovaujama tarp galimos konklavos dalyvių. Naujais Šventojo Sosto dikasterijų vadovų pakėlimais į kardinolystę popiežius Benediktas XVI išlaikė 25 proc. paritetą Vatikano kardinolų bendrame elektorių skaičiuje.
Trys iš naujai paskirtųjų kardinolų dar nėra sulaukę ir 60-ies, o bendras naujų kardinolų amžiaus vidurkis yra 64 metai. Tai atjaunins kardinolų kolegiją, kurios narių amžiaus vidurkis iki šiol buvo 77 metai. Kita vertus, Šventasis Tėvas garbės kardinolais paskyrė rekordinį skaičių net penkis vyskupus ir kunigus, kurių amžius viršijo 80 metų konklavinę ribą. Pažymėtina, kad popiežius Benediktas XVI, kuris pats ilgą laiką yra dirbęs teologijos profesoriumi, garbės kardinolystę suteikė dviems žymiems katalikų intelektualams, buvusiems svarbiausių Romos popiežiškųjų universitetų rektoriams.
© 2007 XXI amžius
|