Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kauno arkivyskupijos II Sinodas

Kauno arkivyskupijos II Sinodo delegatai

Kauno arkivyskupijos II Sinodo prezidiumas

Atviras balsavimas

Balsuojama slaptai

Šv. Mišios Arkikatedroje Bazilikoje užbaigiant II Sinodą

Vyriausiajai komisijai ir Sinodo darbams vadovavęs arkivyskupijos ordinaras Sigitas Tamkevičius ir Sinodo generalinis sekretorius mons. Adolfas Grušas

II Sinodo delegatai – pasauliečiai ir kunigai

Kauno arkivyskupijos posėdžių salė Sinodo metu

Kauno arkivyskupijos II Sinodo prezidiumas posėdžio metu

Šv. Mišiose Arkikatedroje Bazilikoje užbaigiant II Sinodą dalyvavo ne tik jame dalyvavę, bet ir kiti arkivyskupijos kunigai

Kauno arkivyskupijos II Sinodo ženkle išryškėja Kauno Arkikatedros – mūsų arkivyskupijos Motinos bažnyčios siluetas. Jis panašus į „Nojaus arką“ – Dievo teikiamo gelbėjimo simbolį. „Arką“ skalauja vandenų, simbolizuojančių mirtį nuodėmei ir prisikėlimą gyventi su Kristumi, bangos. Baltumu švytintis kryžius – „arkos“ vairininko ir kelionės vadovo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, simbolis. Jis drauge yra ir kelionės tikslas, teikiantis kryptį visoms mūsų atsinaujinimo pastangoms. Arkikatedros siluetą įsupęs vėjo gūsis, tarsi „Nojaus arkos“ burės, simbolizuoja Šventąją Dvasią – atgaivinančią, uždegančią naujai pradžiai, įkvepiančią kūrybai ir apgaubiančią „galia iš aukštybių“. Ženklą sukūrė dailininkė Silvija Knezekytė

Dvi savaitgalio dienas – spalio 20 ir 21 d. – Kaune, po beveik penkerių metų pasirengimo laikotarpio (prasidėjusio 2003 m. pradžioje), vyko arkivyskupijos II Sinodas. Ta proga išvakarėse  Kauno kurijoje surengta spaudos konferencija.

Į spaudos konferenciją susirinkusius žiniasklaidos atstovus Sinodo generalinis sekretorius mons. bažn. t. lic. Adolfas Grušas supažindino su Sinodo (jo pradžią arkivyskupijos ordinaras paskelbė 2003 m. sausio 5 d. Arkikatedroje Bazilikoje) eiga ir siekiu atnaujinti arkivyskupijos gyvenimą bei naujai pertvarkyti organizacinę jos struktūrą. Pagrindiniai pasirengimo Sinodui darbai vyko arkivyskupo paskirtose dešimtyje Sinodo komisijų: Dvasininkų gyvenimo, Sielovados, Liturgijos, Šeimų, Jaunimo, Ekonominės veiklos, Dievui pašvęstojo gyvenimo asmenų, Katechetikos, Socialinės bei karitatyvinės veiklos ir Žiniasklaidos. Komisijų paruošta medžiaga svarstyta parapijų ir rektoratų Sinodo grupėse, vėliau tikinčiųjų pasiūlymai ir nuomonės toliau svarstyti komisijose, kol parengti galutiniai komisijų dokumentai. Iš viso pasirengimo Sinodui darbuose dalyvavo beveik tūkstantis dvasininkų bei pasauliečių (pastarųjų – dauguma). Sinodo darbo rezultatas – parengtas Sinodo nutarimų projektas.

Mons. A.Grušas atkreipė dėmesį, jog, skirtingai nei arkivyskupijos I Sinode (jį 1934 m. buvo sušaukęs arkivyskupas Juozapas Skvireckas), kurį rengė tik dvasininkai, arkivyskupijos II Sinodo darbe reikšmingas vaidmuo buvo skiriamas pasauliečiams. „Taip norėta atspindėti visos tikinčiųjų bendruomenės interesus ir lūkesčius, nes Bažnyčios gyvenime ir siekiama visų jos narių tarpusavio vienybės ir susiklausymo“, – sakė mons. A.Grušas, atkreipdamas dėmesį į Sinodo delegatus. Iš 118 delegatų tik trečdalis (31) buvo dvasininkai bei seserys vienuolės (2), o daugumą (85) sudarė pasauliečiai, kurie Bažnyčioje skatinami bendradarbiauti su arkivyskupijos ganytoju. Pasidalijęs rūpesčiais, kilusiais per ketverių metų laikotarpį (deja, kai kuriose parapijose tikintieji pristigo aktyvumo burdamiesi į Sinodo grupes, o kai kurios komisijos pradėto darbo nebaigė labai vaisingai), generalinis sekretorius išreiškė viltį, kad Sinodo posėdžiai vainikuos jo darbą, suteiks naujų impulsų arkivyskupijos gyvenimui ir išreikš tikinčiųjų vienybę su savo ganytoju.

Vyriausiajai komisijai ir Sinodo darbams vadovavęs arkivyskupijos ordinaras Sigitas Tamkevičius teigiamai įvertino Sinodo veiklą ir atliktus darbus – parengtus nutarimus. Kalbėdamas apie Sinodo naudą Bažnyčiai, arkivyskupas paminėjo, kad šiame Sinode, remiantis Visuotinės Bažnyčios patirtimi, Vatikano II Susirinkimo nutarimais, aiškiai nubrėžtas arkivyskupijos gyvenimo kelias kelis dešimtmečius į priekį, numatyta arkivyskupijos – dalinės Bažnyčios – ateities vizija ir aiškiai įvardyta pasauliečių vieta joje. Arkiv. S.Tamkevičius išsakė dėkingumą Sinodo generaliniam sekretoriui bei visiems aktyviai pasirengime dalyvavusiems kunigams ir ypač daugybei pasauliečių, kurie šia proga dar aktyviau ir sąmoningiau įsitraukė į darbą Bažnyčioje; jie ir toliau bus jėga, padėsiančia Sinodo nutarimus įgyvendinti arkivyskupijos gyvenimo realybėje. Pasak ganytojo, Sinodo nutarimų reikšmė ateičiai bus aiškiau matoma po kelerių metų ir toliau priklausys nuo Bažnyčios narių aktyvumo. „Tikiuosi, jog Sinodas suteiks daugiau drąsos būti aktyviems, o ne pasyviems Bažnyčios nariams“, – kalbėjo arkiv. S.Tamkevičius.

Į žiniasklaidos atstovų pateiktus klausimus dėl išsamiau Sinodo nutarimuose aptartų Bažnyčios gyvenimo sričių, dėl parapijų dalyvavimo parengiamajame etape (iki pabaigos Sinodo darbe iš 90 parapijų aktyviai dalyvavo tik pusė), arkiv. S.Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog Nutarimai nuodugniau apibrėžia liturgijos, kunigų gyvenimo ir tarnystės, jaunimo sielovados, katechezės sritis. Pasak arkivyskupo, šio Sinodo patirtis bus naudinga ir kitoms vyskupijoms, jei jose būtų šaukiami tokie sinodai. Pasak mons. A.Grušo, dalyvauti Sinodo darbe ir dvasininkai, ir parapijų tikintieji buvo kviečiami ir skatinami, tačiau nesiekta dirbtinai įtraukti jam nepasirengusių ar dėl įvairių priežasčių nepasiryžusių tam tikinčiųjų. Sinodo tikslas nebuvo spręsti arkivyskupijos gyvenimo problemų, bet sistemingiau jį reglamentuoti. Kita vertus, Sinodas atspindi šio gyvenimo atnaujinimo pastangas: atsinaujinimo mintį išreiškia ir Sinodo šūkis – „Aš visa darau nauja“ (Apr 21, 5).

Sinodo susirinkimas pradėtas ir baigtas Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišiomis, kuriose dalyvauti ir melsti Viešpaties palaimos Sinodo darbui buvo kviečiami visi arkivyskupijos tikintieji.

Sinodo delegatai spalio 20-osios, šeštadienio, rytmetį rinkosi prie Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčios, iš kur procesija atėjo į Akikatedrą Baziliką. Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupijos II Sinodo Vyriausiosios komisijos pirmininkas arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, drauge koncelebravo arkivyskupijos augziliaras Jonas Ivanauskas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Sinodo pirmininko pavaduotojas ir generalinis sekretorius mons. A.Grušas, kiti dvasininkai, vadovavę Sinodo komisijoms. Šv. Mišių pradžioje į pamaldų dalyvius kreipęsis arkiv. S.Tamkevičius pasveikino delegatus ir kvietė prašyti Viešpaties palaimos Sinodo darbui. Meldžiant Šventosios Dvasios pagalbos Sinodo darbams buvo sugiedotas himnas „O Dvasia, Viešpatie, nuženk“.

Homiliją pasakęs vysk. J.Ivanauskas šį Sinodą prilygino tokiems reikšmingiems Kauno arkivyskupijos gyvenimo įvykiams, kaip popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas ar Eucharistinis kongresas 2000 metais. Vyskupas kvietė įsigilinti į Evangelijos pasakojimą apie mokinius kelyje į Emausą, nusivylusius neišsipildžius lūkesčiams turėti mesiją, atkursiantį Izraelį, bei priminė Jėzaus įspėjimą dėl širdžių nerangumo tikėti tuo, kas buvo apreikšta, ir atpažinti jį. Prisiminus, kokia nelengva buvusi Kauno Bažnyčios kelionė į šį Sinodą, aplaistyta kankinių krauju, išlietu už tikėjimą ir Bažnyčios bei visos tautos laisvę, pasidžiaugta ryškiai pasikeitusia sielovados situacija šiandien, atgaivintomis Bažnyčios gyvenimo sritimis, parengusiomis dirvą Sinodo nutarimų įgyvendinimui. Pasak ganytojo, Bažnyčia ir šiandien žmogui, suluošintam vartotojiškumo, pavargusiam nuo gyvenimo be Dievo, nori ne tik padėti išgyventi, bet ir jį išgydyti. „Sinodo darbus sudedame į Švč. M. Marijos, apsireiškusios mūsų krašte, rankas ir širdį“, – baigdamas sakė vysk. J.Ivanauskas.

Po šv. Mišių Sinodo delegatai buvo registruojami į plenarinius posėdžius. Sinodo darbe dalyvavo 118 delegatų – 31 dvasininkas, 2 seserys vienuolės ir 85 pasauliečiai, deleguoti į Sinodą arba dėl einamų pareigų Kauno arkivyskupijoje, arba išrinkti savo parapijose, rektoratuose ar dekanatuose. Plenariniai posėdžiai prasidėjo iškilmingu Šventojo Rašto knygos įnešimu, Tikėjimo išpažinimu bei delegatų priesaika. Buvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Posėdžiuose stebėtojų teisėmis dalyvavo svečiai – Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila bei jo generalvikaras mons. dr. Arūnas Poniškaitis, LVK generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas. Per dvi dienas įvyko penki posėdžiai, apsvarstytos svarbiausios arkivyskupijos bažnytinio gyvenimo sritys (vidinė struktūra, kunigų tarnystė, pašaukimai, liturgija, šeimų ir jaunimo sielovada, pasauliečių bendradarbiavimas, socialinė karitatyvinė veikla, katechezė, komunikacija ir t. t.).

Plenarinių sesijų metu Sinodo komisijų pirmininkai supažindino su savo komisijų darbo eiga ir rezultatais. Po delegatų pasisakymų ir paklausimų už juos, suformuluotus atskirais Kauno arkivyskupijos II Sinodo Nutarimų projekto punktais, balsuota slaptu balsavimu. Baigiamajame posėdyje Sinodo delegatai balsavo už visą Nutarimų projektą. Balsų dauguma priimtus Nutarimus tvirtins Kauno arkivyskupas, kaip vienintelis įstatymų leidėjas Sinode. Prieš parengiant galutinę jų redakciją, Sinodo dalyviai, paraginti arkivyskupo, dar gali siųsti savo pasiūlymus iki lapkričio 5 d.

Kauno arkivyskupijos II Sinodas baigė darbą sekmadienį, spalio 21 d. 15 val.  iškilminga Eucharistijos liturgija Arkikatedroje Bazilikoje. Koncelebruoti šv. Mišių atvyko ir Sinodo darbe tiesiogiai nedalyvavę arkivyskupijos dvasininkai, jose taip pat kviesti melstis visi tikintieji. Liturgijai vadovavęs arkiv. S.Tamkevičius paragino dėkoti Viešpačiui už malones, gautas per Sinodo darbo dienas, bei visus žmones, kelerius metus rengusius Nutarimus. Savo homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog 1934 m. arkivyskupijos I Sinodo gairių nebuvo galima įgyvendinti dėl skaudžių istorinių aplinkybių: „Kauno Bažnyčios ir visos Lietuvos Bažnyčios kelias aplaistytas tikėjimo kankinių krauju. Po Vatikano II Susirinkimo, kai Visuotinė Bažnyčia žengė atsinaujinimo keliu, ji, kaip ir visa Lietuva, buvo už geležinės uždangos“. Pasak ganytojo, tik atkūrus nepriklausomybę Bažnyčia gavo progą atsitiesti. Daugybė pozityvių permainų jos ir visuomenės gyvenime, drauge su laisve atėję sekuliarizmo iššūkiai skatino apmąstyti savo gyvenimą ir ateities gaires, todėl 2003 m. ir buvo pradėtas pasirengimas Sinodui. „Sinodo pasirengimo darbą lydėjo Apreiškimo knygos žodžiai: „Štai aš visa darau nauja!“ (Apr 21, 5). Tik Šventoji Dvasia Bažnyčioje kuria naujus dalykus. Antrasis Kauno atkivyskupijos Sinodas buvo  Sekminių Dvasios dvelktelėjimas vietinėje Kauno Bažnyčioje“, – sakė arkivyskupas didžiai įvertindamas darbą tų, kurie stengėsi, kad arkivyskupijos gyvenimas atitiktų laiko dvasią. Pasak ganytojo, negalime nieko pakeisti Evangelijoje, bet galime ieškoti būdų, kaip žmogaus širdį ir protą atverti Dievo Žodžiui. Arkivyskupas nuoširdžiai padėkojo Sinodo generaliniam sekretoriui mons. A. Grušui, kunigams, visiems komisijų nariams bei prisidėjusiems malda prie to didžiulio darbo, kuris labai reikalingas ne tik Kauno, bet ir visai Lietuvos Bažnyčiai.

Šv. Mišių pabaigoje buvo pagarbintas Švč. Sakramentas. Pagiedojus himną „Tave, Dieve, garbinam“ visi pamaldų dalyviai palaiminti Švenčiausiuoju Sakramentu.

Užbaigdamas II Sinodą, arkivyskupas S.Tamkevičius šį svarbų bažnytinio gyvenimo įvykį pavadino didžiausia dovana artėjančiam Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų Jubiliejui. Sinodo Nutarimų įgyvendinimas ir Kauno Bažnyčios atsinaujinimas priklausysiąs nuo visų tikinčiųjų šventumo ir maldos – tai ypač svarbu neužmiršti tiems, kurie dirba įvairiose sielovados ir kitose bažnytinio darbo srityse, Sinodo komisijoms ir parapijų grupėms, padėsiančioms įgyvendinti II Sinodo Nutarimus. „Tegul ir posinodinius darbus lydi Viešpaties ir Švč. M. Marijos globa“, – džiugiai ir viltingai kalbėjo Kauno arkivyskupas.

Pagal Kauno arkivyskupijos spaudos tarnybos pranešimus

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“