Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Po dvejų metų – viskas iš naujo

Petras KATINAS

Lenkijai vadovauti prezidentas Lechas Kačynskis turės jau ne su dvyniu broliu, o su Piliečių platformos lyderiu Donaldu Tusku AFP nuotrauka

Pirmalaikių Lenkijos seimo rinkimų kampanijoje pagrindinė kova užvirė tarp brolių Lecho ir Jaroslavo Kačynskių „Teisės ir teisingumo“ partijos bei Piliečių platformos, vadovaujamos Donaldo Tusko. Jeigu iš pradžių pergalė buvo pranašaujama „reakcionieriams ir konservatoriams“ broliams Kačynskiams, tai likus kelioms dienos iki rinkimų apklausų duomenys jau skelbė, kad įvyko lūžis ir Piliečių platformą remia dešimt procentų daugiau lenkų nei „Teisę ir teisingumą“. Apklausos taip pat rodė, kad į parlamentą dar pateks tik dvi partijos – Kairiųjų ir demokratų koalicija ir Lenkijos valstiečių partija. Nieko gero nebuvo žadama skandalistams – Lenkijos šeimų lygai ir A.Leperio „Savigynai“. Tiesa, prieš rinkimus atsirado dar viena – Moterų partija, kuri nuklijavo visą Varšuvą ir kitus Lenkijos miestus nuogų savo kandidačių į Seimą nuotraukomis. Prieš pat rinkimus broliai L.J.Kačynskiai patyrė gana skaudų smūgį. Likus trims dienoms iki rinkimų, populiarus dienraštis paskelbė labai populiaraus Lenkijos politiko, buvusio premjero Kazimiro Marcinkievičiaus laišką, kuriame jis praneša paliekantis „Teisės ir teisingumo“ partiją. Tiesa, laiškas, adresuotas partijos lyderiui ir premjerui Jaroslavui Kačynskiui, rašytas dar rugsėjo 2 d., o pats K.Marcinkievičius stebisi, kaip jis galėjo pakliūti į „Dziennik“ puslapius. Todėl norom nenorom peršasi mintis, kad šis K.Marcinkievičiaus laiškas pakliuvo į spaudą iš paties Jaroslavo Kačynskio aplinkos, gana artimų jam žmonių. Pagrindinės liberalų ir Piliečių platformos ir paties lyderio atakos prieš Kačynskių „režimą“ smaigalys buvo nukreiptas prieš jų vykdomą antikorupcinę politiką, taip pat jų antikomunizmą. Ypač priekaištaujama, kad brolių politika yra nacionalistinė ir dėl jos labai pablogėjo Lenkijos santykiai su Rusija ir Vokietija. Keista, kad Piliečių platforma, prisistatanti dešiniąja partija, kritikuodama apsivalymą nuo buvusios komunistinės valdžios partinės nomenklatūros ir saugumo agentų, vadina jį susidorojimu ir dėl to sulaukė neokomunistų pritarimo. Dabar tie neokomunistai susibūrė į Kairiųjų ir demokratų koaliciją, į kurią įeina Socialdemokratų, Demokratų, Darbo partijos ir Kairiųjų demokratų susivienijimas. Žodžiu, susijungė visos kelis kartus persivadinusių komunistų prielipos, savo rinkimų vėliava pasirinkusios buvusį Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kvašnievskį. Tiesa, pastarasis netiki ne tik kairiųjų pergale, bet ir apskritai jų žymesne įtaka Lenkijos seime ir jau pareiškė, kad tuoj po rinkimų išvyksta į JAV dėstyti net keliuose universitetuose. Nieko stebėtino – amerikiečių intelektualai kažkodėl iki šiol žavisi buvusiais komunistų veikėjais, pavyzdžiui, M.Gorbačiovu.

Faktiškai prieš brolių L. ir J. Kačynskių „Teisės ir teisingumo“ partiją susivienijo beveik visi. Iš viso savo kandidatus į seimą ir senatą iškėlė septynios partijos. Aišku, labiausiai koneveikia „Teisę ir teisingumą“ buvę sąjungininkai prieš anuos parlamento rinkimus Piliečių platformos agitatoriai ir jos lyderis Donaldas Tuskas. Pagrindinis kaltinimas tas, kad broliai Kačynskiai neva negali gyventi be priešų ir todėl perėmė į savo rankas visas slaptąsias ir saugumo tarnybas, kurios aklai vykdo brolių nurodymus pašalinti iš aukštų postų nepatinkančius asmenis, apkaltinus juos korupcija. Verslininkų, ypač neregėtai praturtėjusių po komunizmo žlugimo, sluoksniuose nuolat skleidžiami gąsdinimai, kad per šiuos pirmalaikius rinkimus gavę daugumą broliai Kačynskiai imsis ir jų. Nuolat primenami L. ir J. Kačynskių kažkada pasakyti žodžiai, kad naujieji turtuoliai – nuvorišai negali būti dori žmonės ir patriotai, nes retas iš jų sąžiningu darbu uždirbo savo milijonus.

Galima neabejoti, kad prie tokio totalinio „Teisės ir teisingumo“ partijos puolimo prisidėjo ir Maskva. Dabartinės Lenkijos valdžios užsienio politiką Kremlius puola visais frontais, o brolius Kačynskius vadina JAV prezidento Džordžo Bušo klapčiukais. Žodžiu, ši priešrinkiminė kampanija buvo labai panaši į drabstymąsi purvais. Pavyzdžiui, Kairiųjų ir demokratų koalicija, kurioje susispietė ne tik buvę komunistai, bet ir uolūs „liaudies“ valdžios tarnai, net nebandė pristatyti visuomenei savo programos. Jie apsiribojo įprastais visų pokomunistinių šalių neokomunistų trafaretiniais kaltinimais, kad broliai Kačynskiai „nuskurdino liaudį“. Visai nesvarbu, kad per trumpą jų valdymo laikotarpį Lenkijos ekonomika pastebimai atsigavo, žymiai sumažėjo bedarbystė, imamasi priemonių grąžinti į tėvynę kone pusantro milijono lenkų, kurie ieškodami sotesnio gyvenimo iki tol išvyko dirbti į Angliją, Airiją, Ispaniją bei kitas šalis.

„Teisės ir teisingumo“ partijos, o ypač brolių Kačynskių, puolimas davė savo vaisių – juos palaikė tik nacionalinė televizija ir vienas kitas dienraštis, o didžioji dalis žiniasklaidos puolė visais frontais, nevengdama pačių absurdiškiausių ir primityviausių kaltinimų, kuriais patikėjo labiausiai politiškai neišprususi visuomenės dalis. Kitas dalykas, Piliečių platformą palaikė ir turtingi verslininkai, o svarbiausia – gana įtakingi Briuselio biurokratai, kuriems broliai Lechas ir Jaroslavas Kačynskiai per dvejus metus pagadino daug nervų.

Todėl nieko stebėtino, jog 41 proc. balsavusių atidavė savo balsus Piliečių platformai, o „Teisei ir teisingumui“ atiteko tik 32 proc. Preliminariais duomenimis, Piliečių platforma naujajame Lenkijos seime turės 227 vietas, „Teisė ir teisingumas“ – 158, Kairiųjų ir demokratų koalicija – 52, valstiečių partija – 27 vietas. Nežiūrint gana solidžios pergalės, Piliečių platformai reikės ieškoti sąjungininkų. Mažai tikėtina, kad D.Tuskas pasirinktų kairiuosius. Manoma, kad derybos vyks su Valstiečių sąjunga. Kad ir kaip ten būtų, naujos vyriausybės formavimas ilgam išbalansuos Lenkijos politinį gyvenimą.

Sprendžiant iš „senosios“ Europos šalių spaudos pirmųjų komentarų, rinkimų rezultatai ES sutikti su pasitenkinimu ir palengvėjimu. Mat Briuseliui jau nusibodo labai dažni brolių L. ir J. Kačynskių ultimatumai ir grasinimai pasinaudoti veto teise. Bet ir Piliečių platformos lyderiui Donaldui Tuskui lengva nebus. Prezidentas Lechas Kačynskis, be jokios abejonės, nesileis tampomas už virvučių, o prezidento galios Lenkijoje pakankami didelės.

Apskritai lenkų rinkėjų aktyvumas po komunistinio režimo žlugimo buvo pats didžiausias. Balsuoti atėjo apie 56 proc. rinkėjų.

Tuo tarpu Lietuvos politikai, ypač kairieji, ėmė teigti, kad Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu nesikeis, D.Tuskas taip pat laikys Lietuvą savo strategine partnere. Tačiau D.Tusko pavaduotojas J.Komarovskis jau pareiškė, kad Varšuvos užsienio politika tikrai pasikeis. Esą Lenkija yra Europa, todėl orientuosis tiktai į ją ir nebus JAV politikos vykdytoja. J.Komarovskis taip pat pareiškė, jog Lenkijos karinis kontingentas bus išvestas iš Irako 2008 metais. Beje, ir V.Putino administracijos atstovas neslėpė Kremliaus pasitenkinimo politinėmis permainomis Lenkijoje. Visi šie požymiai rodo, kad visai neaišku, kokiu keliu pasuks naujoji Varšuvos valdžia.

© 2007 „XXI amžius“