Atnaujintas 2007 lapkričio 7 d.
Nr.82
(1579)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Apie dvigubą žaidimą…

Prieš pat Vėlines prezidentas Valdas Adamkus vetavo Liustracijos įstatymo pakeitimo įstatymą (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas), nes jo priėmimo procedūra ir turinys esą pažeidžia Konstituciją. Taip visiškai numarinamas bent iš dalies teisingumą atstatantis įstatymas, kuris seniai buvo apkarpytas ir tapęs bedančiu. Prezidentas surado ir pretekstą: priimant naują Liustracijos įstatymą esą nesilaikyta Seimo statuto – nebuvo gautas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinimas. O ta komisija jau kuris laikas neveiksni – po jos pirmininkės milijonierės Kšanienės vizito į imperijos sostinę Maskvą dauguma komisijos narių protestuodami (o gal kitų tikslų vedini) atsistatydino. Taigi Prezidentas turėtų pasidomėti, kodėl neveikia komisija, o jeigu tokios dabar nėra, ar būtina į ją kreiptis arba dėl to vetuoti įstatymą. Prezidentas teisingai pastebi, kad įstatymas, kaip ir prieš tai teiktos iniciatyvos, „iš esmės nesureguliuoja liustracijos proceso, kuris, reikia pripažinti, pateko į aklavietę“, teisingai nurodo, kad „fragmentiškomis, tik dalinėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti istorinio teisingumo“. Juk išties vangiai svarstomas Liustracijos įstatymas, konservatorių vis papildomas neesminėmis ir abejotinos vertės pataisomis, lengvai atmetamas tiek Seimo daugumos, tiek ir Prezidento teisės patarėjų, tarp kurių, redakcijos žiniomis, yra ir susijusių su KGB, ir taip nustumiamas tolyn. Liustracijos komisijos nariai atsistatydina vienas po kito, nes negalėdami pasisamdyti kvalifikuotų advokatų teismuose pralaimi daugumą apskųstų bylų dėl sąmoningo bendradarbiavimo su KGB. Taip visuomenės akyse diskredituojama pati liustracijos idėja – nustatyti ir įvertinti asmens ryšių su sovietų slaptosiomis represinėmis struktūromis pobūdį ir garantuoti Lietuvos saugumą. Lyg būdamas aukščiausiu arbitru, Prezidentas pasisako prieš dabartines įstatymo pataisas todėl, kad „liustracija turi padėti visuomenės susitaikymui“, o pateiktosios pataisos liustraciją esą paverčia politinės kovos priemone.

Taip nesurandant išeities, dešiniesiems, kuriems lyg ir bando atstovauti konservatoriai, pasirengę praryti suskaldytus ir beišnykstančius krikščionis demokratus, įstatymą taisinėjant nieko gero neatnešančiomis pataisomis, 2009 m. sausio 1-ąją baigsis Liustracijos įstatymo numatytų apribojimų galiojimas tiems asmenims, kurie sąmoningai bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis. Ką iš tikrųjų taip triukšmingai siūlo Kubilius su savo partija? Gal tik tokias įstatymo pataisas, kurias bet kada gali atmesti Prezidentas su savo teisiniais patarėjais iš KGB rato? Liustracijos įstatymo pataisos, pasiūlytos Kubiliaus partijos, net ir tiems dažnai jų linksniuojamiems KGB rezervininkams yra labai palankios – jie gali ne tik į Seimo narius kandidatuoti, bet net ir Prezidento posto siekti. (Čia net nekalbame apie tai, kad tokiems sudaromos kuo geriausios galimybės tas pareigybes laimėti.) Gal greitai Lietuvoje atsiras rojaus kampelis buvusiems kagėbistams? Jau baigiasi antrasis nepriklausomybės dešimtmetis, o mes vis sukamės tame pačiame rate. Tai yra iš liustracijos gausis tik šnipštas: iš keleto tūkstančių „neliustruotų“ KGB agentų, okupacijos metais dirbusių prieš tautą, surasta tik pora dešimčių, o viena svarbiausių – „Šatrija“, žemesnio lygio teisme buvo pripažinta „švaria“, kas ketveri metai renkama į Seimą ir skiriama ministre, netgi kandidatuoja į Prezidento postą ir vos nebuvo išrinkta valstybės vadove.

Tada kyla daugybė klausimų. Gal išties Lietuvoje nebuvo KGB agentų? Gal apskritai nebuvo jokio KGB? Nebuvo ir NKVD, MGB ir kitų okupantų atneštų represinių struktūrų, dešimtmečiais naikinusių tautą ir laisvą mintį? Tebuvo tik nežinia kieno persekiotų šimtai tūkstančių tautiečių, pasmerktų tremtims, žūtims, suluošintais likimais, šeimų tragedijomis, o pasiekus nepriklausomybę nustumtų nuo bet kokios valdžios, nes valdžios kėdėse patogiai įsitaisė tie patys kagėbistai su jų idėjiniais vadais iš kompartijos centro komiteto ir jam artimų „įstaigų“. O Prezidentas kalba: liustracija nereikalinga, ji supriešina visuomenę.

Štai neseniai garsiai nuskambėjęs atvejis, kad Lietuvos diplomatinėje tarnyboje yra keletas, o gal ir ne viena dešimtis buvusių kagėbistų. Keista, kad tik dabar vienas kitas (tik tiek?) parlamentaras pastebėjo, kad mūsų diplomatinėje tarnyboje pilna KGB agentų. Kalbama apie dešimt ar net daugiau pavardžių. Bet tie asmenys pastebėti tik tada, kai apie tai prašneko už pernelyg atvirą liudijimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vienas iš VSD išmestas pareigūnas. Pabudęs iš gilaus miego Seimo Užsienio reikalų komitetas kreipiasi į Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių, prašydamas informacijos apie dešimt Lietuvos diplomatų, galimai bendradarbiavusių su KGB ir „liustruotų“ neformaliu būdu, t.y. dalyvaujant tik buvusiam VSD vadovui, dabar nutūpusiam saulėtoje Ispanijoje ir iš ten stebinčiam, koks nuostabus gyvenimas Lietuvoje (tai pavasarį išsakytas jo pastebėjimas). Jis neigia kada nors daręs tokius „neteisėtus“ dalykus, t.y. diplomatinėje tarnyboje ar kituose atsakinguose valstybės postuose leidęs dirbti buvusiems kagėbistams, nors visi prisimena, kaip jis viešai, Seime, visai Lietuvai stebint rekomendavo „su KGB niekaip nesusijusiam“ savo pavaduotojui perimti VSD vadovo pareigas. Komiteto kreipimesi prašoma iki lapkričio 10 dienos pateikti Valstybės saugumo departamento turimą informaciją apie diplomatinėje tarnyboje dirbančius diplomatus, kurie galimai bendradarbiavo ar turėjo kitokių ryšių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įstatymo nustatyta tvarka neprisipažino. Na ir kas, kad VSD direktorius raštu atsakys (“valstybiškai“) nežinąs tokių asmenų? Kas toliau? Juk neseniai pats opozicijos vadovas Kubilius gavo atsakymą į klausimą apie vidaus reikalų ir krašto apsaugos struktūrose dirbančius Rusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių universitetų auklėtinius. Pasirodo, jų ten yra daugybė. Na ir kas, kad Kubilius gavo tų sovietinių auklėtinių sąrašus? Jie vis tiek liks savo postuose, o tikri patriotai toliau vargs savo varganose pareigose, emigravę nuo komunistinės kagėbistinės savivalės – tokių emigrantų yra labai daug, tik mūsų žiniasklaida ir politikai, netgi vaizduojantys dešiniuosius, tai slepia ir nekelia jokio triukšmo – jie kelia savo reitingus, kartas nuo karto iškeldami nieko nereiškiančius „patriotinius“ klausimus. Taigi sovietiniai auklėtiniai ir toliau dirbs savo aukštose pareigose, nes šių ministerijų vadovai atsakė, kad tai labai geri specialistai. Kaipgi čia nepagalvosi apie slaptą opozicijos (gal tariamos opozicijos?) draugystę su valdančiąja komunistine valdžia? Dvigubas žaidimas tęsiasi…

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija