Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Mintys
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Lietuvos realybė – augantys mokesčiai, didėjantis skurdas

Benjaminas ŽULYS

Kaune įvyko protesto akcija „Prieš skurdą ir augančias kainas“ Vytauto MALINAUSKO nuotrauka

Jokių socialinių garantijų

Stiprėjant ekonomikai, didelė Lietuvos gyventojų dalis tebegyvena nepritekliaus, skurdo sąlygomis. Skurdą skaudžiai jaučia pensininkai, invalidai, jaunos ir daugiavaikės bei nepilnos šeimos, didelė dalis kaimo gyventojų. Dėl skurdo atsidūrę socialinėje atskirtyje, žmonės negali patenkinti savo būtiniausių poreikių, pasirūpinti šeimos narių sveikata, išsimokslinimu, priversti emigruoti į užsienį (Statistikos departamento duomenimis, vien nuo šių metų pradžios iki liepos pabaigos iš Lietuvos išvyko apie 7900 gyventojų), pažeidžia įstatymus. Pastaruoju metu dėl sparčiai augančių kainų, didėjančios emigracijos skurdo problema tampa dar opesnė.

Šios ir kitos socialinės problemos Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos iniciatyva buvo aptartos Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje surengtoje konferencijoje „Skurdas Lietuvoje ir žmogaus teisės“.

Joje aptarta bendra situacija Lietuvoje, skurdas kaime, neįgaliųjų padėtis šiuolaikinėje visuomenėje, bedarbystė ir sveikatos priežiūra, kitos temos.

Kitą dieną Kaune įvyko protesto akcija „Prieš skurdą ir augančias kainas“. Ją surengė Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Jungtinė profesinė sąjunga, Kauno autobusų ir troleibusų bendrovių, kitos profsąjunginės organizacijos. Protestuotojai susirinko prie „Sandraugos“ būstinės ir ėjo per visą Laisvės alėją su būgnais ir trimitais, nešini Lietuvos trispalve, profesinių sąjungų vėliavomis, protesto plakatais. Jie skelbė: „Padarykit šiukšlių konteinerius žemesnius, bus patogiau į juos įlipti!“, „Kai aplink apsidairai, valdžioj sėdi juokdariai!“, „Mes nenorim ubagauti, mes norime gyventi!“ ir kt.

Prie miesto savivaldybės protesto akcijos dalyvių laukė būrys piketuotojų. Ir vienoje, ir kitoje grupėje daugiau buvo vyresnio amžiaus žmonių, kuriems pragyvenimo lygis yra aktualus. Ne vien jiems, bet ir pedagogams, medikams, policininkams, gaisrininkams, kitų sričių darbuotojams. Tai protesto akcijoje priminė „Sandraugos“ profesinės sąjungos vadovas Kęstutis Juknis. Jis sakė, kad Lietuvoje šiuo metu, oficialiais duomenimis, yra virš 15 procentų skurstančių žmonių, daugiau nei 140 tūkst. skurstančių vaikų. Skurdą dar labiau didina įteisintas aukštojo mokslo mokestis, didžiulė jaunimo emigracija, sparčiai auganti infliacija, kylančios kainos. „Mes protestuojame prieš Lietuvos skurdinimo politiką, reikalaujame ne išmaldos, o tinkamo užmokesčio už darbą, socialinių garantijų, atsakomybės dėl nekontroliuojamai keliamų kainų. Mes norime išgirsti aiškius Seimo, Vyriausybės sprendimus, kurie sudarytų sąlygas ne tik nusipirkti padoraus maisto, apsimokėti komunalines paslaugas, normalioje parduotuvėje nusipirkti rūbų, apavo. Mes klausiame valdžios vyrų, kodėl brangsta mokestis už šildymą, kodėl turint savo atominę elektrinę brangsta elektra? Mes klausiame, ko reikia, kad jie imtų vykdyti savo pažadus, įsipareigojimus ir dirbtų Lietuvos žmonių labui? Kaip išgyventi gaunant minimalų atlyginimą už darbą, o pensininkui – už 400 litų pensiją? Kokiais produktais jiems maitintis, kaip susiveržti diržus, nepaaiškina nė vienas politikas“, – piktinosi K.Juknis.

„Sandraugos“ pirmininko pavaduotoja Danutė Bareikienė papildė, kad pastaruoju metu žymiai pabrango labiausiai perkami produktai – duona, sviestas, pienas, grietinė. Brangs vanduo, elektra, šildymas. Europos Sąjungos biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė prognozuoja, kad dabartinis kainų kilimas Lietuvoje šiemet dar ne paskutinis. Nerasime nė vienos ES valstybės, kurioje per vienerius metus būtų tris kartus pakeltos maisto produktų kainos. Taip yra tik Lietuvoje. Valdžia pasikliauja dėsniais: „yra kaip yra“, „pinigų yra tiek, kiek yra“ ir pan. , neieškoma išeičių, rūpinamasi tik savo materialine gerove. Telkimės ir stiprėkime kovoje, reikalaudami Vyriausybės ir savivaldos žinybų vadovų atsakomybės dėl pažeidžiamų žmogaus teisių, Lietuvos Konstitucijos, ragino D.Bareikienė.

Garliavos (Kauno r.) vidurinės mokyklos pedagogas Aleksandras Bosas pabrėžė, kad Lietuvoje vyksta ekonominė, demografinė katastrofa. „Kas būtų, jei, pavyzdžiui, nors tris dienas savo darbą nutrauktų transporto vairuotojai, policininkai, kurių atlyginimai yra maži?“ – klausė jis. Į tai žmonės atsakė: „Gėda, gėda!“

Jungtinės profesinės sąjungos vadovas Artūras Dambrauskas priminė mūsų valstybės vadovų duotus pažadus – per trejus metus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo panaikinti skurdą. Kokia situacija šiandien? Pažeidžiama konstitucinė nuostata, kad kiekvienas pilietis turi teisę į teisingą atlyginimą.

Pedagogė Marija Malinauskienė prisiminė Baltijos kelią, kai susiėmę rankomis siekėme laisvės Lietuvai. Ar tada galėjome pagalvoti, kad laisvoje Lietuvoje reikės kovoti su nauja, kenkėjiška tvarka, šalies vadais ir vadukais, įvairaus plauko valdininkais, klausė moteris.

Savęs valdininkai nepamiršta

Kauno troleibusų bendrovės profsąjunginės organizacijos vadovas Petras Balčaitis piktinosi, kad milžiniškos lėšos leidžiamos Valdovų, naujų Seimo rūmų statyboms, kitiems grandioziniams projektams. Kalbėtojas pabrėžė, kad šalyje vyrauja korupcija, partijos atitrūkusios nuo žmonių, žiūri vien savo partinių interesų. Didelė dalis žiniasklaidos nupirkta, klesti narkomanija, alkoholizmas, prostitucija, savižudybės, nepilnamečiai žmogžudžiai – jau ne naujiena.

Kiti akcijos dalyviai kalbėjo, kad tikroji skurdo situacija Lietuvoje yra slepiama, iš tikrųjų ji siekia 60–70 procentų. Ne vienas ragino vienytis į profsąjungas ir masiškai nuolat eiti prie Seimo, Vyriausybės rūmų, vietos valdžios pastatų. Dėl skurdo neduoti ramybės valdžiai, apie padėtį Lietuvoje informuoti Europos Sąjungą, viso pasaulio visuomenę.

Mitingo metu buvo renkami centai mūsų Seimui, Vyriausybei, prezidentūrai, kad už šias lėšas pareigūnai „nusipirktų vitaminų, maisto papildų, kitų vaistų, skatinančių mąstymą“.

Užkalbintas pensininkas, buvęs audimo staklių mechanikas Antanas pastebėjo, kad tie, aišku, pajuokai surinkti centai nieko nepakeisią, kaip ir šis dviejų trijų šimtų žmonių mitingas. Žmogaus nuomone, reikia šimtatūkstantinių mitingų visoje Lietuvoje. Pensininką piktina kai kurių politikų, ekonomistų aiškinimai per žiniasklaidą, kad dėl didėjančių kainų, mokesčių nereikia jaudintis, nes visa tai diktuoja gyvenimas. „Tik savęs politikai, valdininkai nepamiršta, didindami sau atlyginimus, priedus prie jų“, – piktinosi pensininkas.

Priėjusi pagyvenusi moteris dar pridūrė, kad gydytojai jau atvirai ima kyšius, nors jų atlyginimai nėra maži. Plėšia žemėtvarkininkai, teisėsaugininkai, ir nežinia, kada visa tai baigsis. „Aš tai nesulauksiu… „ – liūdnai ištarė ji.

Mitingo dalyviai priėmė rezoliuciją.

Kaunas

© 2007 „XXI amžius“