Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Mintys
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Nerimą keliantys iššūkiai laukia atsako

Edmundas Simanaitis

Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus, SJ, kalbėjo apie vertybinių nuostatų ugdymą mokykloje

Paskutinį spalio šeštadienį Kauno savivaldybės salėje vyko konferencija „Lietuvos mokykla dabarties iššūkių akivaizdoje“. Forumą organizavo Demokratinės politikos institutas kartu su Tėvynės sąjunga. Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis įžanginiame pranešime minėjo, kad nūdienos mokykloje mokytojo ir šeimos vaidmuo susilpnėjęs, didelę įtaką moksleiviams daro bendramoksliai, draugai, televizija. Lietuvą sukrėtė žiniasklaidos pranešimai apie moksleivių paauglių žiaurumo proveržius, kai mergaitės nukankino draugę už kažkokį joms nepatikusį pasakymą, o berniukai apipylę degalais padegė savo bendramokslį... „Mes nuėjome labai toli (...) neugdydami žmoguje žmogaus,“ – kalbėjo prof. V. Landsbergis. Šie faktai yra labai grėsmingi. Didelį susirūpinimą kelia nevaržoma smurto, žiaurumo, sekso propaganda žiniasklaidoje, ypač televizijoje. Visa tai skatina jaunimo nusikalstamumą.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius savo pranešime „Kodėl švietimo reforma neatneša lauktų rezultatų?“ kritiškai vertino „chaotiškai vykdomą švietimo reformą“ ir apgailestavo, kad ji netapo prioritetine vidaus politikos sritimi. Reforma pradėta, supainiota ir neužbaigta. Pranešėjo nuomone, mokyklos demokratizavimo pasekmė – pašlijusi drausmė. Mokytojai nesiryžta tarti griežtesnio žodžio auklėtiniams. Moksleivio teisių gynimas nėra deramai susietas su moksleivio atsakomybe ir pareigomis. Pranešėjas teigė, kad pribrendo reikalas susirūpinti mokytojo asmens apsauga ir jo teisių gynimu mokykloje.

Pasekmės liūdnos – smuko mokytojo autoritetas visuomenėje, skaudžiai jaučiamas tolydžio didėjantis mokytojų stygius, mokytojo specialybė tapo nepopuliari, pedagogų atlyginimai aiškiai nepakankami. Tokia padėtis atspindi dabartinės valdžios požiūrį į švietimą. Pranešėjo nuomone, iki galo liko neišspręstas vidurinės mokyklos ir gimnazijos santykis, o švietimo struktūra jau suskaidyta.

Nepaaiškinama keistenybe direktorius pavadino tikrovę atspindintį statistinį faktą, kad apie 30 procentų moksleivių „griūva per egzaminą, neišlaikydami minimumo“. Vadovėlių prasta kokybė kelia pasipiktinimą, bet leidyklos užsakymų gausa patenkintos. S.Jurkevičiaus nuomone, stinga drąsos ir orumo pedagogikoje, „mat netapome kūrėjais, o tik įgyvendintojais“.

Sedos Vytauto Mačernio vidurinės mokyklos direktorė Genoveita Gricienė kalbėjo apie regionuose esančių mokyklų reikalus.

Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus, SJ, kalbėjo itin aktualia tema „Vertybinių nuostatų ugdymas mokykloje“. Pranešėjas paminėjo, kad vokiečių filosofas F.Ničė yra pastebėjęs, kad moralinės vertybės yra sąlygiškos, priklausančios nuo vertintojo požiūrio. Filosofo nuomone, nėra visiems laikams galiojančių teisingų vertybių. „Tačiau šiuolaikinė visuomenė vis dar kalba ir tam tikru laipsniu propaguoja žmogiškųjų vertybių ar principų rinkinį, kuris yra objektyvus, peržengiantis kultūras, universalus, pvz.: atsakomybė, atjauta, pagarba kitam žmogui, sąžiningumas. Šios esminės vertybės ir principai sudaro visų įstatymų ir etikos kodeksų, kuriais vadovaujasi visuomenės ir tautos, pagrindą“.

Kunigo pranešime buvo glaustai paminėtos ir Evangelijos vertybės, pvz., ištikimybė ir principingumas, orumas ir atjauta, tiesa ir teisingumas, tolerancija ir taikingumas...

Po pietų pertraukos konferencijos dalyviai dirbo penkiose diskusijų grupėse. Diskusijai „Patriotinės ir moralinės vertybės: kokią vietą jos užima Lietuvos mokykloje?“ vadovavo Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, joje buvo gvildenama daug praktiškų klausimų.

Savo ruožtu paminėjau du itin svarbius klausimus – kodėl niekas iš pranešėjų, išskyrus kun.G.Vitkų, nepateikė išsamiau motyvuotos pilietinių, moralinių vertybių sekos, tų vertybių, kurias turėtų diegti nūdienos mokykla savo auklėtiniams? Suprantama, sąrašas galės būti aptariamas, taisomas, papildomas, tačiau pagrindinės vertybės išliktų kaip pagrindas. Pasiūliau aptartą ar aptartiną vertybių sąrašą įtraukti į baigiamojo dokumento – Deklaracijos – tekstą. Pastarojo dokumento pastraipoje „Vertybinė mokyklos misija“ atsirado tik toks aptakiai suformuluotas sakinys: „Patriotizmo, pilietiškumo, atsakomybės, kitų dorybių ugdymas turi tapti integraliu visų dalykų dėmeniu, visos mokyklos dvasios dalimi“.

2005 m. keturios laisvės kovotojus, pasipriešinimo ir okupantų represijas patyrusius asmenis vienijančios visuomenininės organizacijos (LPKTB, LPKTS, LPKS, LLKS) inicijavo ir parengė projektą, skirtą jaunimo pilietinei savimonei ugdyti. Valstybinėje televizijoje buvo numatyta transliuoti savaitines laidas. Parengta temų išklotinė metams apėmė valstybės istoriją nuo LDK laikų iki mūsų dienų.

„Šalies, valstybės, tautos, visuomenės praeitis ir jos santykis su dabartimi yra tas neišsenkantis aruodas, iš kurio radijas ir televizija gali ir privalo nuolatos semti ir patrauklia forma skleisti objektyvias žinias. Ši informacija yra vienintelė maitinamoji terpė, kurioje išauga pilietis ir subręsta jo pilietinė savimonė“, – buvo rašoma laiške LRT tarybos pirmininkui p.R.Pakalniui ir LRT generaliniam direktoriui K.Petrauskiui. Keletą kartų aptartam projektui tarybos pirmininkas visada pritardavo, o generalinis direktorius visada... atmesdavo, motyvuodamas tuo, kad pilietiškumą ugdančių laidų reitingas bus gerokai mažesnis už „realybės šou“. Toks vertinimo kriterijus tiek valstybiniu, tiek pilietiniu, tiek ir moraliniu požiūriu buvo daugiau negu keistas ir nesuprantamas.

Periodiška istorinė, pažintinė, diskusinė, pilietiška TV laida palaikytų gyvą ryšį su gausiu pedagogų būriu, jaunaisiais žiūrovais. Tai visiškai konkretus pasiūlymas, vertas neatidėliotino aptarimo, deja, apie jį Deklaracijoje nebuvo net užsiminta.

„Lietuvos mokykla atsidūrė savotiškoje kryžkelėje: senosios idėjos išsisėmė, švietimo sistemą ištiko moralinis bankrotas. Reikia ieškoti naujų krypčių,– teigė Demokratinės politikos instituto prezidentas dr. Mantas Adomėnas. – Jau seniai būtina ne tik nuolat ir nuosekliai kelti atlyginimus mokytojams, bet ir pasirūpinti esminių žmogaus ir tautos vertybių sklaida mokykloje.“

Reikia tikėtis, kad į Tėvynės sąjungos mokytojų bendruomenės Deklaracijoje pateiktus pasiūlymus bus atsižvelgta.

© 2007 „XXI amžius“