Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Mintys
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Knyga – kaip malda

Bronius VERTELKA

Janinai Inčiūrienei kūryboje Dievo palaimos linkėjo jos knygos sudarytojas kaunietis Aleksandras Žarskus. Sėdi generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis

Pasitaiko, jog akimis permetęs vieną kitą naujos knygos puslapį, padedi ją į šoną. Nesiskaito, nuobodu, nieko naujo nepasako. Absoliučiai priešingai buvo paėmus į rankas Janinos Inčiūrienės knygą „Aš neklausiu ar reikia, bet duodu“, kurios pristatymas vyko spalio 20-ąją Panevėžio kraštotyros muziejaus Moigių salėje. Pabūti kartu su kūrinio autore atėjo jos artimieji, giminės, draugai, pažįstami, atvyko panevėžietės talentą gerbiantys svečiai iš Vilniaus, Kauno, Birštono, Molėtų bei kitų rajonų. Moigių salėje vyravo pakili nuotaika dar ir todėl, kad prieš šį susibūrimą Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje dalyvavome šv. Mišiose, kurias J.Inčiūrienė buvo užsakiusi savo knygos leidėjams, rėmėjams, platintojams, skaitytojams.

Prabilusi muziejininkė ir rašytoja Joana Viga Čiplytė teigė, jog šios knygos atsiradimas yra neeilinis įvykis miesto kultūroje. Prisipažino, jog skaitydama pati išgyveno nepaprastus jausmus. Knyga sudaryta iš trumpų, bet aiškių pasakojimų, iliustruota autorės piešiniais (J.Inčiūrienė yra žinoma medžio drožėja, taip pat metalo dirbinių autorė). Knygos viršeliuose – irgi panevėžietės piešiniai, o kiekvieno naujo pasakojimo pirmoji raidė pagražinta piešinuku.

Aleksandras Žarskus, knygos sudarytojas, pristatytas kaip rašytojas, etnokultūros puoselėtojas ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, kalbėjo: „Knyga – kaip malda. Negalima jos skaityti greitai, reikia tam skirti laiko“. Kaunietis teigiamai vertino J.Inčiūrienės aprašytus regėjimus sapnuose. Pati knyga gimė per 15 jų bendravimo metų.

Kūrinio ištraukas skaitė J.Miltinio dramos teatro aktorė Eleonora Matulaitė. Knygos pristatyme dalyvavęs generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis, pažįstantis J.Inčiūrienę apie 30 metų, sakė: „Jeigu kas drįstų neigti tai, kas parašyta knygoje, aš pirmas imčiau ginti autorę“.

Pusantros valandos skirtas laikas tirpo kaip cukrus karštos arbatos stiklinėje. Netrūko įsimenančių akimirkų, gėlių, šypsenų, ašaros sudrėkino ne vienas akis. Kalbėjusieji J.Inčiūrienei linkėjo parašyti antrą, tik poezijos knygą. Panevėžietė tautodailininkė linkėjo visiems nešioti Dievą širdyje, tikėti juo. Moigių salės kamerinę erdvę skaidrino Panevėžio muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis „Ašarėlė“ ir miesto moterų etnografinis ansamblis.

Panevėžys

Autoriaus nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“