|
Rokiškėnų Gandis
Viktoras Alekna
Neįprastas vardas Gandis. Bet tai antraštė monografijos, kurios autorius Juozas Vytautas Uzdila. Knyga išleista 2007 metais. Atsivertęs knygą pamatai jauno vyro, apsirengusio kareivišku švarku, su Lietuvos kario kepure, nuotrauką, virš kurios užrašas Algirdas Gasiūnas Gandis.
Alfonsas Gasiūnas-Gandis, kilęs iš Mažučių kaimo (Juodupės valsčiaus), iškilus rezistencinės kovos Rokiškio krašte dalyvis. Išėjęs pas partizanus į Paduobio mišką ir išvien veikęs su būrio vadu Juozu Kuveikiu, greitai pats suformuoja partizanų būrį, su kuriuo po Paduobio šukavimo pereina į Apūniškio ir Plunksnočių miškus ir kontroliuoja didelę teritoriją, kurioje Sodelių, Lauciūnų, Šlapelių, Miliūnų, Dargių, Vaidlonų, Lingėnų, Tartuliškio, Prūselių kaimai.
Apie Rokiškio apskrities partizanus, kovojusius su Raudonosios armijos kariais, į Rokiškio apskritį įsibrovusiais 1944 metų liepos mėnesį, jau parašyta nemažai knygų. Partizaninė laisvės kova Rokiškio krašte išskirtinė anksčiausiai Lietuvoje ji čia pradėta ir vėliausiai baigta. Šios knygos autorius, pasinaudojęs archyvais, jau išleistomis knygomis ir asmeniniais gyvų rokiškėnų atsiminimais, parašė dar vieną knygą, pasakojančią apie mažai kieno minėtą partizanų vadą Algirdą Gasiūną, slapyvardžiu Gandis.
Skaitant knygą atrodo, kad Gandis nebuvo labai įžymus kovotojas, nes daug pasakojama apie kitus partizanų vadus ir jų vadovaujamų būrių veiklą. Knygoje minima daugybė Rokiškio apskrities partizanų veiklos įvykių. Knygos gale pateiktame vardyne daugiau kaip penki šimtai rokiškėnų, vienaip ar kitaip dalyvavusių kovose su sovietų enkavedistais ir vietiniais sovietų valdžios pareigūnais, pavardžių.
Alfukas lankė Aleknų kaimo pradžios mokyklą, mokėsi Rokiškio gimnazijoje, o 1939 metais išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnaujant kariuomenėje, į Lietuvą atėjo ir Raudonoji armija, į jos gretas buvo įjungta ir Lietuvos kariuomenė. Gasiūnui teko tarnauti ir sovietų armijoje, bet prasidėjus karui pasitraukė iš Pabradės poligono ir gyvas ir sveikas grįžo į tėviškę. Vokiečių okupacijos metus praleido gimtinėje, o artėjant raudonarmiečiams išėjo į mišką, nes bolševikai pradėjo žudyti vietos lietuvius: vieną dieną į Rokiškio Švento Mato bažnyčią buvo įnešta devyniolika karstų. Alfonsas Gasiūnas išėjo į Paduobio mišką, davė priesaiką ir pradėjo telkti aplink save kaimynų vyrus, pasidarydamas nedidelio būrelio vadu Gandžiu. Ir kiti vyrai rinkosi miškuose, būriuodamiesi nedidelėmis grupelėmis. Gruodžio mėnesį Rokiškio apskrityje partizanų padaugėjo iki devynių šimtų, bet raudonarmiečių gretos, nukreiptos prieš Rokiškio partizanus, buvo gausesnės ir organizuotesnės, todėl KGB giriasi, kad 1945 m. sausio 8-13 d. Rokiškio apskrityje žuvę net 283 partizanai, sulaikyta 173 ir ir suimti net 872 vyrai, iš kurių 402 šaukiamojo amžiaus.
Alfonsas Gasiūnas tuo metu vadovauja partizanų skyriui Paduobio miške, o 1945 m. vasarą persikelia į Apūniškio mišką.
Šaltiniuose Alfonsas Gasiūnas-Gandis nedažnai minimas, todėl ir jo tikroji veikla, matyt, ne visiems buvo matoma. Net ir tie, kurie jį mini, retai prisimena jį slapyvardžiu Gandis, dažniau minimas kitas slapyvardis Gončius (iki 1946 metų vėlyvo rudens prie Vyžuonos veikė Alfonso Gasiūno-Gončiaus vadovaujamas partizanų būrys...).
Gasiūnų gražus namas buvo sudegintas dar anksčiau ir jų šeima buvo priversta gyventi mažoje pirtyje. Vis dėlto kartais ateidavo ir Alfonsas, namiškiams pagrodavo, padainuodavo, paskaitydavo savo eilėraščių. Kai 1945 m. vasarą motina buvo suimta, Alfonsas per seserį Genovaitę perdavė savo laišką su dešimties posmų eilėraščiu, kuris prasideda žodžiais: Vai neliūsk, mamyte,/ Kad prie Kūčių stalo/ Šiemet viena vieta/ Pasiliks tuščia...
Sesuo Genovaitė sako: Tada partizanai suprato: amerikonai ir anglai tikrai neateis, ir jie laisvės kovose su okupantais liko vieni. Kaimynė Kostė Černytė vis prisimena, kad Alfonsas Gasiūnas, nors baigęs tik keturias klases, turėjo iš prigimties poetišką sielą. Eilių rašymas, kaip ir jo paties sudėtų dainų dainavimas grojant armonika ir akordeonu, buvo pirma dvasinės raiškos galimybė. Žinoma, liūdesį ir susimąstymą (kas bus?) greitai keitė kita nuotaika kovos ir ryžto.
Į Apūniškius atėjęs Lietuvos partizanų būrio vadas Alfonsas Gasiūnas-Gandis pirmiausia surenka savo vyrus... Alfonsas Gasiūnas buvo sumanus ir draugiškas vyras, mokantis greitai užmegzti ryšius ir tarp partizanų tapti pripažintu autoritetu.
1946 metų pabaigoje 1947 metų pradžioje Gandis vadovavo nedideliam partizanų būreliui, o kagėbistai partizanus persekiojo dideliais būriais. 1946 metų vėlų rudenį Gandis buvo sunkiai sužeistas. Jį nuvežė į Pablizgę, Akmenių kaimą, į Navikų name įrengtą slėptuvę, kur rūsyje po kamaros grindimis rūsyje jis išgulėjo apie keturis mėnesius. 1947 m. kovo 15 d. jie buvo išduoti, apsupti ir visi keturi partizanai kartu su vadu Gandžiu žuvo.
Rokiškėnų Gandžio būrio vyrai ne tik mokėjo vyriškai ir ryžtingai kovoti, bet ir mokėjo karo lauke numirti. Visi jie krito mūšyje ir nė vienas sovietų kareivių nebuvo paimtas gyvas, nė vienas mirties neiškeitė į laisvę saugumo letenose...
Vėliau kiti pasakotojai sakė: Naktį žmonės iš tų duobių išmetė buvusių partizanų kūnus ir palaidojo Steponių miške. Taip buvo palaidotas ir Alfonsas Gasiūnas rokiškėnų Gandis.
Partizanų žūtis Pablizgėje gražiausios, kilniausios ir prasmingiausios mirties mirties karo lauke pavyzdys.
Bet Gandis ir jo būrys nebuvo paskutiniai Rokiškio krašto partizanai. Po A.Gasiūno-Gandžio būrio žūties Rokiškio krašte toliau kovojo kiti Dobilo formuotės partizanai.
Paskutiniai partizanai Rokiškio rajone buvo Stumbrio būrio partizanai būrio vadas Juozas Streikus-Stumbras ir jo brolis Izidorius. Likę vieni Apūniškio-Plunksnočių miško masyve, jie nutarė savanoriškai pasiduoti Obelių MGB skyriui ir išbandyti, ko verta saugumo ministro garantija dovanoti jiems gyvybes ir nebausti. Apsiriko narsūs vyrai: MGB išliko klastingiausia okupacinė jėgos struktūra. Į laisvę išleisti partizanai po metų suimami ir teisiami: Juozas Streikus sušaudomas, o Izidorius kalinamas lageriuose. Beje, kartu buvo suimtas ir Lietuvos vyriausias partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, kuris buvo sušaudytas Butyrkų (Maskva) kalėjime.
Įdomu, kad knygos autorius dzūkas Juozas Vytautas Uzdila surinko duomenis apie Rokiškio partizanų veiklą. Jis ilgai kalbino Rokiškio krašto žmones, atidžiai perskaitė to krašto žmonių knygas. Patikrinti ir visi Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai, ir buvusiojo KGB-MVD išlikę dokumentai apie Rokiškio krašto partizanus. Ši knyga bus įdomi ne tik rokiškėnams, bet ir visiems lietuviams...
Knygoje gausu nuotraukų ir įvairių dokumentų kopijų.
Juozas Vytautas Uzdila. Rokiškėnų Gandis.
Monografija.-2007, 209 puslapiai.
© 2007 XXI amžius
|