|
Ovacijos
Dr. Rūta Gajauskaitė,
kriminologė
Keliasdešimt minučių trunkančiomis ovacijomis, pagarbiai atsistoję, dėkojo konferencijos dalyviai pranešėjui Danieliui Anžė (Prancūzija) už širdingą, emocionalų ir išsamų pranešimą. Ne už bet kokį o pačia aktualiausia bei ypač opia seksualumo tema! Ir nepaprastai svarbiu šiandienai aspektu kaip šį stebuklą reikia išgelbėti nuo suvulgarinimo, iškreipimo ir pražūties.
Šiandien, kai sekso revoliucija triuškinančiai žengia per pasaulio valstybes, naikindama moralines valstybes, šeimas, griaudama tautines tradicijas ir visuomeninę sanklodą, šiandien, kai sekso revoliucijos fronto linija peržengė privačios erdvės rubikoną ir išsiliejo į gatves, kai pradėjo daryti įtaką politiniams sprendimams ir įstatymų leidėjams, vienuolio D.Anžė pranešime nagrinėtos lytiškumo ir seksualumo problemos teologijos ir dvasingumo požiūriu staigiai pakylėjo šią iki purvo suvulgarintą temą į visai kitą lygmenį! Buvo priminti gražūs ir prasmingi meilės žodžiai ir tikslai bei jų pasekmės nemirtingumas atgimstant savo vaikuose ir vaikų vaikuose. Nes tik mylintis žmogus gyvena visavertį gyvenimą ir lieka nemirtingas. Buvo išaukštinta paties žmogiškiausio jausmo meilės raidos, klestėjimo ir puoselėjimo vienintelė forma šeima, jos užduotis visuomenėje, tautoje bei valstybėje.
D.Anžė ilgą laiką rūpinosi homoseksualių asmenų sielovada. Jis atrado tą pačią jautriausią žmonijos jausmų raidos grandį, kuriai reikia supratimo, atlaidumo bei atjautos ir skubios pagalbos. Suvienytomis jėgomis būtina gelbėti žmogiškus jausmus, kad būtų išsaugota šeima pasaulio pamatai ir apginta meilė aukščiausia žmogiškumo apraiška. Norint suformuoti ir nukreipti teisinga linkme homoseksualių asmenų jausmų ugdymą, reikia užsibrėžti tikslą formuoti pašaukimą į skaistumą, kaip pačią aukščiausią krikščioniško tobulumo formą. Tam tik reikia atitinkamo visuomenės supratimo ir homoseksualių asmenų specialaus auklėjimo, reikia ugdyti susitvardymą, bet jokiais būdais nepropaguoti nusikalstamos tolerancijos, kas juos stumia į atskirtį ir jie lieka nepriimti visuomenės, tuo pačiu labai pažeidžiami ir apsukruolių greitai įtraukiami į šitą liūną.
Krikščionišku požiūriu į homoseksualistus ir širdingos pagalbos gerąja patirtimi konferencijoje pasidalijo Tonis Dolfo-Smitas. Jo daug vilčių teikiantis pranešimas parodė, kad dauguma atvejų homoseksualaus potraukio ištakos siekia ankstyvosios vaikystės laikotarpį, kuris keičia ne asmenybę, o tik jo santykį su kitais. Todėl įmanoma tą santykį keisti, nepažeidžiant susiformavusios asmenybės. Pranešėjo 15 metų darbo patirtis su homoseksualiais asmenimis, sprendžiant lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos problemas, padėjo atrinkti pačius priimtiniausius būdus šiai problemai spręsti. Tai pasitikėjimo ugdymas, gebėjimas priimti, bendrauti, jaustis saugiam. Iki 70 proc. siekiantys teigiami rezultatai rodo vykdomo darbo teisingą kryptį ir tikėtinas geras perspektyvas ateityje.
Apie psichologines homoseksualumo priežastis labai profesionaliai savo pranešime išdėstė gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška (Lietuva, Austrija). Diskusijų metu dar kartą buvo patikslinta, kad homoseksualumas neturi jokio ryšio su genetika tai grynai žmogaus psichinės veiklos sritis. Spekuliatyvūs pranešimai apie įgimtus lyties tapatumo trūkumus tolimesniuose medicininiuose tyrimuose nebuvo patvirtinti, tačiau dėl pirmojo efekto ir politinio spaudimo įtakos homoseksualumas buvo išbrauktas iš ligų sąrašo. Vėliau sąrašai taip ir liko neatitaisyti, nors egosensorinis homoseksualizmas, kaip sindromas, ir toliau egzistuoja kaip viena psichiatrų diagnozių. Tai dar kartą patvirtino teigiamų rezultatų realumą (iki 70 proc.), taikant tinkamą asmeninę terapiją, o ne vykdant psichinio ligonio užgaidas chirurginiu būdu keičiant lytį. Genetika juk lieka ta pati todėl asmenybės susipriešinimo su savimi priežastis nepasikeičia, o tik paaštrėja.
Irena Eglė Laumenskaitė (Lietuva) savo pranešime subtiliai siūlė suvokti save ir aplinkinius, priimti visus tokius, kokie esame, nesistengiant vienodai įvertinti ir vienodai elgtis. Antai būtina skirti gėjus nuo homoseksualistų. Pirmieji priklauso bohemai (linksmi ir ištvirkę), o antrieji nelaimingų tėvų nelaimingi vaikai. Pastariesiems ir turėtų būti skirtas specialiųjų valstybinių institucijų dėmesys, konsultacijos ir santykių keitimo programos. Gėjų atžvilgiu turi būti taikomos įvairios įstatymais nustatytos elgesio normos. Toks diferencijuotas požiūris padėtų efektyviau taikyti prevencines priemones ir tikėtis kuo palankesnių visuomenei rezultatų.
Pažymėtina, kad Lietuvos Konstitucijoje (25 str.) įtvirtintas dorovės prioritetas, o ją ginant netgi apribotos asmens teisės ir laisvės! Būtent šiuo prioritetu buvo pasinaudota uždraudžiant gėjų demonstraciją Vilniuje. Pažymėtina, kad tokios normos, ginančios dorovę, yra ES bei tarptautiniuose teisės aktuose, tačiau, prisidengdamos Lygių galimybių įstatymu, seksualinės mažumos siekia ir įgyvendina teisės pakeitimų importą iš ES į šalių narių teisėtvarką. Ir nuo šio reiškinio turime priešnuodį Lietuvos Konstitucijos 25 str., kuriame įtvirtintos ne tik mažumų teisės, bet ir draudimas teikti joms privilegijas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pažymėtina, kad nėra sąvokos seksualinės mažumos, o tik lytis. Be to, LR Konstitucija yra aukščiau už ES sutartį ir įstatymų leidėjai (Seimas) neprivalo perkelti ES įstatymų prieš savo rinkėjų valią.
Spalio 8 dieną Seime vykusi konferencija apie lytiškumą ir homoseksualumą organiškai buvo pratęsta spalio 12-ąją. Tarptautinėje konferencijoje kalbėta apie šeimą besikeičiančioje visuomenėje. Šie klausimai kaip bazė ir anstatas neatskiriamai susiję, jie yra kaip priežastis ir pasekmė. Šie abu klausimai tiesiogiai veikia visuomenės sudėties vystymąsi ir klestėjimo tendencijas.
Konferencijoje buvo pateikti mokslinių tyrimų apie individo įtaką šeimai rezultatai, nagrinėti šeimos vaidmuo ir privalumai vaiko vystymuisi, šeimos politikos tendencijos ES ir esamos neigiamos pasekmės vaiko gyvenime. Vaikui kenkia gyvenimas nepilnoje šeimoje, kyla sunkumų gyvenant su įtėviais, homoseksualistų šeimose, opi vaikų donorų padėtis. Visais aspektais išnagrinėjus naujoves ir naujadarus santuokų sudarymo ir šeimos srityje, konstatuota, kad suaugusiųjų eksperimentų įkaitais ir nukentėjusiaisiais lieka vaikai. Pasitvirtino visoms tautoms žinoma taisyklė nelaimingų tėvų auga nelaimingi vaikai. Logiška, kad ir visuomenė, susidedanti iš nelaimingų individų, negali būti laiminga, kūrybinga, tuo pačiu ir besivystanti ar klestinti.
Šiandien masiškai propaguojama ir praktikuojama suaugusiojo teisė išsituokti arba net neregistruoti santuokos iš esmės anuliuoja jų pareigas vaikams, nes vaiko teisės tiesiogiai priklauso nuo suaugusiojo. Taigi vaiko teisės dažniausiai pažeidžiamos tėvams sprendžiant savo interesus. Dalis visuomenės ciniškai painioja vaikų ir tėvų poreikius. Ypač tai agresyviai pasireiškia vienos lyties (homoseksualistų) šeimose. Jose vaiko teisės pažeidžiamos tiek vaiko būsimo seksualumo atžvilgiu, tiek biologinių ar socialinių tėvų ir motinų atžvilgiu, tiek dokumentų duomenų įrašų taigi ir visuomenės atžvilgiu. Čia vaikas netenka visų savo teisių ir yra priklausomas nuo iškrypusių tėvų įgeidžių. Kai kuriose šalyse valstybė įstatymais įtvirtino tokį vaiko teisių pažeidimą.
Lietuvos Konstitucija bei Seimui pateikta Valstybinės šeimos politikos koncepcija gina šeimą, kaip vienintelę visaverčio individo ugdymo aplinką, tuo pačiu globoja ir gina motinystę, tėvystę ir vaikystę. Seimas šią koncepciją priėmė pirmu skaitymu beveik vieningai. Tikėtina, kad gruodį, kai šis dokumentas turės tapti įstatymu, Seimas taip pat vieningai balsuos už kiekvieną straipsnį atskirai, tuo įtvirtindamas istoriškai susiklosčiusias šeimos vertybes, tuo pačiu garantuodamas visuomenės vystymąsį ir valstybingumo įtvirtinimą.
© 2007 XXI amžius
|