Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Nuomonės
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Prisimintas iškiliausias Dzūkijos rašytojas

Rūta Averkienė

Minėjimo dalyviai prie Subartonių kapinaitėse besiilsinčio rašytojo Vinco Mickevičiaus-Krėvės ir jo artimųjų kapo Autorės nuotrauka

Kasmet rudenį Subartonyse prisimenamas ir pagerbiamas mažame Dzūkijos kaimelyje gimęs didelio talento žmogus – rašytojas, žurnalistas, pedagogas Vincas Krėvė. Neseniai Subartonyse paminėtos rašytojo Vinco Mickevičiaus-Krėvės 125-osios gimimo metinės. Jo garbei gimtojoje sodyboje, pasipuošusioje nauju stogu ir pabirusių klevų lapų auksu, skambėjo smuiko rauda ir liaudiškos giesmės. Čia ir kaimo kapinaitėse, kuriose amžino poilsio atgulusio rašytojo ir jo artimųjų kapai, papuošti gėlėmis ir žvakėmis, žymūs aktoriai skaitė rašytojo kūrybą, buvo prisiminti svarbiausi ir mažiau žinomi jo gyvenimo ir kūrybos momentai.

Šiemet, kaip ir kiekvieną rudenį, gimtojoje rašytojo Vinco Mickevičiaus-Krėvės sodyboje jo atminimo pagerbti iš visos Lietuvos susirinkusiems žmonėms buvo surengta ekskursija į praeitį. Pagerbti rašytojo atminimo atvyko jo giminės, Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, literatūros kritikas, Rašytojų sąjungos leidyklos redaktorius Valentinas Sventickas, aktoriai Tomas Vaisieta, Olita Dautartaitė, rašytojas Juozas Aputis, Socialinių mokslų daktaras Jonas Vėlyvis, Vilniaus V.Krėvės muziejaus direktorius Vladas Tulčinskas, Kauno literatūros muziejaus atstovai, azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Machiras Gamzajevas, Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai, Vilniaus, Kauno, Alytaus rajono, Marcinkonių, Merkinės V.Krėvės gimnazijos moksleiviai ir mokytojai, Subartonių kaimo bendruomenė, daug inteligentijos atstovų.

Apsilankę senove alsuojančioje pirkioje, pastovėję šalia išbalintos duonkepės krosnies ir pasieniais, tarp senovinių rašytojo šeimos buities rakandų ir eksponuojamų jo parašytų knygų pavyzdžių, nuotraukų, pabuvę kaimiškoje sodyboje, ne tik moksleiviai, bet ir suaugusieji išklausė ne vien lietuvių literatūros, bet ir Lietuvos istorijos pamoką.

Muziejaus lankytojus pasitiko muziejaus direktorės Evelinos Buržinskienės parengta senųjų fotografijų paroda, kurioje – Subartonių kaimo ir jame gyvenusių ar dar gyvenančių žmonių veidai. Trobos prieangyje raudą raudojo smuikininkės Justės Martinkėnaitės virkdomas smuikas, rašytojo kūrybą apie gražiausią šalies kampelį – Dainavą išraiškingai skaitė aktorius Tomas Vaisieta, „Antanuko rytą“ priminė aktorė Olita Dautartaitė.

Vilniaus V.Krėvės muziejaus direktorius Vladas Tulčinskas pabandė į Krėvę pažvelgti mozaikiškai, paminėjo mažai kam žinomus jo biografijos faktus. Pasak direktoriaus, Vincas Krėvė – iškiliausias visų laikų poetas ir rašytojas, jam neprilygo net ir K.Donelaitis ar Maironis. „Krėvė vertas net ir Nobelio premijos. Nors jo veikla ir kūryba aprėpė platųjį pasaulį, lietuviai jį pamilo labiausiai dėl romantinių kūrinių...“

Apie brandžius mažo ūgiu, tačiau didelės asmenybės darbus ne tik Lietuvoje, bet ir Azerbaidžane kalbėjo azerbaidžaniečių bendruomenės pirmininkas Mahiras Gamzajevas.

Rašytojas Juozas Aputis Krėvę pavadino rašytoju, laikančiu vieną iš keturių lietuvių literatūros kampų. „Krėvės kūrybos ir viso gyvenimo pašaukimo taškas, esmė – prigimtiniai dalykai: meilė, sąžinė, kova su blogiu. Štai kodėl jis galėjo ir gali išsilaikyti šimtus metų...“, – sakė rašytojas.

Literatūros kritikas Valentinas Sventickas pasidžiaugė, kad gimtoji rašytojo sodyba prižiūrima ir tvarkoma, o namas dar ir nauju stogu pasipuošė. Anot jo, ir šie buitiniai dalykai byloja, kad ir Subartonių kaimo bendruomenė, ir muziejumi besirūpinanti Varėnos rajono savivaldybė gerbia rašytojo atminimą. V.Sventickas pažadėjo, jog per keletą metų Rašytojų sąjungos leidykla tikrai išleis Krėvės kūrybos rinktinę. „Tegul ir toliau gyvena knygose...“, – sakė jis.

Rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša pabrėžė, kad Krėvės kūrybą verta skaityti ir dėl to, kad tarsi kitomis akimis pamatai ir Merkinės piliakalnį, ir pačius Subartomis, ir daug kitų gražių Dzūkijos vietų.

Rašytojo garbei dainavo Marcinkonių kaimo etnografinis ansamblis, Senosios Varėnos vaikų folkloro ansamblis „Serbenta“, ansamblis „Brydė“ iš Kauno.

Po minėjimo sodybos kieme visi susirinkusieji pagerbti Vinco Krėvės rinkosi Subartonių kaimo kapinaitėse, kur palaidoti rašytojo tėvai, perlaidoti iš už Atlanto parvežti jo paties, žmonos ir dukters Onos Krėvaitės-Mošinskienės palaikai. Ant jų kapų buvo padėta gėlių, uždegtos žvakutės.

Čia maldą už rašytoją ir jo artimuosius sukalbėjo Merkinės dekanas kun. Robertas Rumšas, „Dainą apie arą“ skambiai skaitė aktorius Tomas Vaisieta, visiems susirinkusiems už pagarbų Vinco Krėvės atminimą dėkojo jo giminaitė, Vinco Krėvės sesers anūkė Laimutė Raugevičienė: „Ir mes visi, giminės, turim to atkalumo, užsispyrimo, kokį turėjo Krėvė, tačiau nesam, deja, tokie universalūs, koks buvo jis. Krėvė mums visiems – ir giminėms, ir jums, brangus dėl to, kad mes visi mylim Lietuvą...“

Tylūs ir susikaupę pastovėję prie rašytojo kapo, sušilti prie laužo, smagiai pasišokti liaudiškus šokius ir pabendrauti rinkosi prie Pakelinio ežero...

Subartonys, Varėnos rajonas

© 2007 „XXI amžius“