Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Nuomonės
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Lietuvių konferencijos 90-metis

Kazimieras Dobkevičius

Vytauto Didžiojo karo muziejaus mokslinė bendradarbė, istorikė Audronė Veilentienė pasakoja apie diplomatą Petrą Klimą

Kauno miesto muziejuje buvo paminėtos 1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis Vilniuje įvykusios Lietuvių konferencijos 90-osios metinės ir prisimintas vienas aktyviausių jos organizatorių, Vasario 16-osios Akto signataras, istorikas, žurnalistas, talentingas diplomatas Petras Klimas (1891-1969).

Pranešimą apie 1917 metų Lietuvių konferenciją perskaitė jaunas istorikas Darius Juodis. Pasak prelegento, kaizerinės okupacinės valdžios leidimas sušaukti konferenciją, kurioje buvo aiškiai pasisakoma už Lietuvos valstybės atkūrimą ir išvengta konkrečių pažadų jungtis prie Vokietijos, rodė, kad lietuvių tautinis judėjimas įgijo svarų vaidmenį ir autoritetą. Konferencijos išrinkta Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tarp dvidešimties signatarų buvo ir Petro Klimo pavardė ir parašas.

Gimęs Suvalkijoje, P.Klimas dar jaunystėje aktyviai įsitraukė į Lietuvos tautinį judėjimą. Gabus, talentingas jaunas vyras 1917 metų Lietuvių konferencijoje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Didžiąją gyvenimo dalį skyrė diplomatijai, dalyvavo derybose su kaimyninėmis valstybėmis, atstovavo Lietuvai tarptautinėse konferencijose, dirbo diplomatinėje tarnyboje Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge.

1942 metais vokiečių nacių okupacinė vyriausybė Prancūzijoje P.Klimą suėmė ir įkalino koncentracijos stovykloje. Tik 1943 metais, praradęs sveikatą, P.Klimas per kalėjimus buvo grąžintas į Lietuvą ir paleistas į laisvę. 1945 metais P.Klimą sovietai suėmė ir nuteisė dešimčiai metų kalėjimo, iš kurio į Kauną grįžo 1954 metais. Iki mirties – 1969 metų – Kaune buvusį diplomatą globojo Leskauskų šeima.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus mokslinė bendradarbė, istorikė Audronė Veilentienė apžvelgė diplomato P.Klimo plačiašakę veiklą, įvertino jo diplomatinius sugebėjimus formuojant Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją. Susidomėjimą sukėlė A.Veilentienės pacituota P.Klimo neišspausdinto straipsnio „Mūsų Seimo suvaikėjimas“ ištrauka.

Jame diplomatas piktinosi tuometiniu Lietuvos politikų elgesiu, vadindamas juos „vaikų būriu, naiviai žaidžiančiu kačių ir pelių žaislą ir nejaučiančių nei savo tikrųjų pareigų, nei teisių. Tokius atstovus reikia paleisti namo, negali būti abejojama, bet drauge jie turi būti įrašyti į mūsų istorijos vadovėlius, kaip didžiausi nusikaltėliai – kad svarbiausią valandą jie apleido savo tautą ir valstybę, jų reikalais nesirūpino, kad apvylė tautos pasitikėjimą, kad sulaužė duotą priesaiką ir užsiėmė tiktai savo ambicijomis vaikiškame žaisle“. Pasak A.Veilentienės, tokia P.Klimo nuomonė parodo jo požiūrį į partijas ir didžiulę atsakomybę už Lietuvą – jis visada laikė valstybės interesus aukščiau visko.

Prisiminimais apie P.Klimo asmenybę pasidalijo giminaitis Remigijus Gulbinas, pasakojimą iliustravęs nuotraukomis. Diplomato portretą papildė prof. Vida Leskauskaitė, gyvenusi namuose, kuriuose glaudėsi Lietuvai daug nusipelnęs signataras ir diplomatas Petras Klimas.

Autoriaus nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“