Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Nuomonės
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Žvilgsnis į Nijolės Gaškaitės knygą

Zigmas Tamakauskas

Tautos fondo Tarybos narys Jonas Vainius, Kauno miesto istorijos mokytojų grupės vadovė Onutė Kavaliauskienė, Kauno miesto svietimo skyriaus pavaduotoja Onutė Visockienė ir Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas knygos pristatyme

Renginyje kalba Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis

Pirmojoje eilėje iš kairės: Jonas Čeponis, Gražina Jablonskienė, Kazimieras Kuzminskas, Vytautas Balsys, Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Edvardas Šiugžda, Jonas Vainius

Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje susirinkę mokytojai ir bibliotekų vedėjos knygos pristatyme

Knygos pristatyme kalba Tautos fondo Tarybos narys Jonas Vainius

Spalio 29 dieną Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje mokyklų istorijos mokytojams ir bibliotekų vedėjoms buvo pristatyta Nijolės Gaškaitės knyga „Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai“. Tai jau antras, papildytas šios knygos leidimas, kurią išleido leidykla „Aidai“, parėmus Lietuvos partizanų globos fondui ir Laisvės kovos sąjūdžiui. Prasmingą įžanginį žodį parašė Kęstutis K. Girnius, nurodęs, kad „ši svarbi knyga pateikia apibendrintą, nuodugnia archyvų analize pagrįstą laisvės kovų vaizdą“.

Knygos autorė Lietuvos partizaninį karą skirsto į tris etapus: pirmasis – daugiau spontaniškas visos tautos pasipriešinimas sovietinei okupacijai (1944 m. liepa – 1946 m. gegužė), antrasis – organizuotų partizaninių junginių kova prieš okupacinės valdžios mėginimą įsitvirtinti Lietuvoje (1946 m. gegužė – 1948 m. lapkritis) ir trečiasis etapas, susijęs su vieningos partizanų karinės ir politinės vadovybės suderinta veikla bei ginkluoto pasipriešinimo nuslopinimas. Šis etapas, prasidėjęs 1948 metų lapkričio mėnesį, baigėsi 1953 metais gegužės mėnesį partizanų vyriausiojo vado Jono Žemaičio-Vytauto suėmimu.

Nijolė Gaškaitė, remdamasi dokumentine medžiaga, pasakoja apie partizanų būrių organizavimąsi, jų kovos taktiką, partizanų apygardų atsiradimą, parodo partizanų gyvenimą, jų buitį, kūrybinę veiklą, sovietinių šnipų skverbimąsi į partizanų gretas, okupacinės valdžios provokacijas, „kolchozų“ kūrimąsi, gyventojų trėmimus, žuvusių partizanų palaikų niekinimą, nepriklausomos Lietuvos viziją. Knygoje pateiktos žymesnių partizanų biografijos, jų laiškai, dienoraščiai, atsiminimai, kūrybiniai bandymai, atsišaukimai, kai kurie dokumentai. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis.

Ši knyga – gyvas kovų dėl laisvės istorijos vadovėlis, atskleidžiantis mūsų tautos siekius ir herojiškumą, mūsų išlikimo aplinkybes.

Knygą „Pasipriešinimo istorija“ parašė istorikė, pati betarpiškai dalyvavusi laisvės kovose. Dar kai kurie kauniečiai gal prisimena 1958 m. Vasario 16-osios proga virš Kauno HES plevėsavusią mūsų Trispalvę. Šį žygdarbį atliko žinomas disidentas Petras Plumpa su tada dvidešimtmete mergina Nijole Gaškaite.

Nijolė Gaškaitė – įžymiojo Lietuvos partizano Jono Žemaičio sūnaus žmona, pati septynerius metus kalėjusi sovietiniuose lageriuose. Atgimus Lietuvai, Nijolė dirbo KGB veiklos tyrimo komisijoje, tyrinėjo KGB archyvus, dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, dalyvavo leidžiant tęstinį leidinį „Laisvės kovų archyvas“, parašė knygas „Žuvusiųjų Prezidentas. Jono Žemaičio biografija“, „Partizanai apie pasaulį, politiką ir save“, „Prisikėlimo apygarda“, net romaną – „Užmirštų šulinių vanduo“. Ji savo talentinga plunksna talkino išleidžiant knygas „Lietuvos partizanai 1944-1953 m.“, „Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose. 1945-1953 metai“. Už savo veiklą Nijolė Gaškaitė – Žemaitienė apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, ne kartą buvo premijuota įvairių kūrybinių organizacijų. Amžinybėn ji iškeliavo eidama 63-iuosius savo gyvenimo metus – 2000 m. spalio mėnesio 6 dieną.

Nijolė Gaškaitė – lyg ta darbščioji bitelė gyvosios istorijos žiupsnelius nešė į didžiulį korį – knygą – įvairiuose archyvuose surastą medžiagą, praplėsdama jos erdvę ir turinį.

Pristatant knygą „Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai“, po įžanginio Kauno miesto mero pavaduotojo Kazimiero Kuzminsko žodžio, kalbėjo buvę Lietuvos partizanai – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis ir LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys, taip pat nukankinto legendinio partizano, buvusio mokytojo Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Tautos fondo Tarybos narys Jonas Vainius ir kt. Linkėta, kad mokytojai, jausdami patriotinę pareigą, mokiniams perteiktų pasipriešinimo sovietiniam okupantui kovų istoriją, augindami mokinių širdyse idealizmo, pasiaukojimo ir Tėvynės meilės daigus.

Dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis savo įtaigioje kalboje piktinosi, kad kai kuriose mokyklose knygos apie laisvės kovas sukrautos tolimose lentynose, jų niekas nemato ir neskaito. Čia prisimintini Vinco Kudirkos žodžiai: „Jeigu teks jums kada nors rusų valdžia nusikratyti, turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite“. Tie „juodieji“ ir yra mūsų laikų vadinamieji „demokratai“, kurie, prisidengdami Europos kosmopolitine skraiste ir prikimšto pilvo logika, menkina savo krašto istoriją, naikina paveldą.

Nijolės Gaškaitės knyga „Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai“, rodanti mūsų tautos didybę, jos idealizmą pasipriešinant mūsų žemę mindžiojusiam okupantui, turėtų būti ypač aktuali šiais metais minint Lietuvos partizanų vadų – LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto 53-ąsias bei LLKS Gynybos pajėgų vado mokytojo Adolfo Ramanausko-Vanago 50-ąsias žūties metines, minint kovas dėl mūsų krašto laisvės.

Viename artimiausių penktadienio numerių spausdinsime knygos pristatyme pasakytas Jono Vainiaus mintis.

© 2007 „XXI amžius“