Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Nuomonės
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Istorijos mokytojo poezija

Bronius VERTELKA

Rašytoja Janina Semaškaitė (stovi) su redaktoriumi Juliumi Norkevičiumi bei knygos heroje Domicėle Kaminskiene džiaugiasi palankiu knygos įvertinimu

Antanas Vaičikonis ne tik dėsto istoriją Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinėje mokykloje, bet ir rašo eiles. Miesto kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje lapkričio 7-ąją jis pristatė savo trečią poezijos knygą „Širdgėlos šermukšnis“, skirtą partizanų būrio vado Antano Vaičikonio–Šermukšnio atminimui.

Istorijos mokytojas ir buvęs partizanų vadas – bendravardžiai ir bendrapavardžiai, bet ne giminės. Panevėžiečio pedagogo tėvas irgi buvo Antanas, tačiau kažin ar jis pažinojo partizanų vadą, kadangi abu gyveno skirtingose Raguvėlės dvaro pusėse. Mintis paskirti poezijos kūrinį bendrapavardžiui mokytojui kilo savaime – jis domėjosi rezistencine lietuvių veikla, nemažai apie ją skaitė. Pavadinimą knygai „pasiskolino“ iš poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio. Taupydamas lėšas knygos leidimui, autorius jos viršeliui panaudojo savo dukros penktokės piešinį. „Miesto knygynai, išskyrus mokyklinį, neapsiėmė parduoti mano knygos – turbūt bijojo, kad ši netaptų rimta konkurente kitoms knygoms“, – su sarkazmu kalbėjo A.Vaičikonis.

Panevėžietis istorijos mokytojas, pasakodamas apie partizanų vadą A.Vaičikonį, pasakojo, jog Vaičikonių šeimoje augo trys broliai ir dvi seserys. Tėvai turėjo per 50 ha žemės, tačiau gražią sodybą sudegino sovietiniai okupantai. Broliai išėjo partizanauti. Pirmas žuvo jauniausias Antano brolis, paskui ir kitas. Antanas partizanavo apie septynerius metus. Turėjo jis ir dukrą, bet kažin, ar teko ją pamatyti (ji dalyvavo knygos pristatyme, pasveikino jos autorių, bet iš kuklumo kalbėti atsisakė). Antanas žuvo atsitiktinai, nuo pažįstamo išdaviko rankos. Partizano A.Vaičikonio sesuo buvo priversta gyventi pirtelėje, kęsti pažeminimą.

A.Vaičikonio palaidojimo vietą, kuri ilgą laiką nebuvo žinoma, atskleidė jo giminaitė, dalyvavusi ir knygos pristatyme. Partizanų būrio vadas palaidotas Tumagalio kaime. A.Vaičikonį pažinoję pasakojo, kad jis buvo labai reiklus, greitos orientacijos, mėgo tvarką ir drausmę, gebėjo rasti išeitį iš keblių situacijų.

Renginyje dainavo Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių choro dainininkai Petras Simonaitis ir Arvydas Markevičius, kalbėjo istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas.

Panevėžys

Autoriaus nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“