Atnaujintas 2007 lapkričio 14 d.
Nr.84
(1581)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Arūno Žebriūno 7-tojo dešimtmečio šedevrai

Viltė Migonytė

Kadras iš filmo „Gražuolė“
(vaidina Inga Mickytė)

Kadrai iš filmo
„Riešutų duona“ (1977 m.)

75-tąjį gimtadienį šįmet atšventusio žymaus lietuvių režisieriaus Arūno Žebriūnio legenda bus prisiminta Kaune. Lapkričio 24 dieną, 16 valandą Vytauto Didžiojo universiteto klube „Sesija“ bus rodomi du klasika tapę filmai: „Gražuolė“ (1969 m.) ir „Riešutų duona“ (1977 m.). Žiūrovai turės galimybę nemokamai pasimėgauti kelių valandų kino seansu.

Gabusis menininkas išgarsėjo dar 6-tame dešimtmetyje, pradėjęs dirbti su pirmaisiais vaidybiniais lietuvių filmais. Dailės instituto auklėtinis visus stebino savo narsiais plastiniais sprendimais. Ryžtas eksperimentuoti scenografijos srityje paklojo pamatus tolesnei A. Žebriūno veiklai. Įžengęs į didžiąją kinematografininkų sceną, režisierius sukūrė garsiausius to meto filmus, įveikusius sovietinių laikų cenzūras. Pastarieji dar ir šiandien turi neįkainojamą estetinę vertę. Tai ir „Velnio nuotaka“ (1974 m.), ir „Paskutinė atostogų diena“ (1964 m.), ir „Seklio Kalio nuotykiai“ (1976 m.), ir „Kelionė į rojų“ (1980 m.), ir daugelis kitų.

Kūrėjo režisuotuose filmuose labai plati temų ir nuotaikų skalė – nuo valiūkiškų, ekspresyvių, nerūpestingai dinamiškų situacijų iki filosofinių apmąstymų apie amžiną gėrio ir blogio dvikovą, svajones, tikėjimą ir moralumo vertę. Didelis dėmesys skiriamas tuometiniam jaunimui ir jų roko ritmu alsuojančiam gyvenimui.

Klube „Sesija“, pristatysiančiame du kino klasiko šedevrus, žiūrovas galės pajusti 7-tojo dešimtmečio romantiką ir gauti teigiamų emocijų.

„Gražuolė“ – tai pasakojimas apie nepaprastai žavią mergaitę Ingą (vaidmenį sukūrė Inga Mickytė). Žaidžiant su bendraamžiais, ji nuolat būdavo išrenkama gražiausia kiemo mergaite. Tuomet Inga imdavo šokti, mojuodama savo plonytėm it vasarinės pievų smilgos rankelėm. Aplink susėdę kiemo vaikai jai sakydavo komplimentus, o ji skleisdavo stebuklingus grožio ir gėrio kerus. Tačiau neseniai atsikrausčiusiam berniukui (vaidina Tauras Ragalevičius) nepatiko Ingos strazdanos, todėl jis įžeidė mergaitę, atsisakydamas žaisti su vaikais. Jis labai įskaudino Ingą, kuri niekaip negalėjo suprasti berniuko keistenybių. Ilgainiui režisierius išsprendžia šį konfliktą, siūlydamas tikrojo grožio ieškoti dažnai nepastebimuose dalykuose – juk kiekvienas bjaurusis ančiukas pavasarį virsta gražiąja gulbe.

„Riešutų duona“ – lietuviška Romeo ir Džiuljetos versija. Andriaus (aktorius Algirdas Latėnas) ir Liukos (aktorė Elvyra Piškinaitė) tėvai, dvi kaimo šeimos Šatai ir Kaminskiai, jau daugelį metų neranda bendros kalbos. Jų nesutarimo priežastimi tapo Kaminskams Šatų parduota karvė, kuri netrukus nugaišo. Tačiau jaunuolių širdyse ilgainiui užgimusi meilė nenorom ignoruoja ilgametį tėvų konfliktą. Filmo stilistika kontrastuoja su įprastiniais lietuvių tautos bruožais – dominuoja tragikomizmas, ironija, pereinanti į sarkazmą. Tačiau neabejotinai susiduriame su dramatiškų jausmų linija: pirmoji meilė, pirmasis susidūrimas su gyvenimo tikrove. A. Žebriūnas, režisuodamas šį filmą, rėmėsi keliais šaltiniais: bemaž prieš 25-erius metus Sauliaus Šaltenio sukurta apysaka ir kiek vėliau pagal šią apysaką Jaunimo teatre pastatytu spektakliu „Škac, mirtie, visados škac!“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija