| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Būkite apaštalais Dievo, kuris yra Meilė Popiežiaus palinkėjimai naujiesiems Mindaugas BUIKA
Pabrėžta tarnavimo reikšmė Savojo pontifikato antrojoje konsistorijoje paskirdamas 23 naujus Kardinolų kolegijos narius popiežius Benediktas XVI jiems priminė Evangelijos mokymą apie aukščiausią krikščionio pašaukimą, kuris, be abejonės, galioja ir Bažnyčios senatui priklausantiems kardinolams. Krikščionis yra pašauktas prisiimti tarno padėtį, sekdamas Jėzaus pėdomis, aukodamas gyvenimą dėl kitų nesavanaudišku ir nesuinteresuotu būdu, kalbėjo Šventasis Tėvas. Ne galios ir sėkmės siekimas, bet nuolankus savęs dovanojimas dėl Bažnyčios gėrio turi charakterizuoti kiekvieną mūsų gestą ir žodį. Tikroji krikščionio vertė atsiskleidžia ne dominuojant, bet tarnaujant, aiškino Popiežius, nurodydamas žinomą Jėzaus ištarmę, kad jis atėjo ne kad jam tarnautų, bet kad jis pats tarnautų ir atiduotų savo gyvybę už daugelį (Mk 10, 45). Šventasis Tėvas sakė, jog kardinoliška tarnystė yra meilės tarnystė, meilės Dievui, meilės Jo Bažnyčiai, meilės mūsų broliams su visišku ir besąlygišku atsidavimu net iki kraujo praliejimo, ką byloja skaisčiai raudoni kardinoliški drabužiai. Katalikiškos vienybės išraiška Kitas svarbus aspektas, kurį išryškina ir viešosios konsistorijos apeigos, yra katalikiška vienybė, patvirtinta bendryste kardinolų su apaštalo Petro įpėdiniu, Romos vyskupu. Popiežius Benediktas XVI ragino visus melstis, kad naujieji kardinolų kolegijos nariai, artimai su juo bendradarbiaudami, liktų ištikimi Kristui, jeigu būtina, net iki gyvybės aukos, ir kad jie visada vadovautų Evangelija. Konsistorijos celebravimas visada yra pranašiška proga pateikti urbi et orbi Romos miestui ir visam pasauliui liudijimą išskirtinės bendrystės, kuri sieja kardinolus su Popiežiumi, Romos vyskupu, pabrėžė Benediktas XVI. Šis vienybės liudijimas bažnytinėje vadovybėje ypatingu būdu yra skleidžiamas į Visuotinę Bažnyčią, kadangi kardinolai atstovauja įvairioms tautoms ir pasaulio žemynams. Jų pasveikinti inauguracijos proga į Romą, Kardinolų kolegiją buvo atvykę vietinių Bažnyčių delegacijos, kurias Šventasis Tėvas savo kalboje taip pat nuoširdžiai pasveikino. Pastarojoje konsistorijoje paskirti 23 kardinolai yra iš 14 valstybių šeši iš Italijos, trys iš Ispanijos, po du iš Argentinos ir Jungtinių Valstijų, po vieną iš Meksikos, Irako, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Senegalo, Indijos, Brazilijos ir Kenijos. Savo homilijoje popiežius Benediktas XVI nurodė du konkrečius asmenis. Pirmiausia jis prisiminė savo pirmtako Jono Pauliaus II artimą draugą Košalino ir Kolobžego (Lenkija) vyskupą Ignacą Jezą, kuris Romoje mirė spalio 16 dieną, eidamas 93-sius metus, tai yra išvakarėse numatyto paskelbimo apie jo nominavimą kardinolu. Vyskupas I. Jezas, kuris Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu buvo kalintas Dachau nacių konclageryje, pokario metais daug prisidėjo prie vokiečių ir lenkų katalikų bendruomenių ir tautų susitaikinimo. Mes liūdime to, kurį visų malonių Dievas pasišaukė pas save vos prieš nominaciją, kad pasiūlytų jam kitą karūną, tą, kuri iš Dievo garbės, kalbėjo Popiežius konsistorijos metu sakytoje homilijoje. Irakas turi kardinolą Jis pastebėjo, kad daugelis kardinolų, kaip vietinių Bažnyčių ganytojai, gerai žino ir patys patiria savų bendruomenių įvairius iššūkius, sunkumus ir netgi kentėjimus. Čia popiežius Benediktas XVI pirmiausia nurodė Irako krikščionis, kurių dvasinį lyderį Chaldėjų Katalikų Bažnyčios 80-metį patriarchą Emanuelį III Delį šioje konsistorijoje pakėlė kardinolu. Irakas iki šiol dar niekada nebuvo turėjęs kardinolo ir naujuoju savo sprendimu Šventasis Tėvas dar kartą norėjo patvirtinti dvasinį artumą bei meilę tos kenčiančios šalies gyventojams. Praėjus puspenktų metų nuo karo Irake pradžios iš šios šalies pasitraukė 1,5 mln. (apie 40 proc.) iš ten gyvenusių krikščionių, dabar patiriančių sunkią pabėgėlių dalią. Tie, kurie liko gyventi tėvynėje, išgyvena dar didesnius sunkumus dėl vietos fundamentalistinių islamo grupių šėlsmo. Visų garbingų brolių kardinolų vardu popiežius Benediktas XVI pareiškė Visuotinės Bažnyčios solidarumą tos mylimos šalies krikščionims, kartu melsdamas gailestingojo Dievo, kad priartintų visų trokštamą taiką ir susitaikymą. Baigdamas homiliją, po kurios buvo įteiktos kardinoliškos insignijos naujiesiems Kardinolų kolegijos nariams, Šventasis Tėvas kvietė juos būti apaštalais Dievo, kuris yra meilė ir evangelinės vilties liudytojais. Kaip tik to iš artimiausių didžiojo vilties skelbėjo popiežiaus Benedikto XVI bendradarbių ir laukia visi krikščionys. Romos vyskupas priminė savo pirmtako, apaštalo Petro paraginimą tikėjimo broliams, kad jie visą laiką būtų pasirengę paaiškinti jų širdyse glūdinčią meilės Kristui atneštą viltį. (Kaip tik šiai vilties temai yra skirta lapkričio 30 dieną skelbiama popiežiaus Benedikto XVI antroji enciklika Spe salvi.) Apie dvasinių vadovų atsakomybę ir netgi riziką apaštalas Petras tame pačiame Pirmajame laiške yra aiškiai priminęs: geriau, jei Dievas taip norėtų, jums kentėti kaip darantiems gera, negu kaip darantiems pikta. Skaičiai ir proporcijos Paskyrus naujus kardinolus, dabar kardinolų kolegijoje jų yra 207, taigi, rekordiškai didelis skaičius. Tarp visų kardinolų 104 europiečiai, 34 iš Lotynų Amerikos, 21 iš Azijos, 20 iš Šiaurės Amerikos, 18 iš Afrikos ir 4 iš Okeanijos (Australijos ir Naujosios Zelandijos). Tačiau kardinolų elektorių, tai yra tų Kardinolų kolegijos narių, kurie jaunesni kaip 80 metų amžiaus, naujosios konsistorijos yra 120, tai yra lygiai tiek, kiek gali dalyvauti konklavoje pagal dar Pauliaus VI nustatytą ir vėlesnių popiežių patvirtintą tvarką. Daugiausia kardinolų elektorių turi Italija 21, Jungtinės Valstijos 13, po 6 kardinolus elektorius turi Prancūzija, Ispanija ir Vokietija, po 4 Brazilija ir Meksika, po 3 Kanada, Lenkija, Indija ir Kolumbija. Kai kurie žinomi apžvalgininkai stengiasi savo komentaruose pabrėžti, kad kardinolų kolegijoje vyrauja europocentrizmas, o tuo tarpu Pietų valstybėms, kuriose telkiasi du trečdaliai katalikų, nėra pakankamai atstovaujama. Pavyzdžiui, Brazilijoje yra tris kartus daugiau katalikų nei Italijoje, tačiau brazilai turi net penkis kartus mažiau kardinolų elektorių. Atsiliepdamas į šias pastabas Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė interviu italų katalikų dienraščiui Avvenire sakė, jog matematine prasme santykis tarp tikinčiųjų skaičiaus ir kardinolų skaičiaus kiekvienoje šalyje gali būti nevienodas. Tačiau žvelgiant atidžiau į kunigų ir vyskupų pasiskirstymo pasaulyje duomenis, proporcijos pasirodo labiau subalansuotos, aiškino kardinolas T. Bertonė. Štai dviejose valstybėse, kurios turi daugiausiai kardinolų elektorių Italijoje (21) ir Jungtinėse Valstijose (13) taip pat yra didžiausia dvasininkų koncentracija: Italijoje šiuo metu yra daugiau kaip 51 tūkst. kunigų ir per 500 vyskupų, tuo tarpu JAV turi 45 tūkst. kunigų ir daugiau kaip 430 vyskupų. Bet kuriuo atveju Kardinolų kolegija nėra ir negali būti vien tik asamblėja, kurioje įvairioms vietinėms Bažnyčioms atstovaujama naudojant demokratinius metodus, sakė kardinolas T. Bertonė. Popiežius, jo suverenumo pagrindu, yra visiškai laisvas pasirinkti kardinolus.
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |