|
Politiniai ir privatūs žaidimai
Jau beveik mėnesį besitęsiantis trigalvio slibino taip buvo pavadintas nacionalinis investuotojas naujajai atominei elektrinei skandalas dar neartėja į pabaigą. Pagrindiniai jo vykdytojai vadinamieji socialdemokratai ir jų sukurta mažumos Vyriausybė, vadovaujama Gedimino Kirkilo, nepasinaudojo savo bičiulio Vytenio Andriukaičio gelbėjimosi ratu. Gal ir gerai: didėjanti infliacija ir kainų šuolis atvers akis Lietuvos piliečiams ir jie rinkimuose nuvers nuo koto nomenklatūrininkų valdžią. Tiesa, Kirkilas atsimušinėja: AE įstatymą priėmė Seimas, o jo Vyriausybė tik vykdo priimtą įstatymą. Išties, sunku paprieštarauti juk net dešinieji, konkrečiai A. Kubiliaus vadovaujama Tėvynės sąjunga, birželio mėnesį beveik vieningai (išskyrus prieš balsavusį R. Kupčinską) kartu su socialdemokratais nubalsavo už Atominės elektrinės įstatymą (lyg būtų balsavę už savo tūkstantines rentas, kai beveik pusė tautos gyvena žemiau skurdo ribos). Nubalsavo, nors niekas nežinojo ir niekas nebuvo paskaičiavęs, kiek milijardų litų kainuos naujoji elektrinė. Ne veltui įsiliepsnojus slibino skandalui net Seimo pirmininkas suskato aiškintis (per VSD ir STT), kiek milijonų seimūnai gavo už tokį skaidrų ir švarų balsavimą.
Taigi Vyriausybė aiškinasi vykdanti Seimo priimtą įstatymą, bet kaip jį vykdo? Viskas, arba beveik viskas, atiduodama į privačias rankas. Ar už gražias akis? Labai įtartinai pasirodė ir tas beveik vienbalsiai priimtas elektrinės įstatymas. Praėjusį penktadienį Vyriausybė ir privataus kapitalo bendrovė NDX energija pradėjo derybas dėl nacionalinio investuotojo kūrimo. Derybos vyksta slaptai, apie jas nieko konkretaus nepranešama. Derybas baigti planuojama šią savaitę juk įstatymas įpareigoja nacionalinio investuotojo klausimą išspręsti iki gruodžio 31 dienos. Neoficialiomis žiniomis, Vyriausybė derybose siekia padidinti savo dalį iki dviejų trečdalių 66,6 proc. nacionalinio investuotojo akcijų. Tokiu atveju NDX energijai būtų siūloma ne daugiau kaip 33,4 proc. (vietoj anksčiau siūlytų 39 proc. nacionalinio investuotojo akcijų). Tarp derybinių scenarijų numatyta ir galimybė derėtis su Kruonio hidroakumuliacine elektrine ir Kauno hidroelektrine (HES) AB Lietuvos energija sudėtyje ir be šių elektrinių. Šių dviejų elektrinių sąskaita būtų galima padidinti valstybės dalį nacionalinio investuotojo bendrovėje. Tačiau panašu, kad šis scenarijus netinka premjerui: jis pasiūlė apsvarstyti galimybę šių elektrinių neįtraukti į nacionalinio investuotojo kapitalą. Tuo tarpu bendrovė NDX energija nebenori nacionalinio investuotojo kurti Lietuvos energijos pagrindu ir siūlo sukurti patronuojančią akcinę bendrovę, kurios dukterinėmis įmonėmis būtų Lietuvos energija, RST ir VST.
Panašu, kad tas sandoris negali egzistuoti vien todėl, kad VST ar RST yra elektros energijos skirstytojai. Jeigu jie taps ir gamintojai, kentės visa valstybė. Toks monopolis vienose rankose pavojingas dėl kainų, atsidursiančių jų rankose. Išeitį galima būtų surasti, jeigu Maximą (kurios savininkė yra VST) parduotų VST tada pastarieji galėtų ir eksploatuoti elektrinę. Tačiau šie gana paprasti dalykai nepriimtini Vyriausybės vadovui. Gal dėl to, kad jis per daug susijęs su Maxima. O Lietuvos energija niekaip neatsikrato priklausomybės nuo Rusijos. Iškilus skandalui, net G. Kirkilas pareikalavo STT ir VSD išsiaiškinti Lietuvos energijos sudarytas (pratęstas, anot jos vadovo) sutartis su Rusija.
Energetikos specialistas J. Vilemas nurodo, kad elektros gamyba naujoje elektrinėje kainuos penkis kartus daugiau nei dabar (dabar kainuoja 4 centus). J. Vilemas nurodo kainą, kuri viršija Elektrėnuose gaminamos elektros kainą. Nesunku suprasti, kad Elektrėnų elektrinė bus išlaikoma iš mūsų kišenių, nors elektros negamins. Tai bus brangiau nei, pavyzdžiui, Norvegijoje gaminama elektra. O kur bus dedama perteklinė elektra? Vėl suksis per Rusijos tinklus (RAO JES)? Tad kodėl stebimės, kad Lenkija nenori elektros tilto ji nesuinteresuota statyti elektrinės, kurios elektra ir toliau pateks į Rusiją. Ir apskritai, kiek kainuos atominės elektrinės statyba: gal 20, o gal 80 mlrd. litų? Niekas dar neskaičiavo ir vargu ar apskaičiuos artimiausiu metu
Ką tokioje padėtyje rengiasi daryti dešinieji? Konservatorių vadovas nepailsdamas tikino visus Lietuvos žmones, kad vadinamieji socialdemokratai yra mažesnė blogybė nei darbiečiai ar paksininkai ir reikia gelbėti mažąją vyriausybę. A. Kubilius tikriausiai pamiršo, kad nusivylusieji socdemais pereina ne į konservatorių stovyklą, o į Uspaskicho ar Pakso partijas, o ir patys ekskomunistai sugebės ne tik išlaikyti savo demokratiškai centralizuotą partiją, bet ir išsisklaidyti po kitas partijas, natūraliai tampančias socialdemokratų dariniais, iš kurių vėl gims naujos valdančios koalicijos, o valdžios viršūnėlėse vėl sėdės tie patys ekskomunistų šulai. Tiesa, Kubilius dabar įgavęs drąsos nori jau pats imti valdžią į savo rankas: lapkričio mėnesį vykusiame Tėvynės sąjungos suvažiavime (beje, paskelbusiame apie dviejų dešiniųjų partijų tautininkų ir krikščionių demokratų prarijimą) pasakė save drąsinančius žodžius: Mums vieninteliams bus keliamas klausimas ar mes pasiruošę imtis atsakomybės. Ir atsakymas mūsų turi būti tvirtas ir aiškus, paremtas ne kokiais nors gražiais žodžiais, įvaizdžiais ar charizmomis, o darbais ir giliu pasirengimu atsakomybei. Labai gražus pasidrąsinimas, kad taip Dievui į ausį. Bet yra viena lietuviška patarlė, kurią reikėtų visada atsiminti: neperšokęs griovio nesakyk op. Geriausia, ką Kubilius gali padaryti, tai pasidžiaugti kalbėdamas apie kokią nors dešiniąją alternatyvą.
Kubilius turėtų suprasti, kad būtent jo draugai socialdemokratai savo intrigomis ir klastingomis vilionėmis ir sukūrė nuo tų pačių konservatorių atskilusį erelį (Pakso partiją), sumažindami jų rinkėjų skaičių. Bet ko tik nepadarysi politikoje, ypač kai esi pamaloninamas skaniais, pinigais kvepiančiais postais. Tada LKP CK ideologiniame skyriuje dirbęs instruktorius darosi mielesnis už bet kokius dešiniuosius. Tokiu atveju visai galima pamiršti ir naujųjų Lietuvos saugumiečių provokacijas prieš laisvės kovotoją Algirdą Petrusevičių, kartu leidžiant nutylėti ir insinuacijas apie Bražuolės tilto sprogdinimus. Bet tai menkniekis, palyginti su pritarimu deficitiniam biudžetui, dėl kurio dar padidės infliacija ir dar labiau nuskurs tauta ir čia Kubilius pasirengęs nuolaidžiauti savo bičiuliams iš kairės.
O kur dar neokomunistų planai silpninti Lietuvos kariuomenę atsisakant šauktinių? Ne veltui Tėvynės sąjungos įkūrėjas V. Landsbergis abejoja naująja krašto gynybos koncepcija ji ribotai orientuojasi tik į samdinių ir ekspedicines pajėgas kariauti kur nors kitur pasaulyje. O atsisakant šauktinių silpnėja Lietuvos pasirengimas priešintis tiesioginei agresijai užpuolus kad ir nedidelę valstybės teritorijos dalį pavyzdžiui Vilnių
© 2007 XXI amžius
|